Daugiau nei 300 liepų turėjusią istorinę Daniliškio alėją praretino praėjusį savaitgalį siautusi audra. Ironiška, tačiau arboristai šią valstybės saugomą alėją buvo sutvarkę vos prieš kelis mėnesius. Stichija nepagailėjo ir kitų Krekenavos regioninio parko kampelių – išversti medžiai užtvėrė kelius ir takus, o dalies nuostolių kol kas net neįmanoma įvertinti.
Krekenavos regioniniame parke vietomis priversta tiek medžių, kad kol kas neįmanoma pravažiuoti ir įvertinti padarytų nuostolių.
Kiek žinoma, bene labiausiai nukentėjo prie lankytojų centro augantys medžiai.
Tačiau audra neaplenkė ir Daniliškio liepų alėjos – valstybės saugomo gamtos paveldo objekto Panevėžio rajone, maždaug už dešimties kilometrų nuo Krekenavos.
Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos Krekenavos regioninio parko grupės patarėja Alma Kavaliauskienė pasakoja, kad Daniliškio alėjoje viena liepa nulaužta, kita suskilusi, gausiai prilaužyta šakų.
Pasak jos, nulūžusią liepą bus galima pašalinti, tačiau kol kas neaišku, ką reikės daryti su skilusiu medžiu.
„Šitos liepos net neliesime – ne mūsų jėgoms. Kiek žiūrėjau, jeigu ji griūtų, bent ne į tako pusę. Tad dar gali pastovėti“, – svarsto A. Kavaliauskienė.
Dėl nulaužtų saugomų medžių socialiniuose tinkluose užvirė ir diskusija, esą galbūt kai kuriuos reikėjo nupjauti anksčiau. Tačiau, anot pašnekovės, visos Daniliškio alėjos liepos yra valstybės gamtos paveldas ir joje kiekvienas medis yra saugomas.
„Beje, medžiai buvo gyvybingi, praėjusiais metais juos įvertino arboristai. Stichija yra stichija ir negali numatyti tokių dalykų“, – sako parko atstovė.
Arboristų darbą užbaigė audra
Daniliškio liepų alėja valstybės saugoma nuo 2007 metų kaip gamtos paveldo objektas.
Alėja auga Daniliškio dvaro parke, kuris taip pat pripažintas nekilnojamąa kultūros vertybe.
Alėja – buvusio Daniliškio dvaro želdinių svarbiausias akcentas ir Nevėžio vidurupio kraštovaizdžio draustinio pažiba.
Jos ilgis – 263 metrai. Iki audros čia augo per 300 mažalapių liepų.
Per pastaruosius keletą metų audros jau apniokojo alėją – aplaužė dalį medžių. Pernai pasinaudojus Europos Sąjungos fondų parama liepos sutvarkytos – arboristai darbus baigė vos prieš keletą mėnesių.
Iš daugiau nei 300 medžių keli visiškai nupjauti. Kitiems nugenėtos šakos, pakeltos ir prašviesintos lajos. Dalis liepų surištos vienos su kita virve ne tik dėl tvirtumo. Į ją įpintas specialus kodas, nurodantis tvarkymo metus – žinia ateities arboristams.
Daniliškio dvaras gyvavo nuo XVI a. pabaigos, tačiau šių metų pradžioje čia dirbusių arboristų manymu, alėjai gali būti apie šimtas metų. Kas ją sodino, žinių nėra.
Krekenavos regioniniame parke vietomis priversta tiek medžių, kad kol kas neįmanoma pravažiuoti ir įvertinti padarytų nuostolių. A. Kavaliauskienės nuotr.
Prie lankytinų objektų neprivažiuoja
Pasak A. Kavaliauskienės, po savaitgalio audros kone prie kiekvieno Krekenavos regioninio parko lankytino objekto yra nulaužtų medžių.
Prie Lankytojų centro esančiame „Pojūčių take“ virtę medžiai sulaužė garsų klausyklę ir dalį medinio tako.
Seni medžiai kaip reikiant išlaužyti: nuvirtęs didžiulis uosis, vėjo neatlaikė klevai.
„Parko teritorija didelė, lankytini objektai išsibarstę po visą parką, o prie jų po audros neįmanoma privažiuoti dėl užverstų medžių. Kol kas negalime nustatyti visų nuostolių“, – teigia patarėja.
Užverstas privažiavimas prie Murmulių atodangos, kelias iki Rapolo akmens netoli Krekenavos. Regioninio parko darbuotojai guodžiasi nors tuo, kad sveikos liko Kalnelio daugiakamienė pušis, Svirnupio vinkšna bei Švenčiuliškių pušis.
Mažos pajėgos
A. Kavaliauskienės teigimu, tvarkymo darbai jau pradėti. Pirmiausia siekiama atlaisvinti takus prie Lankytojų centro, kad žmonės galėtų jį pasiekti ir būtų galima rengti edukacijas.
„Šakos šiek tiek trukdo, bet manyčiau, per savaitę susitvarkysime“, – sako ji.
Sulaužytą taką planuojama greitai sutvarkyti – tam turima šiek tiek medienos, tačiau garsų klausyklę teks užsakyti naują.
Parko darbuotojai tvarkosi savo jėgomis, mat supranta, kad po audros darbo apstu ir vietos gyventojams. Anksčiau į pagalbą atvykdavo savanorių iš didžiųjų įmonių, tačiau jie gali prisidėti tik tada, kai turi galimybę.
„Krekenavos regioniniame parke dirbame tik trise, o jo uždaryti negalime. Tad dabar daugiausia darbuojasi vienas meistras“, – pasakoja A. Kavaliauskienė.
Audros Krekenavos regioninį parką nusiaubia nebe pirmą kartą. Prieš maždaug porą–trejetą metų vėtra taip pat prilaužė nemažai medžių, buvo sulaužytas ir stendas bei pavėsinė. Buvo nukentėjusi ir ta pati klausyklė, tačiau tąkart ją pavyko sutaisyti. Dabar įrenginys sulūžo nebepataisomai.
Vėtra nepagailėjo ir Elmės šešiakamienio ąžuolo, kadaise turėjusio šešis kamienus. Dabar liko tik keturi žaliuojantys kamienai ir pusė nulūžusio. Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos nuotr.
Neatsilaikė nė ąžuolas
Aukštaitija neteko ir daugiau gamtos paveldo.
Aukštaitijos saugomų teritorijų direkcijos duomenimis, vėtros neatlaikė Pavarių liepa Anykščių rajone. Ši mažalapė liepa buvo apie 23 metrų aukščio, jos kamieno apimtis – 4,74 metro. Jis šakojosi į šešias didžiules šakas. Medžio lajos plotis siekė net 16 metrų. Specialistai nėra nustatę tikslaus šio ypatingo medžio amžiaus, tačiau pagal kamieno apimtį spėjama, kad liepai galėjo būti apie 150–250 metų.
Audra nepagailėjo ir Elmės šešiakamienio ąžuolo – kitos Anykščių rajone saugomos vertybės.
Stiprus vėjas perskėlė ir nulaužė vieną jo kamieną. 2023 m. rugpjūtį ąžuolas neteko dviejų kamienų. Tada medis turėjo net septynis kamienus. Po šiųmetinės audros liko tik keturi žaliuojantys kamienai ir pusė nulūžusio.
Šio ąžuolo aukštis – 30 metrų, o apimtis kamieno pagrinde – net 7,66 metro. Specialistai mano, kad šiam ąžuolui ne mažiau nei šimtas metų.
Išguldė miškus
Audra pridarė nuostolių ir miškams.
Valstybinių miškų urėdijos pirminiais duomenimis, išlaužyta apie 150 tūkst. kietmerių. Daugiausia išvartytų medžių Dubravos, Kazlų Rūdos, Biržų ir Panevėžio regioninių padalinių administruojamuose miškų plotuose: Dubravos regioniniame padalinyje – 19,1 tūkst. ktm, Kazlų Rūdos – 17,9 tūkst. ktm, Biržų – 16,8 tūkst. ktm ir Panevėžio – 9 tūkst. ktm.
Valstybiniams miškams savaitgalį padaryta žala du kartus viršijo per visus 2025 metus fiksuotą vėjo pažeistų medžių kiekį.
Tad šiuo metu lankantis miškuose patariama atidžiai dairytis ne tik grybų ir uogų, bet ir pakelti akis į viršų – ar nėra pavojingai pakibusių šakų, nulūžusių ir pakibusių medžių ir pan.
