Panevėžiečių pamėgtas, gausiai lankomas Kultūros ir poilsio parkas vis dažniau sulaukia kritikos.
Miestiečiai piktinasi, kad šią gamtos oazę baigia užimti kovai: nuolatinis jų triukšmas, apdergti suoleliai ir nerimas dėl „dovanų“ iš dangaus Panevėžio gyventojus verčia ieškoti kito gamtos prieglobsčio.
Specialistai pabrėžia: kovai – miesto paukščiai, todėl jų visiškai išnaikinti nei įmanoma, nei tikslinga – drastiškos priemonės galėtų sukelti dar daugiau problemų.
Kaip siaubo filme
Panevėžietė Rita pasakojo jau kurį laiką gerai nebesijaučianti neseniai atnaujintame Kultūros ir poilsio parke.
„Tikrai nesu nusistačiusi prieš paukščius. Tačiau kai jų susitelkia tokios gausios kolonijos, jau peržengia ribas.
Parkas atnaujintas, pritaikytas aktyviam panevėžiečių poilsiui, bet iki šiol tikrieji jo šeimininkai – kovai“, – kalbėjo Rita.
Ji įsitikinusi, kad Savivaldybė turėtų imtis ryžtingesnių sprendimų. Priešingu atveju parkas gali ir vėl ištuštėti.
„Vieną vakarą išėjau su drauge pasivaikščioti, tai net neįmanoma susikalbėti – koks baisus kovų keliamas triukšmas. Nejauku, kai didžiulis juodų garsiai rėkiančių paukščių būrys pakyla į dangų. Jautiesi kaip siaubo filme“, – pasakoja panevėžietė.
Gyventojų atsakomybė
Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Taučikienė atkreipia dėmesį, kad varniniai paukščiai – neatsiejama miesto ekosistemos dalis, o jų gausa priklauso nuo lengvai prieinamo maisto, tai yra netinkamai tvarkomų buitinių atliekų.
Anot specialistės, Kultūros ir poilsio parke varniniai paukščiai pradėjo kurtis tada, kai atliekų aikštelės buvo įrengtos prie Parko gatvės.
Problema dar labiau paaštrėjo dėl pačių žmonių elgesio.
Gyventojai, atsikratydami atliekomis, neuždaro konteinerių, todėl paukščiai kuriasi arti jų.
Šiukšliadėžės taip pat yra varninių paukščių traukos vieta, o į jas metamos ir buitinės atliekos dar labiau juos skatina ieškoti maisto mieste.
„Stengiamės viešosiose vietose įrengti uždaras šiukšliadėžes, kad paukščiams būtų sunkiau jose kapstytis. Nors jiems, rodos, nėra nieko neįmanoma – net ir iš uždarų geba ištraukti atliekas. Labai svarbu, kad ir patys gyventojai prisiimtų atsakomybę – tinkamai atsikratytų savo atliekomis“, – sako R. Taučikienė.
Miesto paukščiai
Savivaldybės atstovė pabrėžia, kad laukinių paukščių populiacija negali būti reguliuojama bet kaip – šią sritį griežtai reglamentuoja ir Lietuvos teisės aktai, ir Europos Sąjungos direktyvos.
Pasak R. Taučikienės, varninių šeimos paukščių lizdus leidžiama ardyti tik tam tikru laiku – nuo liepos 1-osios iki vasario 28-osios. Kitu metu tą daryti draudžiama.
Savivaldybės rūpesčiu kasmet išardoma apie 200 lizdų įvairiose miesto vietose.
„Kiekvienais metais kreipiamės į Aplinkos apsaugos departamentą, o rudenį, kai nukrenta lapai ir lizdai geriausiai matomi, jie iškeliami iš medžių. Prioritetas teikiamas teritorijoms prie gyvenamųjų namų, o jei lieka lėšų – Kultūros ir poilsio parkui“, – sako R. Taučikienė.
Anot specialistės, darbų mastas ir jų kaštai išties nemaži.
Specialistai ne tik išardo lizdus, bet ir išgeni šakas taip, kad kovai nebegalėtų sukti naujų.
„Šiems darbams pastaraisiais metais skiriama apie 4 tūkst. eurų. Tai nėra pigūs darbai, nes jiems reikalingas specialus bokštelis. Specialistai genėja šakas taip, kad kovams būtų nepatogu vėl sukti lizdus. Kadangi paukščiai kasmet grįžta į tas pačias vietas, neradę lizdų jie renkasi kitas teritorijas perėti“, – aiškina pašnekovė.
Vis dėlto ji atkreipia dėmesį, kad šių paukščių visiškai iš miesto išvaryti neįmanoma. Tą rodo ir kitų miestų patirtis – išbaidžius paukščius iš parkų, jie dažniausiai apsigyvena gyvenamosiose teritorijose.
„Kovai – miesto paukščiai. Jie niekur nedingsta, tik persikelia į kitas vietas. Tad kas geriau: ar kad gyventų parke, ar kad įsikurtų prie daugiabučių langų?“, – svarsto R. Taučikienė.
Be to, anot jos, parkas šiems paukščiams svarbus tik tam tikru laikotarpiu.
„Kultūros ir poilsio parke jie tik peri – kol išsirita jaunikliai, maždaug iki birželio vidurio, vėliau paukščiai išskrenda į laukus, kur randa daugiau lesalo. Tik nakvoti grįžta į miestą“, – teigia specialistė.
Svarbi gamtos dalis
R. Taučikienė taip pat atkreipia dėmesį į dažną klaidą – panevėžiečiai kovus neretai painioja su varnomis.
„Kultūros ir poilsio parke gyvena kovai, nors žmonės dažnai juos vadina varnomis. Kovai yra kiek didesni, visiškai juodi paukščiai“, – paaiškina specialistė.
Pastaraisiais metais išsami paukščių inventorizacija Panevėžyje nebuvo atlikta, tačiau, pasak R. Taučikienės, bendros tendencijos leidžia manyti, kad kovų populiacija nemažėja.
„Kai 2012–2013 metais buvo skaičiuojami lizdai, paaiškėjo, kad populiacija nesumažėjo, tačiau išsisklaidė platesnėje teritorijoje – didžioji dalis kovų persikėlė arčiau Nevėžio upės. Bet iš miesto jie niekur nepasitraukė“, – teigia specialistė.
Anot jos, vertinant situaciją svarbu nepamiršti ir platesnio ekologinio konteksto. Kaip ir bet kuri kita gyvosios gamtos dalis, kovai yra labai svarbūs bendrai ekosistemai.
Šie paukščiai lesa karkvabalių lervas, šliužus ir visus panašius kenkėjus. Išnaikinus kovų populiaciją, kiltų naujų problemų – kaip kovoti su grambuolių lervomis.
Nuo vilko ant meškos
Lietuvos ornitologų draugijos narys, ornitologas Gediminas Petkus sako, kad neigiamas visuomenės požiūris į kovus dažniausiai kyla dėl jų keliamo triukšmo ir viešosiose vietose paliekamų išmatų.
Vis dėlto, anot specialisto, tai – natūrali šių paukščių elgsena, kurios nereikėtų vertinti vien dėl savo nepatogumų.
„Reikia nepamiršti, kad šie paukščiai atlieka svarbias ekologines funkcijas – valo aplinką, renka vabzdžių lervas ir kitus kenkėjus“, – pabrėžia G. Petkus.
Anot jo, egzistuoja ir humaniški būdai reguliuoti kovų populiaciją, tačiau jie reikalauja atsargumo ir nuoseklumo.
„Vienas iš būdų – dažniau genėti medžius prieš perėjimo sezoną. Tada paukščiams sunkiau susikrauti lizdus, teritorija tampa mažiau patraukli kolonijoms. Taip pat gali būti naudojamos garsinės ir vizualinės priemonės, pavyzdžiui, petardos ar fejerverkai. Be abejo, labai svarbu ir tinkamai tvarkyti atliekas mieste, kad paukščiams būtų kuo mažiau prieinamo maisto“, – vardija ornitologas.
Vis dėlto jis įspėja, kad tokios priemonės gali turėti ir nenumatytų pasekmių. Lietuvoje nemažai pavyzdžių, kai išbaidyti kovai, būdami itin intelektualūs paukščiai, prisitaiko ir įsikuria medžiuose arčiau daugiabučių.
„Žemaitijoje buvo atvejis, kai paukščiai, išvyti iš pamiškės, tapo viso miestelio problema. Reguliuoti koloniją galima prieš perėjimo laikotarpį, tačiau jokiu būdu nereikėtų jų vyti iš parko. Jei kovai išsisklaidys po visą miestą, jų populiaciją suvaldyti bus gerokai sudėtingiau. Nori nenori, tenka jiems palikti dalį erdvės – antraip problemų tik daugės“, – įspėja G. Petkus.
Kovų Lietuvoje mažėja
G. Petkus atkreipia dėmesį, jog kovų populiacija Lietuvoje mažėja.
Nuo 1986-ųjų iki 2016-ųjų kovų populiacija sumažėjo daugiau nei per pusę.
„Anksčiau jie įsikurdavo šalia dvarų parkų, miestelių prieigose, ir žmonės rasdavo būdų su jais sugyventi. Ne veltui kovai laikomi žmogaus palydovais – tai biologinės įvairovės dalis, su kuria turėtume išmokti gyventi kartu“, – teigia G. Petkus.
Pasak ornitologo, manoma, kad kovų populiacijos nykimui didelę įtaką daro pesticidų naudojimas žemės ūkyje – jie patenka į paukščių organizmą ir gali sukelti žūtį.
Prie kovų mažėjimo, specialisto tvirtinimu, prisideda ir jų vaikymas iš miestų bei naikinimas.
