Pigios darbo jėgos ir kitų išteklių aruodas investuotojams, – taip verslininkai ir apžvalgininkai apibūdino dabartinę Panevėžio miesto ir rajono situaciją debatuose „Panevėžys 2013 metais: užimtumo ir verslo galimybės“.
Ne pati blogiausia vieta
„Dažnai pabrėžiame negatyvius dalykus. Tačiau galima įžvelgti ir nemažai pozityvo: planuojamos naujų įmonių statybos, yra neseniai įkurtų ir suteikusių kelis šimtus naujų darbo vietų įmonių. Verslo atžvilgiu Panevėžys – ne pati blogiausia vieta.
Sąlygos kurtis yra. Vargu ar galima tikėtis verslo plėtojimo piko esant giliai krizei. Tai vyksta ne tik Panevėžyje ar visoje Lietuvoje, bet ir pasaulyje“, – sakė Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas, AB „Lietkabelis“ direktorius Sigitas Gailiūnas.
Nors buvo optimistinių įžvalgų, tačiau atskleista ir nemažai faktų, stabdančių verslo plėtojimą. Sąlygos verslui yra, tačiau susidomėjusių verslininkų antplūdžio nejaučiama.
Anot darbo ir socialinių tyrimų instituto direktoriaus prof. dr. Boguslavo Gruževskio, verslo plėtojimui svarbiausi trys rodikliai: bendras gyventojų skaičius, įmonių skaičius bei žmonių užimtumas. Visi šie rodikliai Panevėžio mieste – neigiami: mažėja gyventojų skaičius, įmonių skaičius bei gyventojų užimtumas. Tokia situacija verčia susirūpinti regiono ekonomine padėtimi.
Vienas iš lemtingiausių faktų tai, jog Panevėžyje ypač sumažėjo didelių įmonių. Būtent tokios įmonės lemia regiono patrauklumą bei turi lemiamą įtaką darbo išteklių formavimui.
Sąlygas verslui reikia gerinti
B. Gruževskis pastebi, jog atmosfera verslui Panevėžio regione yra gera. Tačiau reikia efektyviau plėtoti ekonominį potencialą – verslą kurti bendram labui. Įmonės, pasak direktoriaus, turėtų daugiau bendradarbiauti tiek tarpusavyje, tiek su vietos savivalda.
Dar viena galimybė gerinti verslo sąlygas Panevėžyje – pasinaudoti Europos Struktūriniais fondais. Darbo ir socialinių tyrimų atstovas pastebi, kad regionui ypač trūksta verslo idėjų. Taigi būtų galima įkurti „idėjų generavimo“ centrą, kuriame dirbantys žmonės užsiimtų investuotojų paieška. Kuriame vietos verslininkai galėtų susitikti ir pasidalinti patirtimi.
„Yra ir didelių darbų, kuriuos reikia nuveikti norint paskatinti užimtumą bei verslo galimybes regione, tačiau yra ir nemažai smulkių iniciatyvų, kurių turėtų imtis patys verslininkai“, – sakė B. Gruževskis.
Debatuose spręsta, kad tolesnę plėtrą galėtų paskatinti kvalifikuotų darbuotojų pasiūla, nuosekli regiono plėtros strategija, biurokratinių kliūčių pašalinimas ir glaudesnis vietos valdžios, verslo, švietimo įstaigų ir regiono bendruomenės bendradarbiavimas.
Pasak Panevėžio mero Vitalijaus Satkevičiaus, šiemet rengiamas miesto 2014–2020 m. strateginis planas. Norint, kad miestas ir rajonas bendradarbiautų, į plano rengimo darbo grupę pakviestas rajono meras Povilas Žagunis.
Rajono vadovo nuomone, savivaldos iniciatyvą stabdo per didelis centrinių valdžios institucijų reguliavimas įvairiose srityse – pradedant savivaldos tarnautojų darbo užmokesčio nustatymu, baigiant pernelyg detaliu ir ne visada regiono poreikius atitinkančiu Europos Sąjungos paramos lėšų skirstymu.
Tačiau Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė pabrėžė, kad norėdamos pritraukti investicijas visos šalies savivaldybės turi spręsti korupcijos ir dokumentų tvarkymo vilkinimo problemas.
Panevėžio užsienio investuotojų asociacijos (FIBA) prezidentas Peras Erikas Šonbergas-Hansenas pastebėjo, kad verslui ir valdžios atstovams laikas atsisėsti ne priešingose, o vienoje stalo pusėje. „Liūdna matyti, kad Lietuvoje įmonės ir valdžios institucijos nebendradarbiauja. Kiekviena kompanija laikosi savigynos taktikos, – pabrėžė jis ir paaiškino, kad verslininkams reikėtų mažiau vilčių dėti į paramą, subsidijas ir lengvatas, o daugiau pasitikėti savo darbu, patiems prisidėti prie regiono gerovės. – Neklauskite, ką Panevėžys gali jums duoti, klauskite, ką jūs galite duoti Panevėžiui.“
Viltis – užsienio investuotojai
Prieš debatus buvo atliktas Panevėžio rajono gyventojų nuomonės tyrimas apie regiono verslo aplinką ir plėtros kryptis. 7 iš 10 panevėžiečių mano, kad daugiausia dėmesio reikėtų skirti gamybos plėtrai Panevėžyje ir jo rajone.
Verslo plėtros galimybes regione panevėžiečiai vertina skeptiškai. Net 71 proc. apklaustųjų nurodė, kad reikia gerinti smulkiojo ir vidutinio verslo plėtojimo sąlygas. Tyrime dalyvaujantys panevėžiečiai pasisakė už logistikos regiono vystymą (51 proc.) bei mokslo ir inovacijų plėtrą (32 proc.).
Apklaustieji atkreipė dėmesį į užimtumo problemą. Net 84 proc. tyrimo dalyvių nurodė, kad ES lėšos turėtų būti daugiausia investuojamos į šios problemos sprendimą.
Nemažai miesto gyventojų bei politikų užimtumo bei verslo galimybių gerėjimą sieja su užsienio investuotojais, kurių vis daugiau atranda Panevėžį. Šiuo metu mieste veikia 19 Norvegijos kapitalo bendrovių, kelios danų, švedų bei vokiečių įmonės.
Anot „Viking Malt“ įmonės Panevėžyje vadovo Dariaus Vilko, sudėtinga nurodyti konkrečias priežastis, kodėl užsienio įmonės renkasi Panevėžį kaip verslo plėtimo tašką.
„Galbūt vienas iš svarbesnių faktorių yra tas, kad čia likusi dar sovietiniais laikais sukurta infra-struktūra. Mieste buvo plėtojama daug įvairiausio spektro pramonės šakų, pavyzdžiui, elektrotechnikos, chemijos. Ko gero, šis palikimas leidžia atkurti apleistas gamyklas diegiant modernias technologijas. Mūsų atveju galbūt taip ir atsitiko“, – svarstė D. Vilkas.
Užsienio investuotojų daugėjimo tendenciją pastebi ir S. Gailiūnas.
„Nemažai norvegų įmonių kuriamos Panevėžio mieste. Galbūt viena sėkmingai dirbanti įmonė perduoda surinktą informaciją apie verslo plėtimo galimybes Lietuvoje savo partneriams, kolegoms, pažįstamiems verslininkams. Taip daugėja susidomėjusių įmonių vadovų“, – teigė S. Gailiūnas.
Kvalifikuota darbo jėga
Verslininkai atkreipė dėmesį, kad viena iš patraukliausių regiono savybių, viliojančių čia kurtis užsienio bendroves, yra pigi darbo jėga.
„Yra įmonių, kurios Panevėžyje dirba dėl žemo darbo užmokesčio. Kai tik darbo jėga pabrangs, jos išsikels į pigesnes šalis“, – įspėjo S. Gailiūnas.
Priešingą nuomonę išreiškė norvegų kapitalo įmonės UAB „Adax“ vadovas Jonas Klybas: „Pigios darbo jėgos regionu Panevėžys buvo prieš 5–10 metų. Dabar reikia rengti kvalifikuotus darbuotojus.“
„Viking Malt“ direktorius D. Vilkas taip pat pažymėjo, kad prioritetą užsienio įmonės teikia kvalifikuotiems darbuotojams.
„Drįsčiau abejoti, kad pigi darbo jėga – Panevėžio miesto pranašumas. Čia darbo jėga pigesnė nei Vilniuje, bet ne pigiausia pasaulyje. Galbūt galima rasti pigios nekvalifikuotos darbo jėgos, bet užsienio investuotojams to nereikia. Jie ieško kvalifikuotų, turinčių aukštuosius išsilavinimus darbuotojų. O ir lietuviai adekvačiai vertina savo gebėjimus – jei negauna neblogo atlygio, išvyksta į užsienį“, – apie išsilavinimo svarbą kalbėjo D. Vilkas.
P. E. Šonbergas-Hansenas neslėpė, kad investuotojai dirba pasaulinėje rinkoje ir sprendimus priima pragmatiškai: „Investuotojų akyse Panevėžys konkuruoja su Vietnamu, Kinija ar Graikija.“
Živilė RAŠKAUSKAITĖ
