Lietuvos sveikatos žemėlapyje Panevėžys išsiskiria. „Eurovaistinės“ inicijuotas Nacionalinio savijautos indekso (NSI) tyrimas užfiksavo nerimą keliančią tikrovę: Panevėžio gyventojų savijautos indeksas siekia vos 61,3 balo – tai žemiau nei bendras Lietuvos vidurkis (64,1). Daugeliui miestiečių vaistinė tampa pirmąja pagalbos vieta pasijutus prastai – tad ką į miestą grįžęs „Eurovaistinės“ vaistininkas Andrius Proscevičius pastebi apie gyventojus? Kas juos kamuoja ir kokių patarimų panevėžiečiams jis turi?
NSI sudaro trys dalys – fizinės ir emocinės sveikatos bei laimės indeksai, ir būtent emocinė sveikata Panevėžyje išsiskiria labiausiai. Čia jos rodiklis siekia vos 57 balus – mažiausiai Lietuvoje. Net pusė gyventojų kasdien jaučia stresą, dažniau nei kitur minimas nerimas be aiškios priežasties, o ramybę ar džiaugsmą žmonės įvardija gerokai rečiau.
Prie to prisideda ir balanso stoka – tik 1 iš 5 panevėžiečių sako randantis laiko tiek darbui, tiek poilsiui. Kai šio balanso trūksta, pirmuosius signalus parodo ne skaičiai, o kasdieniai žmonių pasakojimai – taip pat ir vaistinėje.
Vaistininkas Andrius juokauja, kad jo profesinis kelias prasidėjo dar negimus – šeimoje buvo nemažai medikų. „Tapti gydytoju netraukė, bet noras padėti sergančiam – buvo. Išeitis tapo farmacija. 12 metų pradirbau „Eurovaistinėje“ Pasvalyje ir tuomet gavau pasiūlymą dirbti arčiau namų – Panevėžyje. Ir kas atsisakytų?“ – pasakoja Andrius.
– Ar jau jaučiate ryšį su vietos žmonėmis?
– Su nauja bendruomene ryšius dar tik mezgu. Pakeisti nusistovėjusius ryšius – nelengva, reikia laiko, darbo ir nuoširdumo. Bet pastebiu: pasitikėjimą jau rodo tai, kad žmonės ima pasidalinti ne tik negalavimais, bet ir tuo, kas džiugina. Kartais pakanka šypsenos ar gero žodžio – ir tas ryšys jau kuriasi.
– Tyrimas rodo, kad panevėžiečiai patiria itin daug streso ir nerimo. Ar tai jaučiate darbe?
– Tyrimo skaičiai nėra džiuginantys, nors noriu tikėti, kad geriausiai fiziškai ir emociškai besijaučiantys paprasčiausiai neturėjo laiko jame dalyvauti. (Šypsosi.) Kalbant rimtai, emocinės sveikatos atžvilgiu tyrimas, manau, atspindi realybę gana tiksliai.
Vertinant fizinės sveikatos aspektą, darbe tikrai tenka sutikti nemažai prasčiau besijaučiančių žmonių – vaistinė tokia jau vieta. Dažniausiai dėl šių klausimų kreipiasi vyresnio amžiaus pacientai, kurių ir sveikatos iššūkiai didesni.
Bet ką pastebiu apie klientus – net ir atėję turėdami problemų, ieškodami vaistų ar pagalbos, yra mandagūs, stengiasi šypsotis, kartais net pasijuokia iš savo negalavimų. Tai – savaime stiprybės ženklas.
– Kaip panevėžiečiai rūpinasi savo sveikata – ar skiria tam užtektinai dėmesio?
– Žmonės skirtingi – ir viskas labai individualu. Vienas sveikata ir emocine būsena rūpinasi kasdien, kitas laukia, kol atsiras problemų. Vienam patarimas – vertybė, kitas – numoja ranka ir mano geriau žinantis. Todėl vaistininkui svarbu ne tik pasiūlyti sprendimą, bet ir pajusti žmogų – jo nuotaiką, nerimą ar tai, ko jis galbūt nepasako garsiai.
– Kas, jūsų nuomone, labiausiai veikia panevėžiečių savijautą?
– Viskas svarbu – gyvenimo tempas, fizinis aktyvumas, mityba. Bet aš manau, kad labai daug įtakos turi ir tiesiog sezoniškumas. Rudens, žiemos sezonai visiems sunkesni – vėsu, šalta, lyja, prailgsta tamsūs vakarai. Visa tai veikia neigiamai, kelia ne pačias maloniausias mintis.
O pavasarį ir vasarą, kai šilta, saulė šviečia ilgiau ir galima leisti laiką lauke, žmonės tiesiog kitaip jaučiasi. O geresnė emocinė savijauta daro įtaką ir fizinei sveikatai. Net gydytojai juokiasi: ateina vasara – net vyresni žmonės mažiau serga, mažiau skundžiasi sveikatos problemomis. Juk nėra kada – reikia dirbti soduose ir daržuose. (Juokiasi.) Nors galima pasvarstyti ir kitaip – gamta gydo.
– Koks jūsų paties geros savijautos receptas?
– Viskas prasideda galvoje. Nusiteikimas, pozityvus mąstymas – tai pagrindas. O grynas oras ir fizinis aktyvumas tam labai padeda. Panevėžyje tam tikrai yra daug puikių vietų: parkų ramiam pasivaikščiojimui, atgimusi Senvagė, pažintiniai takai netoli miesto – tereikia išeiti.
Be ilgesnių kasdienių pasivaikščiojimų gryname ore, stengiuosi gerti ir pakankamai vandens bei arbatų. Taip pat – rasti laiko prisėsti su knyga.
Mano rytinis ritualas paprastas: pasakau sau: šiandien viskas bus gerai ir man seksis puikiai. Ir net jei atsitinka ne visai taip, sakau sau: nieko baisaus nenutiko. Pozityvus mąstymas nereiškia sunkumų ignoravimą – jis mums gali padėti juos priimti lengviau ir judėti pirmyn.
