Kultūros ir poilsio parke iškilmingai po rekonstrukcijos atidarytas pėsčiųjų tiltas per Nevėžio upę. Miestelėnai vėl gali be baimės patekti į kitą Nevėžio pusę.
Pėsčiųjų tiltas per Nevėžį atidarytas su dūdų orkestru, balionais ir mažaisiais vėžiukais.
1984 metais statytas tiltas nuo praėjusio pavasario stovėjo uždarytas dėl avarinės būklės. Per ilgą naudojimo laiką jis nusidėvėjo – buvo pavojingai pasviręs, vietomis suskilęs, išpuvęs, aplūžęs. Nepaisant to, nors ir rizikuodami, žmonės juo naudojosi. Iš Kelių priežiūros programos skyrus beveik 540 tūkst. eurų, tiltas buvo rekonstruotas. Sustiprintos visos tilto konstrukcijos, įrengti nauji metaliniai turėklai, LED apšvietimas, maumedžio ir pušies sijomis atnaujinta tilto perdanga, sutvarkytos prieigos.
Šis objektas miestui labai svarbus. Vienoje tilto pusėje yra didžiulis miegamasis mikrorajonas, o kitoje – pramonės įmonės, į kurias kasdien skuba ir po darbo grįžta namo panevėžiečiai. Tiltas patogus ir dviratininkams. Jis sujungia didžiuosius miesto dviračių takus.
Į tilto atidarymo iškilmes atvykęs susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius linkėjo panevėžiečiams saugiai naudotis tiltu, jį saugoti, kad kuo ilgiau tarnautų, nes kitos rekonstrukcijos greitai nebus. Kadangi tiltas kiek išlenktas, ministras linkėjo nepaslysti ir nepargriūti juo einant. Jo teigimu, šalyje yra apie pusantro tūkstančio tiltų. Kasmet ekspertų grupė apžiūri jų būklę. Daugiausia dėmesio ir lėšų skiriama tiems, kuriais važiuoja sunkiasvoris transportas, o pėsčiųjų tiltai sulaukia menkesnio dėmesio.
Pasak R. Sinkevičiaus, gal transporto judėjimo prasme Panevėžio pėsčiųjų tiltas yra mažesnės reikšmės, tačiau jis labai svarbus gyventojams, nes jungia dvi miesto dalis. Taip pat tai ir tam tikras sveikatinimo objektas, gražus miesto akcentas.
Vyskupas emeritas Jonas Kauneckas sako pats dažnai važiuojantis dviračiu per jį. Šventindamas tiltą jis linkėjo, kad tiltas jungtų ne tik miesto rajonus, bet ir žmones.
Miestelėnai gali džiaugtis ne vien gražiu, moderniu tiltu, bet ir išvalytu Nevėžiu. Per pustrečio mėnesio išvalyti du kilometrai upės vagos. Atkarpoje nuo Nemuno gatvės tilto iki Savitiškio g. tilto ištraukta kone 4 000 kubinių metrų sunkiaisiais metalais ir nafta užteršto dumblo, sutvarkytos pakrantės, atlikti kiti darbai.
Be to, į upę įleista 340 lydekų, amūrų, plačiakakčių. Šiam projektui įgyvendinti gauta daugiau nei 377 tūkst. eurų parama, beveik 46,8 tūkst. eurų prisidėjo miesto Savivaldybė.
Traukos centras
Kad šis tiltas panevėžiečiams svarbus, parodė į tilto atidarymą susirinkusių žmonių būrys. Netoliese gyvenanti Dalia Kondrotienė sako prisimenanti, kaip statė ir ankstesnįjį tiltą. Moters teigimu, kol tiltas buvo uždarytas, į kitą Nevėžio pusę buvo galima patekti tik Nemuno arba Savitiškio gatvės tiltais, o iki jų – geras gabalas kelio. Dabar pramoninį miesto rajoną galima vėl greitai pasiekti.
Naujasis tiltas moteriai labai patinka.
„Gražus labai, ypač vakare, kai įsijungia apšvietimas. Išvalė ir upę, pakrantes. Dabar nuo tilto matosi net keturi Nevėžio vingiai, ko niekada nebuvo. Vaizdas pasakiškas“, – džiaugiasi D. Kondrotienė.
Ji teigė pastebėjusi, kad panevėžiečiai pamėgo laisvalaikiu pasidžiaugti tiltu. Dažnas tėvelis vakarais su mažyliais mėgsta juo pasivaikščioti. Jos teigimu, bendruomenė net svarsto, jog ant šio tilto būtų galima švęsti Kalėdas ar Naujuosius metus.
Žmonėms kyla ir abejonių, ar žiemą tiltas bei prieigos nebus slidūs. Tikimasi, kad tuo bus pasirūpinta ir baiminamasi, kad nebūtų beriama druskos – taip sugadintų medinę tilto dangą. Nepaisant to, ne vienas tikino nesibaiminantis slidumo – kaip nors nusigausiąs į kitą pusę. Juk svarbiausia, kad tiltas vėl veikia.
Daiva SAVICKIENĖ
U. Mikaliūno nuotr.
