Panevėžyje yra pastatų, pro kuriuos kasdien praeiname nesusimąstydami, kad jų sienose slypi vieno žmogaus braižas. Lenkti kampai, modernūs langai, santūrios fasadų linijos – tai nebylūs ženklai architekto Antano Augustino Gargaso, kuris tarpukario Panevėžiui mėgino suteikti didmiesčio aurą.
Architektas miestui projektavo ne tik mokyklas, bankus ar gyvenamuosius namus – jis kūrė ambicingesnį Panevėžio veidą. Nors jo darbus sustabdė okupacija, o pats architektas buvo priverstas palikti Lietuvą, svarbiausias jo gyvenimo kūrinys liko čia – miesto gatvėse, kuriose iki šiol galima skaityti tarpukario modernizmo istoriją.
Pastatai miestui tiko
Sumanius pasivaikščioti po Panevėžį sekant garsaus prieškario inžinieriaus Antano Augustino Gargaso (1907–1990) kūrybos ir veiklos pėdsakais, tektų pasistengti – kelionė būtų netrumpa ir pasiektų kone kiekvieną miesto kampelį.
Panevėžio savivaldybės inžinieriaus-vyriausiojo architekto pareigas devynerius metus ėjęs A. Gargasas paliko miestui įspūdingą visuomeninių ir privačių pastatų kolekciją.
Paskutinius inžinieriaus darbus 1940 metais sustabdė okupacija ir tuo jo kūrybingiausias bei našiausias gyvenimo periodas baigėsi.
Kaip sako A. Gargaso veiklos žinovas, architektūrologas, menotyros mokslų daktaras Evaldas Vilkončius, Panevėžyje, kur inžinierius gyveno ir dirbo devynerius metus – nuo 1931 iki 1940-ųjų, jis suprojektavo ir pastatė daug visuomeninės paskirties pastatų. Nemažai iš jų yra išlikę ir iki šiol tarnauja panevėžiečiams.
„Vien per 1932–1934 metus inžinierius gavo apie 40 užsakymų“, – pažymi E. Vilkončius.
Naujų statinių augančiam miestui anuomet reikėjo labai daug, o iki A. Gargaso Panevėžyje nebuvo tokio ambicingo architektūros specialisto, galėjusio duoti impulsą plėtrai.
„Inžinierius Gargasas sugebėjo projektuoti taip, kad pastatai būtų puikiai pritaikyti nedidelio miesto masteliui. Jie buvo dviejų ar trijų aukštų, išsiskiriantys modernumu ir tik šiam architektui būdingomis detalėmis. Prieškario spaudoje užtikau išsakytas ano meto mintis, jog šis inžinierius stengiasi iš Panevėžio daryti Paryžių“, – sako dr. E. Vilkončius.
A. Gargaso stilius ateityje, ko gero, būtų kitęs ir nauji namai jau būtų dygę kitokie – pretendavę į didesnio miesto mastelį.
Įspūdingi inžinieriaus namai
Deja, nei į Paryžių, nei į kokį kitą didmiestį inžinierius nuo 1940 metų jau nebegalėjo lygiuotis – teko trauktis iš miesto, o vėliau ir iš Lietuvos.
Gimęs Mažeikių krašte, mokęsis Šiauliuose, studijavęs Belgijoje, Gento universiteto Technikos fakultete A. Gargasas į Panevėžį atvyko 1931 metais.
Jaunas gabus specialistas buvo paskirtas eiti aukštas Panevėžio statybos inžinieriaus pareigas, kurios atitinka dabartines miesto vyriausiojo architekto pareigas.
Miesto statybos inžinierius buvo atsakingas už Panevėžio statybas, miesto tvarkymą, rūpinosi visuomeninių pastatų projektavimu.
Užsiėmė jis ir privačia praktika, Panevėžyje suprojektavo nemažai architektūriškai reikšmingų gyvenamųjų namų.
Vienas jų – paties suprojektuotas ir savo šeimai pastatytas nepaprastai išvaizdus namas.
Jame, kaip mano dr. E. Vilkončius, inžinierius gyveno su žmona ir dukra.
Pastatas ir dabar stūkso A. Smetonos g. 39, traukia praeivių dėmesį ir kaip turintis architektūrinę, istorinę, urbanistinę vertę yra įtrauktas į Lietuvos kultūros vertybių registrą.
Sovietmečiu namas nacionalizuotas.
Pokariu pastate apgyvendinti kariškiai, vėliau – civilių šeimos.
Šiuo metu pastatas priklauso uždarajai akcinei bendrovei, jame veikia įvairios parduotuvėlės.
Koplyčioje – sandėlis
Iš A. Smetonos gatvės atėję į Marijonų gatvę, čia išvysime dar vieną įspūdingą reginį – A. Gargaso projektuotą Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo koplyčią ir marijonų vienuolyną, esantį Marijonų g. 24.
Modernizmo stiliaus pastatas baigtas statyti 1939 metais, rugpjūčio mėnesį vyskupo Kazimiero Paltaroko pašventintas, o netrukus taip pat buvo pasmerktas permainoms.
1948 metais koplyčia ir vienuolynas sovietinės valdžios nacionalizuoti, po metų koplyčia, palikta be kunigo ir uždaryta, paversta sandėliu.
„Visas reikšmingiausias A. Gargaso architektūrinis palikimas išlikęs Panevėžyje“.
Dr. E. Vilkončius
Po kurio laiko – 1964-aisiais koplyčioje buvo įrengtos LSSR centrinio valstybinio archyvo Panevėžio filialo saugyklos, o 1980 metais čia atidaryta vaikų dailės mokyklos aktų salė.
Ta vaikų dailės mokykla buvo čia pat – buvusiame marijonų vienuolyne ji veikė nuo 1970-ųjų.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, koplyčia sugrąžinta tikintiesiems, atnaujinta ir 1992 metais iš naujo pašventinta.
Vaikų dailės mokyklai tais pačiais metais išsikėlus, pastate vėl įsikūrė vienuoliai marijonai, mažėjant jų gretoms, 2010-aisiais jie iš Panevėžio pasitraukė, o patalpas perėmė Panevėžio vyskupija.
Keturios išlikusios mokyklos
Per palyginti neilgus savo darbo metus Panevėžyje inžinierius A. Gargasas čia suprojektavo ir pastatė net keturias pradines mokyklas.
Jos visos, daugiau ar mažiau pakitusios, išliko iki šiol.
Ukmergės gatvėje 1935 metais pastatyta šešių klasių pradinė mokykla buvo laikoma viena moderniausių ne tik mieste, bet ir visoje Panevėžio apskrityje.
Šis dviejų aukštų mūras puošia miestą ir dabar ir atlieka savo pradinę funkciją – jame veikia pradinė mokykla.
Kitą mokyklą A. Gargasas suprojektavo medinę – ji buvo keturių klasių ir stovėjo Nevėžio gatvėje Nr. 38.
Dabar čia mokyklos nebėra, o pastatas nors ir rekonstruotas, išlikęs ganėtinai originalus.
Dar viena A. Gargaso projektuota kaip pradinė mokykla – dabartinė 5-oji gimnazija Danutės gatvėje, per ilgus metus buvo labai rekonstruota, prie jos iškilo priestatai.
O A. Gargaso projektuotoje didelėje 15 klasių pradinėje mokykloje Liepų alėjoje dabar veikia R. Sargūno sporto gimnazija.
Šis trijų aukštų pastatas buvo paskutinė mokykla, pradėta statyti Panevėžyje tarpukario metais.
Nors visos išvardytos mokyklos skirtingų dydžių, joms, kaip teigia specialistas, būdingi bendri A. Gargaso kūrybiniai bruožai: juostomis jungti langai, paprasti tūriai, minimalistiniai fasadai.
Išskirtinumas – lenkti kampai
Grįžtame į miesto centrą, kur kiekvienam panevėžiečiui žinomas įdomus pastatas Respublikos g. Nr. 6, kuriame dabar veikia restoranas „Nendrė vėjyje“ – taip pat A. Gargaso kūrinys.
1932 metais tai buvo vienas ankstyvųjų, bet gana reikšmingų jo projektuotų pastatų.
Talento ranką galima atpažinti iš tam tikrų modernistinės architektūros bruožų ir atsiradusio svarbaus elemento, iki tol Panevėžio architektūrai nebūdingų kampinių lenktų langų.
„Visos Antano Gargaso kūrybos išskirtinis braižas yra tie lenkti kampai“, – sako dr. E. Vilkončius.
Laisvės aikštėje visada pastebimas ir 16 numeriu pažymėtas pastatas. Jis projektuotas kaip Panevėžio ūkininkų smulkaus kredito bankas ir buvo vienas iš sėkmingiausių miesto inžinieriaus A. Gargaso projektų. Pastatas išlikęs – jame veikia vaistinė.
1937 metais pradėto statyti banko darbai vyko nelengvomis sąlygomis, stogas buvo dengiamas net žiemos mėnesiais. Juk pagal to meto sąlygas už laiku nebaigtus darbus grėsė didelės baudos.
Statybas baigus banko atidarymo iškilmės surengtos 1938 metų rugpjūčio 21 dieną.
Bankas papuoštas vėliavomis, grojo orkestras, iškilmių dalyviai žygiavo į katedrą, o juos sveikino miesto burmistras Tadas Chodakauskas.
Rūmus pašventino kunigas Povilas Šidlauskas.
Bankas įsikūrė antrame pastato aukšte, pirmame veikė miesto Savivaldybės vaistinė, Tiltagalių pieninė ir kt.
Panašus į Kauno
Modernizmo architektūros bruožais pasižymi ir kiti A. Gargaso projektai.
Štai 1936 metais rengdamas Panevėžio apygardos ligonių kasos pastato projektą inžinierius ar Ligonių kasos vadovybės užsakymu, ar savo nuožiūra pastatą modeliavo pagal tuometės Kauno ligonių kasos pastatą.
Dėl vertikalaus skaidymo, lenktos kampinės dalies, įgilinto įėjimo pastatas ir tapo panašus į Kaune esantį.
Tęsiant ekskursiją A. Gargaso pėdsakais, derėtų užsukti ir į K. Paltaroko gimnaziją. Jos pastatą 1938 metais šis architektas suprojektavo Kunigų seminarijai.
Tačiau pirminiu pavidalu ji nebuvo pastatyta, nes 1940-ųjų vasarą statybas nutraukė prasidėjusi okupacija.
O nuo tada ir statybos uždraustos, ir statybinės medžiagos išgrobstytos, tad dviejų aukštų pastatas paliktas stūksoti tuščias ir nereikalingas.
Jau vėliau, matyt, susipratus, kad neverta leisti pastatui sugriūti, užbaigtas.
Statyti buvo baigta ant tų pačių pamatų, pagrindinis pastato planas, jo forma, primenanti vieną svarbiausių Lietuvos valstybingumo simbolių – Gediminaičių stulpus, liko nepakeisti.
Baigus statybas čia įkurdintas Panevėžio hidromelioracijos technikumas, dabar įsikūrusi K. Paltaroko gimnazija.
Tiesė ir platino gatves
A. Gargaso Panevėžyje projektuoti dviaukščiai mūriniai gyvenamieji namai išlikę Stoties, Nevėžio, Radviliškio gatvėse.
Atidus praeivių žvilgsnis į išvaizdų A. Jakšto gatvėje 3-iuoju numeriu pažymėtą namą patvirtina, kad čia taip pat talentingojo A. Gargaso kūrinys – tai kalbininko, pedagogo Petro Būtėno namas, statytas 1933 metais.
Šis gražuolis medinukas, prasidėjus tragiškiems įvykiams, taip pat pateko į permainų sūkurį. Antrojo pasaulinio karo metais vokiečių kariai name buvo įkūrę karo ligoninę, po karo sovietai – Pajuostės lakūnų štabą.
1951 metais namas nacionalizuotas, pati šeimininkė M. Būtėnienė su vaikais iš jo išvaryta ir įkurta vaikų poliklinika.
Vėliau 1974–1989 m. čia buvo miesto viešosios bibliotekos filialas. Tik 1989 m. namas grąžintas savininkams.
Tokius įspūdingus pastatus projektavęs architektas, eidamas miesto inžinieriaus pareigas, turėjo ir kitų darbų.
A. Gargasas rengė ir įvairių gatvių tvarkymo projektus.
Dr. E. Vilkončiaus teigimu, archyve rasta įrodymų, kad buvo parengta nemažai gatvių tiesinimo, platinimo projektų, juose siekta išlaikyti tam tikrą gatvių užstatymą.
Pavyzdžiui, 1933–1935 metais A. Gargasas buvo parengęs Sodų gatvės užstatymo projektą, taip pat Liepų gatvės, Plukių ir kitų gatvių projektus, kuriuose buvo rekomenduota statyti naujus, modernius pastatus.
Panevėžys – svarbiausias
1940 metų vasarą A. Gargasas buvo atleistas ar savo noru paliko miesto inžinieriaus pareigas ir išvyko iš Panevėžio.
Žinoma, kad 1940–1941 metais jis dirbo Valstybinėje plano komisijoje Vilniuje, o 1941–1944 metais ėjo Šiaulių miesto inžinieriaus pareigas.
Per tą laiką reikšmingų objektų A. Gargasas nebesuprojektavo – daugiausia rūpinosi Šiaulių ligoninės statyba, ją prižiūrėjo.
1944-aisiais, kaip ir daug lietuvių inteligentų, jis pasitraukė į Vokietiją, o šeštajame dešimtmetyje persikėlė į JAV.
Čia gyveno iki mirties 1990 metais. Palaidotas Laboke, Teksase.
„Kiek man žinoma, ir Amerikoje nieko reikšmingo jis neprojektavo – daugiau dalyvavo lietuvių išeivių kultūrinėje veikloje. Tad visas reikšmingiausias A. Gargaso architektūrinis palikimas išlikęs Panevėžyje“, – sako menotyros mokslų daktaras.
TRUMPAI IR PAPRASTAI
Architektas Antanas Augustinas Gargasas tarpukariu daug prisidėjo prie Panevėžio kūrimo.
Jis mieste dirbo nuo 1931 iki 1940 metų ir projektavo mokyklas, gyvenamuosius namus, bankus, koplyčias bei kitus pastatus. Daug jo sukurtų statinių išliko iki šių dienų.
A. Gargasas norėjo, kad Panevėžys būtų modernus ir gražus miestas. Jo pastatai buvo paprasti, bet išskirtiniai. Architekto braižą galima atpažinti iš lenktų kampų, didelių langų ir modernių formų.
Architektas rūpinosi ne tik pastatais, bet ir miesto gatvėmis – rengė jų tiesinimo ir platinimo projektus.
1940 metais sovietų okupacija sustabdė jo darbus.
A. Gargasas išvyko iš Lietuvos, gyveno JAV. Reikšmingiausi jo kūriniai – sukurti Panevėžyje. Iki šiol jie primena tarpukario miesto istoriją ir architekto talentą. 
