Beveik trejus metus narpliota ir du kartus nutraukta buvusio Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovo Romualdo Boreikos ir jo žmonos eksparlamentarės Violetos Boreikienės byla dėl galimo neteisėto praturtėjimo perduota Panevėžio prokurorams. Panevėžiečiai per itin trumpą laiką – tris mėnesius – turės atsakyti į klausimus, į kuriuos atsakymo nerado nei Generalinės prokuratūros, nei Kauno apygardos prokuratūros prokurorai.
Sudomino greitas praturtėjimas
Įtarimų šešėlis ant tuomečio Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovo R. Boreikos ir jo žmonos krito prieš kelerius metus. Susidomėjimas sutuoktiniais kilo po to, kai Boreikos, anot tyrimą inicijavusio buvusio premjero Andriaus Kubiliaus, pardavė trejus metus turėtas patalpas Kauno senamiestyje septynis kartus brangiau nei įsigijo – taip galėjo būti sudaromi fiktyvūs sandoriai siekiant legalizuoti pajamas.
Įtarimų voratinklis apraizgė ir dabar jau žlugusį Vladimiro Romanovo Ūkio banką bei su juo susijusias įmones. Patalpas Kauno senamiestyje Boreikos pardavė nuostolingai dirbančiai bendrovei „Sinvita“, o sandoriui reikalingus pinigus – 993 tūkst. eurų – jai paskolino Ūkio bankas.
Netrukus Ūkio bankas pats išsinuomojo šias patalpas. Už nuomą bankas įsipareigojo mokėti solidžiai – per mėnesį 35,442 tūkst. litų, tai yra du kartus daugiau nei vidutinė nuomos kaina Kauno senamiestyje. Per 10 sutarties galiojimo metų Ūkio bankas „Sinvitai“ būtų sumokėjęs beveik 3,29 mln. litų nuomos – vos mažiau nei tas pats bankas paskolino šioms patalpoms įsigyti. Patalpos daug metų stovėjo tuščios, tačiau pernai, pradėjus domėtis sandorio teisėtumu, jose buvo atidarytas Ūkio banko klientų aptarnavimo skyrius. Tačiau abejojama, ar toks skyrius ten buvo reikalingas, mat vos už kelių šimtų metrų buvo įkurtas Ūkio banko Kauno filialas.
Bylą nagrinėjęs Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Saulius Verseckas tvirtino, kad pirkimo ir pardavimo sandoryje nieko nusikalstamo nėra, nes patalpos pirktos 1996-aisiais, o parduotos 2008-aisiais, kai turto vertė buvo gerokai išaugusi. „Nėra ten jokios prieštaringos informacijos. Mokesčių inspekcija atliko patikrinimą, atliko įvertinimą. Ir nustatė, kad ta kaina, už kurią pardavė, iš esmės atitiko tuometę rinkos kainą“, – teigė prokuroras.
Neįkandama byla
Tačiau prokurorus sudomino kiti dalykai – lėšos, už kurias patalpas Kauno senamiestyje įsigijo V. Boreikienė. Politikė deklaravo, kad visą turtą įsigijo pardavusi „Supervisatos“ akcijas už 480 tūkst. litų. O šias pirko iš skolintų lėšų, tačiau jos nurodyti žmonės neigė ką nors skolinę. Be to, visi skolintojai – įmonės, kuri priklauso V. Boreikienei, darbuotojai, todėl įtariama, kad visos sutartys – fiktyvios. Įtarimus sustiprino ir tai, kad kelerių metų R. Boreikos pajamų deklaracijos buvo įslaptintos, nors paprastai įslaptinami tik FNTT operatyvinių darbuotojų duomenys. R. Boreika taip pat nepateikė privačių interesų deklaracijų už 2004 ir 2005 metus bei turto ir pajamų deklaracijų už 2003-iuosius ir 2008-uosius. Kaip tik šiais metais patalpos Kaune ir buvo parduotos.
Byla dėl neteisėto praturtėjimo Generalinėje prokuratūroje buvo pradėta dar 2010-ųjų balandį, bet po pusantrų metų tyrimas buvo nutrauktas, taip ir neišsiaiškinus, kaip šeimai pavyko praturtėti. Tačiau 2012-ųjų gruodį, įsikišus tuomečiam premjerui A. Kubiliui, bylą pavyko atnaujinti. Generalinė prokuratūra nebesiėmė jos narplioti ir patikėjo Kauno prokurorams. Ir Kauno apygardos prokuratūros darbuotojams ši byla pasirodė neįkandama. Nenustačius nusikalstamos veikos požymių, o kai kuriems galimiems neteisėtiems veiksmams suėjus senaties terminui, byla vėl buvo nutraukta. Tačiau Generalinė prokuratūra, dar kartą peržvelgusi surinktą medžiagą, nusprendė bylą atnaujinti ir patikėti Panevėžio prokurorams.
Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Saulius Daunoravičius „Sekundei“ teigė, kad su 27 tomų byla jau baigia susipažinti, tačiau ar pakaks trijų mėnesių jai išnagrinėti, nekomentavo.
Lina DRANSEIKAITĖ
