Smarkiai sumažėjus darbų kelių statybos srityje, bendrovė „Panevėžio keliai“ naujų rinkų ir veiklos krypčių jau ieško ne tik ant žemės, bet ir ore.
Palaiko A.Zuoko idėją
Panevėžiečiai kelininkai susigundė Vilniaus mero Artūro Zuoko pasiūlymu investuoti į steigiamą nacionalinį oro vežėją „Air Lituanica“. „Panevėžio keliai“ pasirašė susitarimą įsigyti vieną šios oro skrydžių bendrovės akciją, kurios vertė 25 tūkstančiai eurų (86 tūkstančiai 250 litų).
Bendrovės atstovė spaudai Rasa Čepienė sakė, kad tai nereiškia, jog įmonė atsisakys kelių ir geležinkelių statybos ir pradės tiesti oro kelius. Lietuviškos oro linijos tiesiog yra dar viena bendrovės investicijų kryptis. Jos teigimu, viena akcija – yra simbolinė investicija.
Tokiu būdu „Panevėžio keliai“ išreiškė pritarimą Vilniaus mero Artūro Zuoko inicijuotam projektui steigti nacionalinį oro vežėją. Kelininkams esą ne tas pats, kad Europos centre esanti Lietuva neturi tinkamo susisiekimo su Europos miestais.
Tikisi investicijų grąžos
R.Čepienė patvirtino, kad bendrovė tikisi ir materialinės naudos – investicijų grąžos. „Panevėžio keliai“ neatmeta, kad ateityje įsigis daugiau „Air Lituanica“ akcijų.
„Ekonominis sunkmetis koreguoja investicijų kryptis. Kelių statybos sektoriuje darbų apimtys nuritusios į 2005 metų lygį, todėl nuolat ieškoma naujų rinkų ir veiklos krypčių“, – kalbėjo ji.
Tiesa, kelininkai daugiau vilčių šiuo metu deda į geležinkelių tiesimo ir rekonstrukcijos darbus, kurių ateityje turėtų tik daugėti.
„Panevėžio keliai“ – ne vienintelė verslo įmonė, susidomėjusi nacionalinio oro vežėjo projektu.
Prie „Air Lituanica“ steigimo prisidėjo dar 13 šalies įmonių ir verslininkų: ADLEX, Antanas Guoga, ARVI, „Balsas.lt“, „Baltic Optical Disk“, Brian Joffe, „Garsų pasaulis“, „Lietuvos rytas“, „MG Baltic Investment“, „Modus“, SBA, „Vičiūnai Group“, „Vilniaus vystymo kompanija“. Šiame projekte kaip partneriai dalyvauja Susisiekimo ministerija, Ūkio ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Tarptautinis Vilniaus oro uostas.
Skelbiama, kad Vilniaus savivaldybė turi 34 proc. įmonės akcijų, 17 proc. planuojama išplatinti Lietuvoje registruotoms įmonėms ar privatiems asmenims, 49 proc. akcijų skirti strateginiam investuotojui.
Pastarojo kol kas nėra. A.Zuokas viešai pareiškė, kad šiuo metu deramasi su trimis potencialiais investuotojais.
Jis pažymėjo, kad pirmus penkerius skrydžių bendrovės veiklos metus būtų galima vykdyti veiklą ir be strateginio investuotojo.
Pirmais metais – skrydžiai 6 kryptimis
Skrydžius „Air Lituanica“ planuoja vykdyti iš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų. Iš viso ketinama skraidinti apie 125 tūkst. keleivių kasmet. Pirmaisiais metais planuojama skraidinti į 6 miestų oro uostus – Amsterdamą, Briuselį, Kijevą, Londoną, Maskvą, Palangą, o po metų atidaryti dar 6 naujas kryptis – Stokholmą, Miuncheną, Berlyną, Sankt Peterburgą, Hamburgą, Tbilisį. 2015 metais būtų pradėti skrydžiai į 13ą miestą – Stambulą.
Sostinės savivaldybės prašymu specialistai apskaičiavo, kad turistai, atskrisiantys „Air Lituanica“ lėktuvais, per metus Vilniuje ir Kaune išleis per 36,2 mln litų. Beje, planuojama, kad iš Vilniaus į Kauną kursuos greitasis traukinys, kelionė juo truks tik pusvalandį.
Bendra projekto vertė siekia 18 milijonų litų. Kol kas surinkta tik kiek daugiau nei trečdalis visų reikalingų lėšų.
Inga SMALSKIENĖ, Sekunde.lt
