Santaupų daugėjo
Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, Panevėžyje gyventojų
laikomų indėlių bankuose, skaičiuojant vienam gyventojui, per pastaruosius
dvejus metus padidėjo daugiausia Lietuvoje. Pinigų kiekiu, sunkmečiu didėjusiu
bankuose, panevėžiečiai nusileidžia tik kauniečiams. 2008 metų pradžioje
miestiečiai bankuose laikė 739 milijonus litų, o šių metų pradžioje jų padaugėjo
dar 79 milijonais litų – iki 818 milijonų. Metų pradžioje vienam miesto
gyventojui vidutiniškai teko 7623 litai – sunkmečiu santaupos vidutiniškai
didėjo 701 litu. Kaune šis skaičius buvo gerokai mažesnis – tik 289 litai.
Dėl Panevėžio fenomeno bankininkai kol kas tik kraipo galvas ir
spėlioja, kaip galėjo nutikti, kad ekonomiškai silpnesniame regione, kuris
nežibėjo net šalies klestėjimo laikais, o atėjus sunkmečiui nedarbas ir
emigracija čia augo labiausiai iš didžiųjų Lietuvos miestų, gyventojai į bankus
ėmė nešti pinigus.
Panevėžyje veikiančių bankų filialų vadovai, žinantys miesto
specifiką, dėl sparčiai didėjusių indėlių turi susidarę savo nuomonę.
Bankininkai teigia, kad priežastys, stabdžiusios miesto ekonomikos pakilimą
prieš keletą metų, sunkmečiu tapo miestiečių išsigelbėjimu.
Pinigus neša senjorai
Šiaulių banko Panevėžio filialo vadovas Juozas Bečelis teigia,
kad ekonomikos pakilimo laikais miestiečiai apie taupymą nelabai galvojo.
Daugelis gaudavo planuotas pajamas ir pinigus leido būstui, automobiliams,
buitinei technikai. Sunkmečiu šis procesas gerokai sulėtėjo ir žmonės pradėjo
galvoti apie ateitį.
„Pastebėjom, kad daugėja smulkiųjų indėlininkų, tikriausiai
kriziniu laikotarpiu žmonės dėl vagysčių pinigus bijo laikyti namuose. Antra
priežastis: indėlių augimą paskatino metų pradžioje mokėtos didelės – iki 10
procentų – palūkanos. Žmonės pamanė, kad taip papildomai gali gauti pajamų“, –
pastebėjimais dalijosi J.Bečelis.
Labiausiai padaugėjo tokių panevėžiečių, kurie bankuose laiko
nuo dviejų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų indėlius. Paradoksalu, bet
aktyviausi indėlininkai buvo ne gyvenantys iš atlyginimų, o pensinio amžiaus
miestiečiai.
„Žmonės iš pensijų pradėjo taupyti – anksčiau to nebūdavo,
pinigus laikydavo kojinėse, o dabar neša į bankus. Galbūt Panevėžys paseno,
pensininkų padaugėjo, nes jauni žmonės pinigų neturi, jie paėmė kreditus ir
prisipirko butų“, – spėliojo J.Bečelis.
Pastebima, kad padidėjo indėlių ir tų panevėžiečių, kuriems iki
pensijos liko 5–8 metai.
Panevėžio specifika
J.Bečeliui pritarė ir „DnBNord“ banko Šiaurės regiono
mažmeninės bankininkystės vadovas Egidijus Žukauskas. Bankininkas mano, kad, be
minėtų priežasčių, prisidėjo ir specifinės miesto sąlygos.
Panevėžiečiai yra išlaikę glaudų ryšį su žemės ūkiu, todėl
giminaičių ar pačių užsiaugintos daržovės ar net gyvuliai sunkmečiu padeda
išgyventi. Panevėžyje, skirtingai nei kituose miestuose, beveik nevyko statybos,
todėl vietiniai mažiau ėmė paskolas būstui pirkti.
„Panevėžiečiai iš prigimties – taupūs ir darbštūs žmonės. Čia
stiprus žemės ūkis, daugelio giminės gyvena kaime, o miestiečiai turi sodus.
Matosi, kad jie prižiūrimi. Taupymas padidėjo dar ir todėl, kad pakilimo laikais
neišsiplėtojo daugiabučių namų statybos.
Panevėžyje pastatytas tik vienas daugiabutis Klaipėdos gatvėje,
o žemės ūkio paskirties pakeitimai individualių namų statyboms užsitęsė, todėl
žmonės neturėjo kur investuoti pinigų. Prasidėjus pasaulinei krizei panevėžiečių
taupumas labai padidėjo“, – komentavo E.Žukauskas.
Bankininkas pritaria, kad pensininkų indėliai ir šoktelėjusios
palūkanos darė didelę įtaką santaupų didėjimui bankuose, tačiau nesutinka su
tuo, kad taupo tik vyresni gyventojai.
„Taupo ne tik garbaus amžiaus žmonės. Jaučiame, kad iš
Panevėžio ir Šiaulių apskričių emigrantų išvyko daugiausia. Jie siunčia pinigus
artimiesiems, o šie ne tik vartoja, bet ir pasideda juodai dienai“, – teigė
E.Žukauskas.
Bijo būti apvogti
„Jokia ekonomine logika to negalime paaiškinti“, – tokį pirmąjį
vertinimą apie panevėžiečių į bankus sunkmečiu neštas santaupas pateikę
„Swedbank“ atstovai.
Vėliau komentuodami apie panevėžiečių indėlius bankuose
„Swedbank“ analitikai pateikė keletą priežasčių, galėjusių nulemti santaupų
didėjimą.
„Panevėžiečiai iki sunkmečio mažiausiai skolinosi, todėl
lanksčiau galėjo prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų. Panevėžyje ilgą laiką
nedarbas yra didžiausias iš didžiųjų miestų, todėl žmonės taupesni, jie mažiau
užtikrinti dėl ateities“, – priežastis vardino banko analitikai.
Skaičiuojama, kad, palyginti su kitais didžiaisiais miestais,
nedarbas Panevėžyje augo labiau, todėl tikėtina, kad sumažinę vartojimą
panevėžiečiai galėjo pradėti taupyti.
„2000–2008 metais Panevėžio apskrityje vidutiniškai 100
tūkstančių gyventojų tenkančių vagysčių iš gyvenamųjų patalpų skaičius buvo
antras pagal dydį visoje Lietuvoje. Žmonės veikiausiai bijo laikyti pinigus
namie“, – komentavo banko analitikai.
Skaičiuojant indėlius vienam gyventojui panevėžiečiams tenka
trečia vieta po vilniečių ir kauniečių. 2008-aisiais mieste sukurta pridėtinė
vertė vienam gyventojui sudarė tik 70 procentų šalies vidurkio.
Kalta šešėlinė ekonomika?
Labiausiai sumenko vilniečių santaupos. 2008 metais jie
bankuose laikė 7 mlrd. 803 mln. litų, o praėjus dvejiems krizės metams indėlių
sumažėjo 200 mln. litų. Bankininkai tai aiškina tuo, kad gyvenę turtingiau
vilniečiai sparčiau investavo į savo buitį: būstus, automobilius, o atėjus
sunkmečiui ir sumažėjus atlyginimams turėjo atsiimti iš bankų santaupas. Tokia
žmonių grupė, tik kur kas mažesnė, yra ir Panevėžyje. Daugiausia tai jauni ar
vidutinio amžiaus panevėžiečiai, galėję pasiimti paskolas.
„Praėjusiais metais paimtų paskolų palūkanos augo dvigubai ir
net trigubai, šį faktą tirpdė santaupas, jaukė žmonių planus. Jie galvodavo, kad
reikės mokėti mažesnes sumas, o jos staiga padvigubėdavo. Kai kurie klientai,
Panevėžyje paėmę paskolas ir turėję indėlių, kuriuos galvojo naudoti išlaidoms,
vėliau jais padengė paskolas. Tai turėjo neigiamos įtakos žmonių santaupoms“, –
aiškino J.Bečelis.
Bankininkas mano, kad vyresnių miestiečių taupumą nulėmė
patirtis – jie yra pamokyti ankstesnių krizių. Pasak J.Bečelio, taupymo
tendencijos Panevėžyje ateityje neišliks.
„Augant nedarbui žmonės bus priversti leisti santaupas. Vaikai,
giminės yra pasiėmę paskolas, prarandamas darbas, nori nenori, esamos santaupos
bankuose bus naudojamos“, – prognozavo J.Bečelis.
Brangstanti šiluma, elektros energija, dujos taip pat tirpdys
miestiečių indėlius.
Kai kurie bankininkai nenorėjo oficialiai komentuoti, bet
teigė, kad panevėžiečių taupumo paslaptis – ne jų sugebėjimas išsisukti iš
krizės, o šešėlinė ekonomika.
Ne viename pokalbyje miesto verslininkai neoficialiai yra
patvirtinę, kad šešėlinė miesto ekonomika sunkmečiu sudaro didelę dalį.
Mantas TOMKŪNAS
M. Norvaišo nuotr. PRIEŽASTYS. Neoficialiuose
miesto verslininkų pokalbiuose užsimenama, kad sunkmečiu Panevėžyje karaliauja
še-šėlinė ekonomika, o tai paaiškina ir augančius indėlius bankuose.
