Tris dienas 513-ąjį gimtadienį šventęs Panevėžys parodė kitą savo veidą – virto tikru didmiesčiu su linksmintis mokančiais žmonėmis.
Žavingų damų atliekamos dainos virpino ne tik vyrų širdis.
„Tai, kas sena, lai atgimsta naujai“. Su tokiu šūkiu miestas savaitgalį įžengė į 514- uosius. Ar Panevėžiui pavyks atsinaujinti, parodys laikas. Nuo penktadienio iki sekmadienio vakaro panevėžiečiai ir miesto svečiai turėjo progą Aukštaitijos sostinėje pagyventi įvairiais laikmečiais ir pajusti jų dvasią.
Gimtadienį organizavę Panevėžio bendruomenių rūmai miestą pavertė savotiška kino studija, kurios filmavimo aikštelėse buvo sukamos vis kitokių siužetų juostos ta pačia tema – vintažas, praeitis ir dabartis viename.
Penktadienį startą šventei davė miesto vėliavą į Laisvės aikštę įnešę J. Miltinio, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Jono Variakojo, Juozo Zikaro ir Juozo Balčikonio personažai, kuriuos įkūnijo J. Miltinio dramos teatro aktoriai. Jie, žinoma, nedalyvavo vakare vykusiame jaunimo pamėgtų grupių koncerte ir „radistų“ diskotekoje, tačiau šeštadienį puikios nuotaikos žingsniavo šventinėje eisenoje.
Šeštadienį Laisvės aikštė tapo neatpažįstama. Čia skambėjo prieškario laikų ir šeštojo, septintojo–aštuntojo XX amžiaus dešimtmečių muzika, šokių aikštelėse sukosi poros. Vaikščiojo retro stiliumi apsirengusios damos ir ponai. Vintažinių drabužių butikai ir anų laikų grožio salonai demonstravo apdarų ir makiažo madas.
Prie miesto burmistro palapinės išsirikiavo gyventojų eilė gauti leidimą tuoktis, gyventi Panevėžyje, bent kartą per metus išbarti savo vyrą ar žmoną, auginti šunį ir kitų.
Burmistras, miesto meras Rytis Mykolas Račkauskas, nesibrangindamas raitė parašus ant leidimo, tik kelių panelių paprašytas kartu nusifotografuoti, perklausė, ar jos turinčios leidimus įsiamžinti su juo. Ryškiai pasidažiusi burmistro sekretorė tarškino mašinėle.
Burmistru persirengęs miesto meras R. M. Račkauskas panevėžiečiams dalijo leidimus tuoktis ar išbarti sutuoktinį.
Prie Savivaldybės, ant žolės pasidėjusios medines geldas, triūsė skalbėjos, už kelių žingsnių rankomis buvo mušamas sviestas, dailininkai tapė paveikslus.
Brandaus amžiaus gyventojams prisiminus žadino ir troškulį malšino „gazirovkės“ aparatas. Tiesa, vandenį pilstė ne jo mechanizmas, o į vidų įlindusi kultūros centro darbuotoja. Paspaudus mygtuką kartą, ji įpildavo paprasto vandens, tris kartus – limonado. Šventės dalyviai galėjo susipažinti su Panevėžį garsinančių įmonių produkcijos gamybos procesais: muilo gamyba, alaus virimu.
Ant suoliuko susėdusios skrybėlėtos damos traukė už širdies griebiančias melodijas. Vyrus masino aikštėje eksponuojami senoviniai automobiliai. Moterys ir merginos fotografavosi prie amerikietiškų kadilakų, drąsesnės mėgino pozuoti viduje.
Prie J. Miltinio dramos teatro stovinčio limuzino praeiviams akį merkė Holivudo dievaitė Marilina Monro, o Senvagėje nuo vidurdienio šėlo vandens atrakcijų mėgėjai.
„Sekundės“ idėja virto tradicija
Tradicinių geros nuotaikos „Sekundės“ varžybų „Laivas – improvizacija 2016“ dalyviai savo vandens transporto priemones pradėjo gabenti jau nuo ryto.
Šįmet varžybose dalyvavo 7 komandos: odontologijos klinikos „Dentavita“ kolektyvas, pasivadinęs „Dentavitukai“, konservatyvių pažiūrų politikai „Kregždutės“, Panevėžio rajono, Vaivadų kaimo, gyventoja Virginija Buivydienė su dukromis, savo laivą pavadinusi „Panelių laiveliu“, 14 metų Jonas Požela – „Vienišius“, jaunieji socialdemokratai su tortą imituojančiu laivu – „Paragauk malonumo“, keturių studentų, iš kurių vienas panevėžietis, o trys žemaičiai, kompanija „Neskenduolės“ ir Pušaloto g. mikrorajono bendruomenės atstovai su laivu „Svajonė“.
Linksmųjų rungtynių su savadarbiais laivais dalyviai paisė aprangos kodo – vintažo.
Kai kurių ir laivai turėjo bent vieną senus laikus primenančią detalę.
Skaičiuojama, kad šiemet šventinėje eisenoje žygiavo netoli 5 tūkst. gyventojų.
Renginį vedė žinomas aktorius Gintaras Mikalauskas. Vertinimo komisija – „Sekundės“ generalinė direktorė Rita Osteikienė, J. Miltinio dramos teatro aktoriai Lina Vasiliūtė, Tomas Pukys ir Emilis Pavilionis rinko ne tik greičiausią ekipažą, bet ir gražiausią, išmaniausią.
Susumavus rezultatus, nugalėtojais paskelbtas „Svajonės“ ekipažas – stilingai apsitaisiusi dama Danutė Juozapavičienė ir irkluotojas Povilas Breivė. Jis pats ir sukonstravo plaustą. Vyras sugaišo laiko, kol automobilių „laužynuose“ gavo reikalingų detalių, bet rezultatas pateisino lūkesčius.
Prieš varžybas senjorai išbandė laivą Lėvens upėje. Jis neskendo ir gana greitai plaukė. D. Juozapavičienė, paklausta, ar nebuvo baugu stovomis plaukti Senvagę, patikino, kad nė kiek.
„Aš moku plaukti, tad būčiau išplaukusi. Įkristi į vandenį baiminausi tik dėl batų – avėjau visai naujais“, – juokėsi moteris.
Nugalėtojams įteiktas kelialapis į kruizą kompanijos „Tallink“ laivu Ryga–Stokholmas“. Pušaloto g. bendruomenės narė, plaukimo idėjinė vadė, kaip ją pristatė varžybų laimėtojai, Irena Dulkienė pasidžiaugė, kad, be pagrindinio prizo, jie dar laimėjo ir „Sekundės“ dienraščio prenumeratą.
Pasak jos, ką siųsti į Švediją, spręs bendruomenė susirinkime, tačiau iš keturių išrinktųjų du greičiausiai bus plausto meistras ir jo žavingoji palydovė. Nuotaikingiausiu ekipažu pripažintas studentų vairuojamas plaustas „Neskenduolės“. Moteriškais disko stiliaus drabužiais apsirengę vaikinai iš tiesų spinduliavo gerą nuotaiką ir nesidrovėjo rodyti savo plaukuotas kojas.
Išradingiausiai pagaminto plausto titulas teko „Panelių“ komandai. Laivo kapitonė V. Buivydienė pasakojo plaustui pagaminti sunaudojusi krūvą senų „Sekundės“ laikraščių. Naujesnių neklijavo, kad nenusižengtų vintažo temai. Trečius metus šiose varžybose dalyvaujanti moteris nė kiek nenusimena nelaimėjusi pagrindinio prizo.
„Mes visada laimime pagrindinį prizą – gerą nuotaiką“, – juokėsi ji.
Šauniausia palaikymo komanda išrinktas klinikos „Dentavita“ kolektyvas.
Varžybų dalyviams įteikti paguodos prizai, jie apdovanoti meninio stiklo studijos „Glasremis“ taurėmis.
Prieš tai Nevėžio upėje startavo irgi tradicinės drakono valčių varžybos. Šiemet jose dalyvavo 15 ekipažų, iš viso 300 žmonių.
Baltomis suknelėmis pasipuošusių moterų komandoje „Afroditė“ irklais mosavo žinomo irkluotojo Jevgenijaus Šuklino mama Liuba, o kitą, „Atomo“ komandos valtį irklavo jo tėtis Timofejus. Beje, tarp 15 ekipažų du buvo iš Visagino. Taigi drakonų valčių varžybos tampa respublikinėmis.
Rekordinė eisena
Šventinę eiseną vedė daugiau kaip dviejų metrų ūgio ponaičiai ir ponios, iki tiek išaugę kojūkais. Už jų – miesto vėliavos nešėjai, miesto vadovai, įvairių miesto įstaigų kolektyvai, kultūros ir meno kolektyvų nariai, švietimo, ugdymo įstaigų auklėtiniai ir pedagogai, miesto įmonių atstovai, politikai, XVI pasaulio kurčiųjų magijos festivalio iliuzionistai iš Lietuvos ir užsienio, savomis darbe naudojamomis transporto priemonėmis riedėjo specialiųjų tarnybų darbuotojai – greitosios, policijos, priešgaisrinės gelbėjimo valdybos ekipažai.
Kolonos pabaigoje važiavę kariškiai demonstravo savo techniką ir ginkluotę.
Eisenoje žygiuojantys kolektyvai skandavo šūkius, dainavo ar tiesiog linksmai mojavo plojimais palaikantiems žiūrovams. Tačiau į eisenoje žygiuojančių ir transporto priemonėmis riedėjusių politikų sveikinimus žiūrovai reagavo gana santūriai.
Pusantros valandos Klaipėdos, J. Basanavičiaus, Elektros, Vasario 16-osios gatvės buvo užtvindytos minios miestelėnų. Panevėžio bendruomenių rūmų vadovė Sandra Myškienė sako, kad šiemet eisena veikiausiai buvo rekordinė, dalyvavo apie 5 tūkst. žmonių – vakar skaičius dar buvo tikslinamas.
Šventinėje eisenoje tarp žmonių buvo matyti ir daug šunų. Kinologų augintiniai demonstravo įvairius triukus. Retro stiliumi pasipuošusių damų ir mažųjų panelių ant rankų nešami maži šuneliai nespėjo dairytis į visas puses – įspūdžiai akivaizdžiai pranoko lūkesčius.
Visiems atžygiavus į Laisvės aikštę, danguje pasirodė daugybė oro balionų, kai kurie laviravo tarp medžių viršūnių. Tarptautinių oro balionų varžybų dalyviai demonstravo aukštąjį pilotažą.
Laisvės aikštės didžiojoje scenoje renginį vedęs aktorius Gintaras Mikalauskas, padedamas dviejų kolegių – aktorių Sandros Daukšaitės ir Editos Užaitės, pripažino, kad gimė po laiminga žvaigžde, nes pasaulį išvydo Panevėžyje. Miesto šventės proga panevėžiečius ir miesto svečius pasveikinęs Panevėžio meras Mykolas Rytis Račkauskas kvietė linksmintis iš širdies.
Susirinkusieji mėgavosi Muzikinio teatro ir solistų Kristinos Zmailaitės, Edmudo Seiliaus, Laimos Česlauskaitės, Ramūno Urbiečio pasirodymais, grupių „El Fuego“, „Orgen Roll Band“, „Secret Service“ iš Švedijos koncertais. Vakarą vainikavo „Bliko“ muzikiniai fejerverkai.
Miesto gimtadienio šventėje „Sekundės“ kalbinti panevėžiečiai ir miesto svečiai gyrė renginio organizatorių išmonę. Daugelis pasidžiaugė, kad panevėžiečiai tampa kultūringesni, geranoriškesni, mažiau matyti padauginusiųjų alkoholio.
Po šeštadienio koncerto aikštė neskendėjo šiukšlėse, kaip būdavo ankstesniais metais.
Renginio organizatoriams Švedijos dainininkai prisipažino nesitikėję, kad miestas toks jaukus, o gyventojai tokie draugiški. Beje, daug užsieniečių sulaukusio Panevėžio viešbučiuose sunkiai tilpo visi norintieji apsigyventi. i
Prekybininkams nepatiko alėjos
Preliminariais duomenimis, Senvagėje ir Laisvės aikštėje veikiančioje mugėje buvo prekiaujama daugiau kaip 200 vietų. Šiemet prekybininkai buvo suskirstyti į alėjas, pagal prekių ir paslaugų pobūdį. Prekiaujantieji sveikatinimo prekėmis buvo surikiuoti į vieną, maisto prekėmis – į kitą, tekstile, namų apyvokos daiktais – į trečią alėją ir t. t. Viena prekybos vieta, priklausomai nuo ploto, komunikacijų, kainavo nuo 20 iki 200 eurų.
S. Myškienės teigimu, nemažai prekybininkų atsisakė pirkti daugiau kaip vieną vietą, motyvuodami, kad jiems neapsimoka šalia statyti kelių stalų ar palapinių ir jose prekiauti vienodomis prekėmis. Ankstesniais metais jie savo prekybos palapines išmėtydavo įvairiose vietose, taip padidindami apyvartą.
Mugėje įvairiais aliejais, akmenimis iš Maroko prekiavusi musulmoniška skarele plaukus prisidengusi Milda iš Kauno juokavo, kad jos apranga ne glumino, o traukė pirkėjus.
„Tiek Kaune, tiek Panevėžyje aš nepajutau neigiamos žmonių reakcijos dėl to, kad ryšiu skarą, net ir šiltą dieną dengiu kūną drabužiais. Panevėžyje prekiauju jau trečią kartą ir man čia patinka“, – kalbėjo islamą išpažįstanti mergina.
Inga SMALSKIENĖ
A. Bankauskaitės nuotr.
