Kelerius metus bankroto nuotaikomis gyvenusi bendrovė „Panevėžio stiklas“ sugebėjo atsistoti ant kojų ir sugrįžti į konkurencingų šalies įmonių sąrašus. Tiesa, bendrovės dar laukia ilgas skolų grąžinimo procesas – stiklininkai kurį laiką viską, ką uždirbs, už skolas turės atiduoti kreditoriams.
Stiklininkai nepaskendo
„Panevėžio stiklo“ bendrovės savininkai ir įmonės administracija po dešimties dienų žada gauti teismo raštus, skelbiančius, kad įmonė sėkmingai baigė restruktūrizavimo procesą. Tai reikš, kad bendrovė sėkmingai išlipo iš bankroto duobės.
Praėjusių metų gruodžio 28 dieną tokį pat sprendimą parašais jau patvirtino bendrovės kreditorių susirinkimas. Restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktą pasirašė kreditorių ir akcininkų įgalioti asmenys, įmonės generalinis direktorius Algis Bakonis ir bankroto administratorius Kęstutis Butkus.
1998 metų Rusijos krizės sugniuždytas „Panevėžio stiklas“ atgavo galimybę tapti konkurencinga Europos Sąjungos įmone.
„2002 metais šalies Vyriausybės patvirtintas planas, kaip ant bankroto ribos atsidūrusi bendrovė privalo pertvarkyti gamybą, kad atgautų valstybės ir rinkos pasitikėjimą, jau įgyvendintas, – „Sekundei“ patvirtino A.Bakonis. – Liko formalumas – teismo raštai“.
Lenkų kompanija „Warta“ skolose paskendusią Panevėžio įmonę iš valstybės įsigijo 1998-aisiais už 1 milijoną litų. Tačiau jau kitų metų pabaigoje lenkai, supratę patys vieni nesugebėsią grąžinti milžiniškų skolų, savo pirkinį oficialiai įvardijo metalo krūva ir paprašė Lietuvos Vyriausybės padėti ištraukti įmonę iš balos.
Tuo metu atrodė, kad 1965 metais statytos įmonės likimas jau nulemtas – bankroto banga tuo metu skandino vieną miesto įmonę po kitos.
Skoloms atiduoti – 15
metų
Apie „Panevėžio stiklo“ sėkmę buvo prabilta praėjusio rudens pabaigoje, kai Finansų ministerija mainais už 33,3 milijono litų skolą pasiėmė 34,22 procento bendrovės akcijų.
Tai buvo paskutinė Finansų ministerijos dovana lenkų įmonių grupės „Warta Glass Group“ (WGG) valdomam „Panevėžio stiklui“. 2004 metais valstybė, nieko nereikalaudama mainais, nurašė 30,8 milijono litų skolos.
Valstybės turto fondui perėmus 34,22 procento „Panevėžio stiklo“ akcijų, vienai WGG bendrovių – „Sierakow“ (buvusi „Warta“) – liko 65,23 procento įstatinio kapitalo.
Kai 2002 metais teismas lenkų valdomam „Panevėžio stiklui“ leido gelbėtis nuo bankroto, bendrovė buvo skolinga per 135 milijonus litų, iš jų 91,4 milijono – Finansų ministerijai. Dabar, po akcijų kapitalizavimo, „Panevėžio stiklas“ jai turi grąžinti 27,5 milijono litų skolos.
Kartu su skolomis Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Muitinės departamentui bendrovė valstybei yra skolinga šiek tiek daugiau nei 35 milijonus litų. Šią sumą stiklininkams privalu atiduoti iki 2014-ųjų.
Dar 30 milijonų litų „Panevėžio stiklas“ turi grąžinti privačioms bendrovėms. Šią skolą atiduoti būtina iki 2021 metų.
Darbuotojų sumažėjo
Tačiau tiek laiko „Panevėžio stiklo“ savininkams gali ir neprireikti – per pastaruosius dvejus metus bendrovė sugebėjo grąžinti 16 milijonų litų skolos.
„Dirbame pelningai ir beveik viską, ką uždirbame, atiduodame kreditoriams“, – teigė A.Bakonis.
Įmonės darbo našumas buvo keliamas administracijai kruopščiai vykdant kreditorių patvirtintą restruktūrizavimo planą – investuojant į gamybą ir atsisakant nuostolingos veiklos. Dėl to darbuotojų įmonėje per ketverius metus sumažėjo nuo 800 iki 550. Dar anksčiau įmonėje dirbo 1300 žmonių.
Daugiau nei pusę visos produkcijos bendrovė dabar realizuoja užsienyje – Lenkijoje, Olandijoje, Danijoje, Vokietijoje, Slovėnijoje ir Kroatijoje.
„Panevėžio stiklas“ gamina skaidraus stiklo butelius ir stiklainius, priekinius laminuotus automobilių stiklus, grūdintą ir laminuotą stiklą, stiklo paketus.
Neoficialiais duomenimis, pernai bendrovė už parduotą produkciją gavo 70 milijonų litų.
Darius SKIRKEVIČIUS
A.Repšio nuotr. „Panevėžio stiklas“ skelbia pergalę
restruktūrizavimo byloje, nors per 15 metų bendrovė dar turės grąžinti apie 65
milijonus litų skolos.
