Visame pasaulyje augant medienos paklausai ir kylant jos
kainoms, valstybinė įmonė Panevėžio miškų urėdija, išlaikydama panašias kirtimų
apimtis, gerokai mažina šios produkcijos eksportą. Didžioji dalis urėdijos
paruošiamos medienos lieka Lietuvoje. Vakar apie tai surengtoje spaudos
konferencijoje informavo Panevėžio urėdijos urėdas Daugirdas Lukoševičius.
Tiesa, jis pripažino, kad po sausį praūžusio uragano “Ervinas” medienos kainos
krito 20-42 proc. ir nors urėdija suspėjo iki balandžio 1-osios likviduoti jo
padarinius, dar turi nemažai nerealizuotos medienos.
Medienos kirtimo apimtys nedidėja
“Visą eksporto kiekį sudaro popiermedžiai ir sausa spygliuočių plokščių mediena,- sakė D.Lukoševičius.- Kasmet vis daugiau ir pelningiau šios produkcijos pavyksta parduoti savo šalyje, tad eksportą siekiame mažinti”. Pernai Panevėžio miškų urėdija eksportavo tik 10,1 tūkst. kub. m, arba 9,1 tūkst. kub. m mažiau negu 2003 metais.
Pernai Panevėžio miškų urėdija uždirbo 12,915 mln. Lt ir pajamos, palyginti su 2003 m., viršijo 688 tūkst. Lt. Didžiausią pajamų dalį sudarė lėšos, gautos už parduotą medieną, – 11,348 mln. Lt ir už parduotą nenukirstą mišką – 151,8 tūkst. Lt. “Pajamas pavyko padidinti dėl išaugusios apvaliosios medienos kainos, medienos sortiravimo gerinimo bei prekybos lankstumo,- teigė D.Lukoševičius.- Tiesa, kasmet medienos kirtimo apimtys išlieka beveik tokios pat”.
Problema – privatizuoti numatyti miškai
Didžiąją gautų lėšų dalį Panevėžio miškų urėdija investuoja į urėdijos valdomų miškų priežiūrą, atsodinimą bei plėtimą. Pernai į ilgalaikį turtą investavo 1,6 mln. Lt. Iš jų 415 tūkst. Lt investuota į medelyną, 464 tūkst. Lt – girininkijų rekonstrukcijai, 467 tūkst. Lt – gamybinėms transporto priemonėms, 33 tūkst. Lt – laukiniams gyvūnams įsigyti, 36 tūkst. Lt – pavėsinėms įrengti, 39 tūkst. Lt – schemoms pastatyti. Vien aplinkosauginiams ir rekreaciniams objektams įrengti ir tvarkyti pernai urėdija skyrė 104 tūkst. Lt.
Urėdija patikėjimo teise valdo ir naudoja beveik 40 tūkst. ha valstybinių miškų. Be to, urėdijos teritorijoje yra apie 30 tūkst. ha privačių miškų. Urėdo D.Lukoševičiaus teigimu, daugiausia problemų kelia per 10 tūkst. ha privatizuoti numatytų miškų, kuriuos tenka prižiūrėti.
Lietuvoje miškų daugės
Pasak D.Lukoševičiaus, pernai šalyje toliau buvo tęsiamas Lietuvos miškingumo didinimo programos įgyvendinimas: urėdijos teritorijoje įveista 33,3 ha naujų miškų. Įgyvendinant šią programą nuo 2002 iki 2020 metų netinkamose žemėse numatoma įveisti apie 650 ha naujų miškų. Urėdas sakė, kad vienas iš urėdijos prioritetų – atkurti miškus, auginti sėjinukus ir sodinukus. Sodinamoji medžiaga parduodama kitoms šalies urėdijoms, privačių miškų savininkams. D.Lukoševičiaus teigimu, pernai medelyne pradėtas įgyvendinti modernizavimo projektas, jis tęsis keletą metų, pradėtos auginti naujos lapuočių rūšys: klevai, liepos, obelys, gudobelės.
Urėdijai perduotas stumbrynas
“Bendraudami su vietos gyventojais, bendruomenėmis, mokyklomis pastebėjome, kad visuomenė vis labiau domisi miškuose vykdoma ūkine ir aplinkosaugine veikla,- sakė D.Lukoševičius.- Praėjusiais metais, siekdami tvirtinti visuomenės ir urėdijos specialistų ryšį, prioritetine veiklos sritimi laikėme ir ekologinį visuomenės švietimą. Urėdijos darbuotojai, giriose ir miškuose įrengdami rekreacines zonas, siekia ne tik suteikti galimybę žmonėms pailsėti, bet ir apsaugoti miškus nuo stichiško jų lankymosi”. Anot urėdo, gana didelio visuomenės susidomėjimo ir gero įvertino sulaukė Krekenavos girininkijoje esantis pažintinis-mokomasis “Girinio takas”. Be to, Vyriausybės sprendimu, Panevėžio urėdijai perduotas stumbrynas, todėl tikimasi, kad dar daugiau lankytojų sulauks Krekenavos girininkija: žmonės galės apžiūrėti ne tik stumbrus, bet ir aptvare gyvenančius dėmėtuosius elnius, danielius, muflonus, šernus. Tiesa, dėl stumbryno perdavimo urėdas nelabai džiūgavo, nes, pasak jo, aptvarai tiek morališkai, tiek fiziškai pasenę.
Produkcija nebegrobstoma
D.Lukoševičiaus teigimu, pernai daug dėmesio skirta miško apsaugai nuo neteisėto jų kirtimo. Panevėžio miškų urėdija organizavo bendrus reidus su Mokesčių inspekcijos, policijos pareigūnais, aplinkosaugininkais, buvo tikrinama net gabenama mediena, jos apskaita lentpjūvėse. Pernai Panevėžio miškų urėdijos valstybiniuose miškuose nustatyta 16 neteisėto miškų kirtimo atvejų ir 9 iš jų išaiškinti. Neteisėtai buvo iškirsta 120 kub. m medienos. Urėdas pasidžiaugė, kad dėl sugriežtintos kontrolės nenustatytas nė vienas pagamintos produkcijos grobstymo atvejis. Be to, organizuojant bendrus reidus nustatyti 4 brakonieriavimo atvejai.
Prioritetai lieka tie patys
Urėdas D.Lukoševičius akcentavo, kad šiemet ir toliau bus įgyvendinama Lietuvos miškingumo didinimo, miško medelyno-daigyno modernizavimo programos. Lieka baigti uragano “Ervinas” padarinių likvidavimo darbus, stiprinti miškų sanitarinę apsaugą. Urėdas sakė, kad vis pelningiau dirbanti valstybinė įstaiga ir toliau ieškos ekonomiškai efektyvesnių technologijų miško ruošos darbams atlikti.
Gintautas Subačius
tel. (8-655) 04726, gintas@sekunde.com
A.Repšio nuotr. D.Lukoševičiaus teigimu, Panevėžio miškų urėdija sodinukais ir sėjinukais aprūpina kitas urėdijas, privačių miškų savininkus.
