Vis daugiau panevėžiečių ir susisiekimui, ir sveikatai stiprinti sėda ant dviračių. Ateities perspektyvos dviratininkams mėgėjams ypač palankios.
Entuziastai su džiaugsmu sutiko naujieną, kad Panevėžio dviračių trasos gerokai pailgės, o miesto gatvėse bus net keli nuomos punktai ir juose netrukus galėsime išsinuomoti naują dviratį. U.Mikaliūno nuotr.
Pavasaris jau pašaukė dviratininkus į trasas – kai kurie tik aikštelėje prie namų bando jėgas, kai kurie į sodą mina, o dar kiti nusiteikę ir ilgesnius maršrutus įveikti. Laimei, Panevėžio miestas garsėja dviračių takais – nutiesta daugiau kaip 120 kilometrų trasų.
Dviratininkų nepamirštanti miesto valdžia jau šiemet ketina pradėti įgyvendinti dar vieną su dviračių naudojimo plėtra susijusį planą. Savivaldybėje neseniai baigtame rengti projekte numatoma panaudojus Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir miesto Savivaldybės lėšas tiesti naujus dviračių takus, ilginti senųjų atšakas, kuriomis dviratininkai galės pasiekti dar daugiau įvairių Panevėžio kampelių.
„Kasmet mieste daugėja žmonių, tiek susisiekti, tiek pramogai naudojančių ekologišką transporto priemonę. Panevėžys kompaktiškas miestas, tad dviratis labai patogi ir ekologiška priemonė. Turime daug dviračių takų, tačiau daugumos danga gana susidėvėjusi, nepritaikyta neįgaliesiems. Atsižvelgdami į didėjantį dviračių populiarumą, vis daugiau dėmesio skiriame mieste gerai išplėtotai dviračių takų infrastruktūrai atnaujinti. Užpernai dviračių takai buvo pažymėti, prie jų pastatyti informaciniai ženklai ir nuorodos, pernai rekonstruota keletas kilometrų pėsčiųjų ir dviračių takų, pagerintas susisiekimas iš vakarinės miesto dalies į centrinę. Tikimės, kad dar daugiau panevėžiečių pradės naudotis dviračiais“, – apie šios transporto priemonės takų plėtrą pasakoja Savivaldybės administracijos direktorė Kristina Vareikienė.
Šiais metais žengiamas naujas žingsnis plėtros link – bus pradėtos tiesti naujos dviračių trasos, viena jų ves į Laisvosios ekonominės zonos teritoriją, ir panevėžiečiai, dirbsiantys ten įkurtose įmonėse, turės puikią galimybę į darbą važinėti ne tik ekologiška, bet ir sveikatą stiprinančia transporto priemone – dviračiu.
Norinčiųjų mieste naudotis dviračiais laukia dar viena gera žinia – jau šiemet ketinama pradėti įgyvendinti dviračių nuomos programą. Jos tikslas – skatinti naudotis dviračiais ne tik pramogai ar savaitgaliais pasivažinėti, bet ir nuvykti į darbą. Planuojama, kad šiemet mieste atsiras ES fondų ir Savivaldybės lėšomis įrengti pirmieji dviračių nuomos punktai, o patogūs dviračių takai iki 2020 metų pabaigos bus nutiesti beveik visose miesto gatvėse, kur įkurtos didžiosios Panevėžio įmonės.
Visi su dviračiais
Prieš porą dienų iš viešnagės Olandijoje grįžusi Visuomenės sveikatos biuro direktorė Sonata Steniulienė abiem rankomis balsuoja už dviračių takų plėtrą ir atsirasiančią galimybę Panevėžio gatvėse išsinuomoti dviratį.
„Lankydamasi Olandijoje pamačiau, kuria linkme ir mes galime žengti. Dviračių infrastruktūra toje šalyje nepaprastai išplėtota. Atrodo, kad joje nėra nė vieno žmogaus, kuris nevažinėtų dviračiu Ant dviračių ištisos šeimos – su vaikais, gyvūnėliais“, – sako S. Steniulienė.
Visose aplankytuose miestuose ji matė daugybę dviračių trasų, takų, stovėjimo aikštelių.
Taip, kaip prie kiekvienos įmonės, įstaigos pas mus yra automobilių aikštelė, taip ten šalia jų būtinai yra ir dviračių stovėjimo aikštelė.
„Manau, kad ir mūsų miesto vadovai, pagalvoję apie naujas trasas, dviračių nuomos punktus, pagalvos ir apie dviračių stovėjimo aikšteles. Tai labai svarbu, juk ir dabar dažnas mielai važiuotų į darbą dviračiu, bet atvažiavus nėra kur jo palikti, ir tai stabdo. Manau, kad darbdaviai, pamatę, jog jų darbuotojai mielai į darbą važiuoja dviračiu, įrengs tokias aikšteles prie darboviečių bei pasirūpins, kad dviračiu atvažiavę žmonės turėtų kur nusiprausti, persirengti“, – sako Visuomenės sveikatos biuro direktorė.
S. Steniulienė mano, kad dirbti ta kryptimi dar reikia daug. Labai svarbu, kad žmonės suvoktų, jog dviratį – susisiekimo priemonę – reikia laikyti techniškai tvarkingą. Olandijoje, kaip ir automobiliams, taip ir dviračiams nustatytu laiku reikia pereiti techninę apžiūrą.
Reikalingi nemokami
Parengtoje panevėžiečių naudojimosi dviračiais įpročių analizėje nurodoma, kad žmonės retai važinėja ta transporto priemone dėl kelių pagrindinių priežasčių – jos neturi arba ji yra nepatogioje vietoje, todėl reikia sugaišti laiką pasiimti (iš rūsio, buto balkono ir pan.). Analizė parodo, kad jei turėtų dviratį arba jis būtų patogioje vietoje juo važiuotų dvigubai daugiau žmonių.
Laikinai einanti miesto Savivaldybės Ekologijos skyriaus vedėjos pareigas Rūta Taučikienė mano, kad mieste dviračių trasomis ir nuomos punktais susirūpinta pačiu laiku. Ekologiškai ir sveikai susisiekimo priemonei jau metas užimti deramą vietą.
„Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad Panevėžyje dviračių trasų yra daug. Taip, jų iš tikrųjų nemažai, tačiau tobulėjimui dar yra daug vietos – būtina takus plėsti į miesto pakraščius, labai svarbu, kad jau esantieji būtų sujungti vieni su kitais, tada būtų galima lengvai nuvažiuoti iš vienos miesto dalies į kitą“, – tvirtina specialistė.
Paklausta apie netrukus atsirasiančius dviračių nuomos punktus R. Taučikienė pabrėžė, kad nereikėtų kartoti sostinėje darytų klaidų. Pirmą kartą idėją buvo bandyta įgyvendinti per daug sparčiai, visuomenė tam buvo nepasiruošusi, nebuvo apgalvotos visos galimybės. Svarbu, kad visi, kurie naudosis dviračiais, būtų registruojami, žinomi.
Pamokama oranžinių dviračių istorija
Daugelis galbūt dar nepamiršo pirmosios nemokamos dviračių nuomos patirties, bandytos įgyvendinti Vilniuje prieš dvylika metų. Tuomet eksperimentas nepavyko.
Tačiau praėjusių metų vasarą sumanymas vėl atnaujintas ir gali tapti puikiu pavyzdžiu panevėžiečiams.
Pernai liepos mėnesį Vilniuje atidarytas pirmasis dviračių nuomos „CycloCity“ terminalas.
Pirmieji oranžiniai dviračiai sostinės gyventojams buvo pasiūlyti 2001 metų birželį, bet vos per vieną savaitgalį beveik visi 400 dviračių buvo pavogti arba sulaužyti. Netrukus buvo įsigyta dar 150 oranžinių dviračių, bet ir jie dingo.
„CycloCity Vilnius“ sistema sostinėje pradėjo veikti pernai. Dabar vartotojo registracija sistemoje kainuoja 20 litų. Nuo vagysčių Vilniuje dviračius saugo juo važiuojančio asmens kreditinė kortelė, nes dviratį galima pasiimti tik pasinaudojus ja. Pirmąjį pusvalandį dviračiu galima naudotis nemokamai, tačiau po pusvalandžio grąžinus jį į terminalą ir luktelėjus porą minučių, kelionę vėl galima tęsti nemokamai. To nepadarius, antrasis pusvalandis kainuoja 1,5 lito, trečiasis – 5 litus, ketvirtasis ir vėlesni – po 12 litų. Taip projekto kūrėjai nusprendė apsaugoti oranžinius dviračius nuo „pasiskolinimo“ neribotam laikui. Analogiški dviračių nuomos punktai jau veikia 27 pasaulio miestuose.
Koks Panevėžyje bus registracijos mokestis, dar nenustatyta, tačiau žinoma, kad didelis tikrai nebus, veikiau tik simbolinis.
Ekologijos skyriaus vadovė mano, jog pirmąjį dviračių nuomos punktą būtų galima įrengti Turizmo informacijos centre, kad žmonės, išsinuomoję dviratį ir gavę žemėlapius su nurodytais maršrutais, galėtų važinėti po gražiausias, įdomiausias miesto bei rajono vietas. „Pirmasis punktas turėtų būti populiarus ir būtinai – miesto centre“, – mano R. Taučikienė.
Ne taip sparčiai
Visuomenės sveikatos biuro vadovė S. Steniulienė įsitikinusi kad važinėjimas dviračiu tokioje šalyje kaip Lietuva, turi tapti kiekvieno žmogaus kasdienybe.
„Fizinis aktyvumas – viena iš stiprios sveikatos garantijų. Tai ypač svarbu siekiant išvengti širdies ir kraujagyslių ligų, kuriomis pastaruoju metu vis daugiau šalies gyventojų serga. Žmonių fizinis aktyvumas labai menkas. Tai patį galima pasakyti ir apie suaugusiuosius, ir apie vaikus – atliekant mokinių sveikatos patikrinimus į pirmą vietą išsiveržia taisyklingos laikysenos ir regos sutrikimai. Šie duomenys rodo, kad vaikai vis dažniau sėdi prie kompiuterių, televizorių, užuot bėgiotų ar važinėtų dviračiais“, – svarsto direktorė.
Atsiradus nuomos punktams ant dviračių sės ir tie, kurie galbūt jo neįsigijo, abejodami, ar pasinaudos, ir tie, kuriems reikės netikėtai kur nors nuvažiuoti
Vilniuje pernai startavusi dviračių savitarnos sistema šiemet sezoną netrukus pradės. Vilniečiai, norintys bet kada važinėti dviračiais, gali užsiregistruoti interneto svetainėje ir sumokėti sezoninės registracijos mokestį – 69 litus. Žmonėms nuo 14 iki 26 metų sezoninė registracija kainuos pigiau – 48 litus. Skelbiama, kad galima nusipirkti 3 dienų bilietą terminale, jis kainuoja 10 litų.
Panevėžiečiai taip pat jau gali registruotis ir pareikšti norą naudotis netrukus planuojamo atidaryti eksperimentinio nuomos punkto dviračiais. Miesto Savivaldybės atstovai planuoja nupirkti pirmuosius dešimt dviračių.
Projekto rengėjai norėtų sužinoti panevėžiečių nuomonę, kokios spalvos dviračiais jiems būtų maloniau važinėti. Daugelis greičiausiai nenorės sekti sostinės pavyzdžiu ir minti oranžinį dviratį. Rengėjai jau yra gavę nemažai pasiūlymų panevėžiečių dviračius dažyti arba žalia, arba raudona spalva.
Registracijos puslapis veikia nuo šiandien – norintieji važinėtis miesto dviračiais prašomi registruotis elektroniniu adresu dviraciai@panevezys.lt Pasak už projektą atsakingų darbuotojų, ši registracija svarbi ir dėl to, kad leis geriau išsiaiškinti panevėžiečių poreikius ir sužinoti, ar žmonėms reikalingi nemokami dviračiai. Planuojama, kad pirmiesiems šimtui užsiregistravusių miestiečių 2014-aisiais bus įteikti leidimai naudotis dviračiais nemokamai.
Tuo pačiu adresu galima išsakyti nuomonę dėl dviračių spalvos. Tam skirtos trys dienos, balandžio 4-ąją jau reikės pranešti gamintojams apie pasirinkimą.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
