Kad netektų mieste brautis per aukštą žolę, panevėžiečiams arba patiems reikia čiupti dalgius, arba ieškoti už pinigus jais mosuojančių šienpjovių.
Šienapjūtei neužteks
Savivaldybės biudžete šįmet žaliesiems plotams tvarkyti numatytų 430 tūkst. litų neužtektų nė vienam kartui nušienauti visą miesto teritoriją. Tam tektų pridėti bent 34 tūkst. Lt.
Panevėžyje šienaujamas plotas užima 615 ha. Vicemero Petro Narkevičiaus teigimu, praėjusiais metais už 460 tūkst. Lt per sezoną keturis penkis kartus buvo nupjauta tik 40 proc. žaliųjų plotų. Į jų sąrašą nepateko nė vienas miesto parkas, Savivaldybės prižiūrimi paplūdimiai. Anot P.Narkevičiaus, rekreacines zonas nuo aukštos žolės pernai gelbėjo verslininkai. Tačiau be atlygio šienauti žaliuosius plotus sutiko tik Savivaldybei pavaldžios įmonės. Kitos miesto įmonės esą prisidėjo prie aplinkos puošimo.
Atlygis už supratingumą
Mero pavaduotojo tikinimu, ir šįmet su verslininkais sukirsta rankomis, kad jie prisidės prie Panevėžio gražinimo.
„Žiemą buvo kilusi diskusija dėl nekilnojamojo turto mokesčio padidinimo. Šiuo metu Panevėžys taiko tik 0,5 proc. mokestį ir pagal jo dydį tarp šalies savivaldybių yra arti galo. Visi didieji miestai taiko didesnį. Net pakėlus 0,1 proc. biudžetas pasipildytų milijonu litų. Todėl Panevėžio verslininkai gal sutiktų prisidėti prie miesto tvarkymo“, – mano P.Narkevičius.
Verslininkai neslepia neskubantys tik už Savivaldybės padėką traukti dalgių. Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų viceprezidento Jono Gvazdausko nuomone, jei politikai dirbtų lanksčiau, į jų prašymus atsilieptų daugiau įmonių.
„Pernai pats buvau pateikęs sąrašą siūlymų, kaip Savivaldybė galėtų atsidėkoti verslininkams, prisidėjusiems prie miesto tvarkymo. Bet tie mano siūlymai taip ir nuskendo“, – apmaudo neslėpė J.Gvazdauskas.
Siūlo apmokestinti ir gyventojus
J.Gvazdauskas mano, kad atsirastų ne viena įmonė, sutinkanti tvarkyti gėlynus ar šienauti parkus, jei tvarkomą teritoriją būtų leista pažymėti bendrovės logotipu. Jis taip pat neabejoja, kad gera paskata verslininkams rūpintis Panevėžio įvaizdžiu būtų žemės ir nekilnojamojo turto mokesčio sumažinimas.
Nuolaidų mainais už žolės pjovimą ar gėlynų priežiūrą tikisi ir Panevėžio verslininkų asociacija. Jei tokia sąlyga skurdų biudžetą turinčiai Savivaldybei nepriimtina, asociacijos pirmininko Kazio Grabio nuomone, atsakomybę už tvarkingą miestą turėtų pasidalyti ne tik verslas, bet ir gyventojai.
„Palanga įvedė simbolinį pagalvės mokestį. Kodėl Panevėžys negalėtų įvesti, tarkim, žolės pjovimo mokesčio? Verslininkai neturi tiek pinigų, kad pajėgtų vieni tvarkyti miestą“ – siūlo K.Grabys.
Tačiau, jo nuomone, Savivaldybė galėtų lėšų želdynams prižiūrėti surasti ir savo biudžete.
„Šiaulių savivaldybė arenos valdytojams moka keliskart mažesnį mokestį nei Panevėžys „Cido“ arenai. Jeigu jai mokėtų ne 2 mln. Lt, o bent perpus mažiau, pinigų užtektų ir parkams nušienauti“, – įsitikinęs K.Grabys.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ, Sekunde.lt
