Rajono Savivaldybėje vykęs seminaras buvo skirtas
Panevėžio apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos specialistams ir
rangovinių žemės reformos projektų autoriams. Susitikti su kolegomis
žemėtvarkininkais atvyko Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio
ministerijos Žemės tvarkymo departamento direktorius Silvestras Staliūnas ir specialistų komanda.
S.Staliūnas susirinkusiesiems sakė, kad tokie seminarai vyksta visose apskrityse. Nors žemėtvarkininkai, projektuotojai gerai išmano savo darbą, bet dar kartą prisiminti, kas atlikta, panagrinėti padarytas klaidas ir numatyti būsimus darbus, pasak S.Staliūno, yra būtina.
Apibrėžta kompetencija
Daugiau kaip prieš metus priimtas naujos redakcijos Žemės įstatymas. Apie tai, kaip, įgyvendinant naujos redakcijos Žemės įstatymą, bus organizuojami žemės tvarkymo darbai, kalbėjo Žemės tvarkymo departamento direktorius. Pasak jo, naujos redakcijos Žemės įstatyme pirmą kartą apibrėžtos valstybės ir savivaldybių institucijų kompetencijos ribos, vykdant žemės reformą, įtvirtinta žemėtvarkos planavimo dokumentų sistema. Ją sudaro žemėtvarkos schemos, kurių jau parengta septyniolika. Dar rengiama dvylika naujų.
Parengtos schemos susijusios su naujų miškų veisimu. Naujus miškus įveisti skirti ir į planavimo dokumentų sistemą įeinantys kaimo plėtros žemėtvarkos projektai. Tai, pasak S.Staliūno, nedidelės apimties projektėliai. Tačiau, juos pradėjus finansuoti iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, projektų apimtys gali padidėti. Planavimo dokumentų sistemos sudedamoji dalis yra ir žemėvaldos projektai.
S.Staliūnas teigė, kad rangovinės organizacijos dažnai kelia žemės reformos darbų kainų klausimą ir siūlo jas keisti. Tačiau laisvas, valstybės nereguliuojamas kainas pasiūlė patys rangovai, jos nustatomos susitariant rangovui ir užsakovui. Valstybei atstovaujantis Žemės tvarkymo departamentas negali tiesiogiai kištis į kainų reikalus, nes privalo vadovautis Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis.
Turi būti daugiau skaidrumo
Internete jau galima aptikti viešai skelbiamus laisvos žemės plotus. “Tai padaryta dėl mūsų darbų skaidrumo, nes sulaukdavome daug priekaištų iš pirmųjų valstybės asmenų, kad žemėtvarkininkai dirba taip, kaip jiems patogiau. Ypač kliūdavo projektuotojams, kad dirba neskaidriai”, – apie laisvų žemės plotų atsiradimą interneto tinklalapyje aiškino S.Staliūnas. Departamento direktorius sakė, kad ne visose seniūnijose būna viešai pakabinti sąrašai apie numatomus žemėtvarkininkų darbus. Seniūnijose esantys žemėtvarkininkai turi viešai skelbti, kaip vyksta žemės sklypų projektavimo procesas, kiek seniūnijoje yra laisvos žemės. “Šie duomenys turi būti skelbiami, o ne gulėti stalčiuose”, – mokė savo pavaldinius šalies žemėtvarkininkas.
Pasak S.Staliūno, Aplinkos ministerija Žemės tvarkymo departamentui siūlo, kad būtų parenkami sklypai miškui sodinti, jie vėliau būtų perduodami miškų urėdijoms. Kiekvienais metais visoje Lietuvoje būtų galima “surinkti” maždaug vieną tūkstantį hektarų tokių sklypų. Miškui sodinti numatomi žemės plotai turi būti niekam nereikalingi, į juos niekas neturi pretenduoti. Be to, anot S.Staliūno, plotų dydis turėtų būti skaičiuojamas ne dešimtimis arų, bet hektarais: mažų plotelių miškininkams nereikia.
Panevėžiui – naujausios technologijos
Pasėlių deklaravimo aktualijas ir geodezinių bei kartografinių darbų plėtrą nagrinėjusi Kadastrų ir geodezijos departamento GIS ir kartografijos skyriaus vedėja Aušra Kalantaitė panevėžiečiams pranešė dvi geras naujienas.
Lietuvoje bus sudarytas pasėlių deklaravimo kontrolei skirtas, per kosmoso palydovą naudojamų elektroninių GPS prietaisų nuolat veikiantis tinklas. Šalyje numatoma įsteigti penkiolika GPS stočių. Viena jų veiks Panevėžyje. Deklaruojantys pasėlius ūkininkai nebegalės sukčiauti, nes GPS aparatūra objekto vietą nustato net 10-20 centimetrų tikslumu. Pasitelkus naujausias technologijas, pasak A.Kalantaitės, bus atnaujintas šalies reljefo modelis. Šiuo metu šalies reljefas nustatomas naudojant senus rusiškus žemėlapius ir yra labai netikslus. Naujasis reljefo nustatymo būdas – nuotolinis nuskaitymas iš lėktuvo. Per sekundę nuskaitoma penkiasdešimt tūkstančių žemėje esančių taškų. Norėdama parodyti, kad naujoji technologija labai tobula, A.Kalantaitė pademonstravo nuotrauką, kurioje ryškiai matomi net elektros perdavimo laidai. Pirmiausia reljefo modelis bus nustatomas penkiuose didžiausiuose šalies miestuose, tarp jų yra ir Panevėžys.
Almantas Šakys
tel. 511223, almantas@sekunde.com
S.Kašino nuotr. S.Staliūnas yra už tai, kad žemėtvarkininkų darbas būtų kuo skaidresnis.
