Šiuos metus su dviem milijonais eurų nuostoliu baigsiančiai Panevėžio termofikacinei elektrinei (TE) atsirado viltis kitąmet juos sumažinti.
Panevėžio termofikacinė elektrinė. SEKUNDĖS archyvo nuotr.
Planuoja rengti aukcionus
Energetikos ministerija žada nuo 2017-ųjų rengti elektros galios rezervų aukcionus. Šiuo metu yra rengiamos aukciono sąlygos. Su projektu energijos gamintojai galės susipažinti jau šį rudenį.
Apie tai 35 megavatų (MW) galios elektrinę valdančios bendrovės „Panevėžio energija“ administraciją informavo vakar joje apsilankęs Energetikos ministerijos viceministras Rokas Baliukovas ir Seimo Energetikos komisijos pirmininkas Ričardas Sargūnas.
„Panevėžio energijos“ vadovo Petro Diksos teigimu, iki šiol tokių aukcionų nebuvo, Vyriausybė be konkurso elektros sistemos rezervo paslaugą ir už ją sumokėti skirtus daugiau kaip 28 mln. eurų atidavė Elektrėnuose esančiai įmonės „Lietuvos energijos gamyba“ elektrinei.
Dar vienas smūgis Panevėžio, Vilniaus ir Kauno termofikacinėms buvo suduotas šių metų pradžioje, kai Vyriausybė nutraukė elektros energijos gamybos termofikacinėse elektrinėse rėmimą viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) biudžeto lėšomis. Iki 2016-ųjų Panevėžio termofikacinė elektrinė gamino elektros energiją pagal nustatytas kvotas ir tiekė šilumą į Panevėžio miesto šilumos tinklus.
Manoma, kad elektros galios aukcionai bent iš dalies sumažintų termofikacinių elektrinių nuostolius, kurie patiriami dėl VIAP kvotų panaikinimo.
P. Diksos teigimu, laimėjus aukcioną, atsiras galimybė sumažinti dalį patiriamo nuostolio.
„Panaikinus VIAP lėšas, Panevėžio TE, kaip ir Vilniaus bei Kauno termofikacinės elektrinės, yra paliktos dirbti atviros rinkos sąlygomis. Atsižvelgiant į elektros energijos kainas biržoje ir gamtinių dujų kainas, elektrinė neturi galimybių iš savo veiklos sukaupti lėšų elektros energijos gamybos sąnaudoms padengti“, – kalbėjo direktorius.
Nukentės akcininkai
„Panevėžio energija“ skaičiuoja, kad TE šįmet atneš apie 2 mln. nuostolio. Jį atėmus, įmonės pelnas sieks apie 900 tūkst. eurų. Jeigu TE dirbtų ne nuostolingai, pelnas galėtų būti įspūdingas – beveik 3 mln. eurų, jeigu nuostolis būtų mažesnis, pelnas būtų menkesnis, bet vis tiek solidesnis, nei dabar.
„Panevėžio energijos“ vadovas, „Sekundės paklaustas, ar įmonės dėl TE veiklos patiriami nuostoliai gali padidinti šilumos energijos kainą gyventojams, patikino, kad ne.
Pasak P. Diksos, įmonė, skaičiuodama šilumos kainą, negali įskaičiuoti patiriamų nuostolių. Tačiau akcininkai gauna mažiau dividendų.
Pagrindinė įmonės akcininkė yra Panevėžio savivaldybė, jai priklauso 59 proc. akcijų. Kitos akcininkės yra Pasvalio, Kupiškio, Rokiškio, Kėdainių, Zarasų rajonų savivaldybės.
Panevėžio termofikacinės elektrinės statyba kainavo 38 mln. eurų, iš jų 5,8 mln. buvo Europos Sąjungos lėšos, 3,7 mln. eurų – Danijos parama. Projektui įgyvendinti „Panevėžio energija“ panaudojo savo ir iš bankų skolintas lėšas. Iki 2020 metų bendrovei liko grąžinti 8 mln. eurų.
Lankėsi inovatyvioje įmonėje
Vakar R. Baliukovas ir R. Sargūnas, lydimi Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Petro Narkevičiaus, apsilankė ir vienoje didžiausių Panevėžio įmonių – UAB „Automatikos sistemos“.
Svečiai padėkojo įmonės vadovui Gyčiui Preidžiui už aktyvią visuomeninę veiklą, inovacijų sklaidą, įgyvendintus elektros skirstymo ir valdymo projektus bei įdiegtus aukštus darbų kokybės standartus. Jų teigimu, tik šiuolaikinės ir modernios įmonės skatina visuomenę dirbti Lietuvai.
Bendrovė „Automatikos sistemos“ pasiekė puikių energetinių resursų taupymo ir taršos mažinimo rezultatų, į iniciatyvas įtraukė ne tik savo darbuotojus, bet ir miesto gyventojus.
Kad mieste atsirastų daugiau elektromobilių, įmonė iš savo lėšų įrengė elektromobilių įkrovimo stotelę, taip prisidėdama prie elektromobilių infrastruktūros tinklo plėtros.
Minėta stotele be jokio papildomo mokesčio gali naudotis visi norintieji įmonės darbo metu, adresu Pušaloto g. 108A.
Kalbėdamasis su svečiais G. Preidis pabrėžė, kad būtina kurti kuo daugiau kokybiškų darbo vietų ir savo indėliu prisidėti prie miesto ekonomikos.
Inga SMALSKIENĖ
