Viršija šalies vidurkį
Balandžio pabaigoje Panevėžio visuomenės sveikatos centras sulaukė tyrimų rezultatų, kurie parodė, kiek tarp Panevėžio apskrityje ir visoje Lietuvoje pernai surinktų erkių buvo užsikrėtusiųjų Laimo liga.
Iš Švedijos universitetinės molekulinės biologijos laboratorijos gautas atsakymas specialistų nenudžiugino. Mūsų apskrities miškuose surinktų ir ištirtų erkių jauniklių – nimfų užkrėstumas Laimo liga viršijo bendrą Lietuvos vidurkį: iš įvairiuose šalies miškuose surinktų ir tyrimui pristatytų nimfų buvo užsikrėtusių 13,5 procento. O ištyrus 48 Panevėžio apskrityje rastus erkių jauniklius, net 7 iš jų pasirodė infekuoti, tai sudaro 14, 6 procento užkrėstumo.
Panevėžio visuomenės sveikatos centro gydytojos epidemiologės Vandos Mačiekienės tvirtinimu, nimfos, nors ir mažos, yra svarbiausios Laimo ligos sukėlėjų platintojos. Jos pavojingesnės už suaugusias erkes, nes dažniau įsisiurbia nepastebimai ir greičiau sukelia ligą. Viena erkutė gali turėti ne po vieną šios ligos sukėlėją.
Rinktos Žaliojoje
Lietuvos erkių tyrimas dėl Laimo ligos, pasak gydytojos, užsienyje buvo atliktas pirmą kartą. Šiais metais jis tęsiamas Klaipėdoje ir kituose didžiuosiuose miestuose. Panevėžio visuomenės sveikatos centro specialistai šiemet specialiai rinkti erkių neketina. Jų užkrėstumas registruojamas atsižvelgiant į žmonių susirgimus.
Nors žinoma, kad pavojingomis erkėmis labiausiai užkrėsti Taruškų, Berčiūnų, Gustonių miškai, Žalioji giria, epidemiologė pabrėžia: aplink Panevėžį nėra miško, kuriame nebūtų užsikrėtusių erkių. Kadangi pastaraisiais metais itin daug žmonių apskrityje susirgo apsilankę Žaliojoje, užsieniečiams tirti buvo išsiųstos kaip tik joje surinktos erkės.
V.Mačiekienė teigia, kad erkės paprastai gamtoje nubunda pasirodžius pavasario saulei, nutirpus sniegui. Jos mėgsta žolėtas, nenušienautas vietas ir dažnai aukų laukia apsistojusios 0,5-1 metro aukštyje. Jos suaktyvėja priklausomai nuo oro atšilimo, paprastai balandžio, gegužės mėnesiais. Kadangi erkės auga 4 metus, kasmet ir tarp jų vyksta kova už būvį: išgyvena ta kraujasiurbė, kuriai pavyksta pasimaitinti. Žmogus, anot gydytojos, ne pagrindinė šių parazitų auka, nes erkės dažniau minta žiurkių, kiškių bei kitų žolėse gyvenančių gyvūnų krauju.
Apsieina ir be drėgmės
Pernykštis tyrimas parodė, kad mūsų krašto parazitai labiausiai mėgsta senus miškus – iš 29 juose surinktų erkių penkios turėjo Laimo ligos sukėlėjų. Pamiškėje iš 4 erkių nešiojanti Laimo ligą rasta tik viena, kirtavietėje – taip pat viena iš 15.
Šiais metais jau yra užfiksuota po 4 Laimo ligos atvejus Panevėžio mieste bei rajone. V.Mačiekienė mano, kad liga šie žmonės veikiausiai užsikrėtė dar pernai. Dėl erkinio encefalito šiais metais tebuvo du įtarimai ir vienas iš jų nepasitvirtino.
Epidemiologė pažymi, kad šiltą ir drėgną klimatą mėgstantys parazitai sugeba išgyventi ir be didesnės drėgmės, todėl apsilankiusiesiems vietose, kur gali būti erkių, pataria ir esant sausesniam orui atidžiai apžiūrėti savo drabužius, kūną, kad pavyktų išvengti bėdos. Manoma, kad per dvi valandas erkės paprastai nespėja užkrėsti aukos.
Pašnekovės teigimu, nuo erkių įsisiurbimų ir jų platinamų ligų gali apsaugoti tinkama apranga, atidumas. Nuo erkinio encefalito, žinoma, patikimiausiai saugo skiepai. Kad pavasarį žmogus jau turėtų imunitetą ligai, jis turi skiepytis dar rudenį. Jei skiepijamasi pavasarį, imunitetas atsiranda rudenį.
Atbaidyti kraujasiurbius padeda įvairūs purškikliai. Tačiau jų apsauga yra trumpalaikė, todėl purkštis V.Mačiekienė rekomenduoja dažnokai. Jei atsitinka taip, kad erkė pastebima jau įsisiurbusi, ją traukti būtina stengiantis nesutraiškyti, pincetu sukant prieš laikrodžio rodyklę. Vėliau įkandimo vietą patartina dezinfekuoti spiritiniu tirpalu.
Angelė VALENTINAVIČIENĖ
Nuotr. Grįžus iš miško ar nešienautų pievų, visada būtina apsižiūrėti, ar ant kūno nėra erkių. Jas ištraukus įkandimo vietą patartina dezinfekuoti.
