Dėl vienuolikos Lietuvai skirtų vietų Europos Parlamento rūmuose Strasbūre ir Briuselyje varžosi per 200 kandidatų – maždaug dvidešimt į vieną. Į beveik 800 europarlamentarų būrį siekia patekti ir penki panevėžiečiai. Tiesa, jie patys pripažįsta esantys tik statistai partijų sudarytuose kandidatų sąrašuose, o ne realūs pretendentai ateinančius penkerius metus atstovauti Lietuvai svarbiausioje ES institucijoje.
Iki Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sudaryto vidutinio kandidato į europarlamentą portreto toliausiai Liberalų sąjūdžio iškeltam 27-erių Mariui Tidikui. Panevėžio kolegijoje kompiuterių techniko profesiją įgijusio, bendrovėje „Biznio kontaktai“ inžinieriumi dirbančio jaunuolio politinė patirtis maža, bet ir ambicijos būti išrinktam – nedidelės.
„Išrinks – gerai, neišrinks – irgi gerai“, – neslepia liberalų sąraše priešpaskutinis, 21-asis, įrašytas M. Tidikas.
Reitingavęs pareiškusiuosius norą varžytis dėl vietos europarlamente, Liberalų sąjūdis sudarė kandidatų sąrašą. Pasak M. Tidiko, iš Panevėžio liberalų jis vienintelis to pageidavo.
„Politikai turi apsispręsti, kur jiems darbuotis – savivaldoje, Seime ar europarlamente. Aš jau daugiau nei 30 metų Panevėžyje ir apsisprendžiau dirbti savivaldoje“, – į ES aukštumas nesiveržia didžiulę politinę patirtį turintis liberalsąjūdininkas Laimutis Sėdžius.
Jaunajam jo kolegai M. Tidikui atsakingiausiais laikomi Europos Parlamento rinkimai, lemsiantys, kuo ES gyvens ateinančius penkerius metus, – tik tribūna būsimajai politinei karjerai.
„Dalyvauju pirmiausia dėl to, kad save išbandyčiau, įgaučiau įgūdžių ir patirties, o realiai žiūrint, šansų būti išrinktam tikrai labai mažai“, – savo tikslus įvardijo kandidatas.
Paklaustas, kokias idėjas siektų įgyvendinti tapęs europarlamentaru, M. Tidikas teigia „rimtų planų nesugalvojęs“. „Darbo eigoje žiūrėsiu. Partijos programa ir mano mintys sutampa. Prieš mažesnę biurokratiją, mažesnius mokesčius, už didesnę lygybę tarp šalių“ – citavo M. Tidikas.
Jaunasis kandidatas turtų susikrauti dar nespėjęs. Pajamų ir turto deklaracijoje visas nurodytas jo turtas – 8023 Lt santaupų. Vaikinas nurodė per metus pajamų gavęs apie 16500 Lt, o mokesčių valstybei sumokėjęs 1834 Lt.
Atlyginimu dalytųsi su partija
Tautininkų sąjunga konkursui į europarlamentarus iš Panevėžio siūlo bedarbį Alfonsą Lupeikį – iš 19-os kandidatų sąraše 17-ą. Tiesa, kandidatas skaičiuoja darbo neturintis tik trečias mėnuo, kai dėl patirtos rankos traumos pardavė verslą – bendrovę „Pastatų griovimas“.
A. Lupeikis turi aukštesnįjį maisto paruošimo technologo išsilavinimą, studijavo dviejose aukštosiose mokyklose, bet jų nebaigė.
„Beveik visą gyvenimą buvau verslininku. Kai buvau samdomu darbuotoju, vadovavau įmonėms“, – prisistato A. Lupeikis.
Jis deklaravo privalomo registruoti turto turintis už 506 tūkst. Lt, susitaupęs 775 372 litų. Metinės A. Lupeikio pajamos siekė 35599 Lt, sumokėti mokesčiai – 4917 Lt.
Kandidatas sako pasidomėjęs, kad išrinktas į europarlamentą per mėnesį gautų apie 10 tūkst. eurų atlyginimą. Politikas žada nebūti šykštus ir pinigais pasidalyti su savais – pusė skirti partijos veiklai.
Gėjų vadui rankos nepaduotų
Prieš šešerius metus iš Tėvynės sąjungos pas tautininkus perbėgęs A. Lupeikis sako esąs realistas ir maža turi vilties, kad jam teks garbė su partija dalytis europarlamentaro atlyginimu.
„Kiekvienas iškeltas kandidatas norėtų ten patekti, bet būkim realistai. Toms pareigoms reikia turėti politinės patirties, nebijoti sakyti tiesos, mokėti užsienio kalbų. Pripažinsiu, nesu poliglotas, neįvaldęs anglų kalbos. Suprasti galiu, bet kalbėti – ne. Nors nemanau, kad tai didelis minusas patekti į europarlamentą“, – su lietuvių kalba Briuselyje ir Strasbūre išsiversiantis mano A. Lupeikis.
Tautininkų sąjungai jis prognozuoja vieną dvi vietas Europos Parlamente.
Kaip Europos Sąjungos kritikai išgarsėję tautininkai, pasak A. Lupeikio, Briuselyje ir Strasbūre nusiteikę ginti tradicines vertybes.
„Esu tradicinės pakraipos. Mano požiūris į seksualines mažumas būtų stipriai minusinis. Nepritariu homoseksualų eitynėms. Vėžininkai ir tuberkuliozininkai juk irgi garsiai nesireiškia. Neįžeidinėju mažumų, nors niekuomet nepasakyčiau labas gėjų lygos vadovui Vladimirui Simonko, bet paduočiau ranką Rokui Žilinskui. Jų mentalitetas skiriasi“, – pareiškė A. Lupeikis.
Meras užminė mįslę
Prie Europos Parlamento rūmų koridorių Briuselyje jau įpratęs, Europos regionų plėtros komitete dirbantis rajono meras „valstietis“ Povilas Žagunis vengia tiesaus atsakymo, ar išrinktas atsisakytų rajono vadovo kėdės. Viliotinį rinkėjams meras raitė ir 2012-aisiais, kai su „valstiečiais“ kandidatavo į Seimą. Tik tada neslėpė, kad išrinktas savo vietą Seime užleistų partijos kolegai.
„Jei pasakysiu, kad išeisiu iš mero posto, niekas už manęs nebalsuos. Jei pasakysiu, kad neišeisiu, irgi nebalsuos, sakys, kam tuomet sutikau į sąrašą įtraukiamas. Kai rinkėjai bus balsavę, tada ir bus galima rinktis: ar atsisakyti, ar džiaugtis pergale“, – dabar atsargesnis P. Žagunis.
Merą piktina, kad lietuviai itin pasyviai dalyvauja rinkimuose, ir siūlytų įteisinti prievolę ateiti balsuoti.
„Europos Parlamento įtaka sprendžiant kasdienes žmogaus problemas didelė. Pats dalyvavau Briuselyje prie Europos Parlamento pikete dėl išmokų Lietuvos žemdirbiams. Mokyklose įgyvendinama pieno, vaisių programa – irgi Parlamento sprendimas. Man nesuprantama, kodėl žmonės neateina į rinkimus. Tam nereikia jokių investicijų, net batų naujų nereikia“, – stebisi P. Žagunis.
Visas mero deklaruotas turtas – nekilnojamasis, vertybiniai popieriai, meno kūriniai, piniginės lėšos – vertinamas 773 tūkst. 567 Lt. Jo pajamos pernai siekė per 86 tūkst. Lt, o sumokėti mokesčiai – daugiau nei 12 tūkst. Lt.
Rinkėjai skaudulių nepamiršo
Į Seimą dar vienai kadencijai neišrinktas panevėžietis režisierius, M. Romerio universiteto dėstytojas, Seimo nario Emanuelio Zingerio padėjėjas Julius Dautartas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos kandidatų sąraše 14-as. Politikas neslepia tik renkantis balsus partijai.
„Tėvynės sąjungai reikia visada galvoti apie komandinius veiksmus. Mano buvimas yra kaip komandos žmogaus tikintis, kad vieną kitą balsą pritrauksiu“, – didelių ambicijų gauti europarlamentaro mandatą neturi J. Dautartas.
Jis abejoja, ar Tėvynės sąjungai po rinkimų pavyks išsaugoti šiuo metu turimas keturias vietas EP.
„Vertinant partijos reitingus ir žmonių nuotaikas, jei pakartosime tą patį rezultatą, tai būtų mūsų sėkmės rinkimai. Žmonės iki šiol netiki, kad kol buvome valdžioje, nebuvo pinigų išmokoms. Dar nespėjo praeiti tiek laiko, kad rinkėjai užmirštų mūsų Vyriausybės padarytus skaudžius žingsnius, nors buvo būtina. Dabar visa Europa eina į priekį, Lietuva taip pat“, – mano J. Dautartas.
Penktasis panevėžietis, šturmuojantis EP, – Darbo partijos kandidatas, Valstybinės mokesčių inspekcijos Panevėžio skyriaus viršininkas Rimantas Trota vakar buvo nepasiekiamas. Kandidatas visą dieną buvo seminare.
Penkeri metai EP užkulisiuose – per didelė prabanga
Algis Krupavičius
Kauno technologijos universiteto Sociologijos katedros profesorius, politologas
Lietuvoje europarlamento rinkimuose šiemet dalyvauja mažiau partijų nei 2004 ir 2009 metais, kai svyravo tarp 12-os ir 15-os. Šį kartą turime tik dešimt politinių partijų. Šįmet turėjo galimybę su jomis varžytis ir rinkimų komitetai, tai yra piliečių grupės, bet pora bandymų sukurti tokius komitetus buvo nesėkmingi – nesurinko reikiamo rinkėjų parašų skaičiaus. Politikos naujokų šioje kovoje nėra – visos partijos žinomos. Geriausiai jų galimybes parodo visuomenės nuomonės tyrimai. Be abejo, favoritai šiuose rinkimuose yra socialdemokratai, juos apklausose remia apie 40 proc. respondentų. Jie pretenduoja gauti nuo 3 iki 5 mandatų. Socialdemokratai, ko gero, sėkmės atveju galėtų surinkti beveik pusę visų mandatų. Kas bus antras, sunkiau prognozuoti. Vertinant pagal visuomenės nuomonės reitingus, joje turėtų būti partija „Tvarka ir teisingumas“. Juolab kad Rolandas Paksas ir jo partija vykdo gana aktyvią rinkimų kampaniją. To paties gali tikėtis ir Tėvynės sąjunga, bet jos sėkmė priklauso nuo rinkėjų aktyvumo. Kuo mažiau rinkėjų dalyvauja rinkimuose, tuo TS balsų gauna daugiau, nes jos rinkėjai lengvai sutelkiami, nors jų pajėgos nedidelės. Trečia, matyt, liks Darbo partija, nors jos reitingai gerokai smukę. Ji kartu su Liberalų sąjūdžiu vykdo pačią aktyviausią rinkimų kampaniją. Jie matomi ir gali gauti vieną ar net porą mandatų EP.
Toliau mandatus dalysis Liberalų sąjūdis, Lenkų rinkimų akcija. Po pirmojo prezidento rinkimų rato, kur Valdemaras Tomaševskis startavo įspūdingai surinkęs daugiau nei 100 tūkst. balsų, matyt, lenkai turi labai neblogas galimybes gauti ir vieną mandatą Europos Parlamente. Juolab kad V. Tomaševskio rezultatas prezidento rinkimuose buvo geriausias per visą Lenkų rinkimų akcijos istoriją.
Siekiantys mandato Europos Parlamente politikai turi būti tam pasiruošę, jiems būtina politinė patirtis, išsilavinimas, turi bent šiek tiek mokėti užsienio kalbą. .
Tyrimai rodo, kad naujų ES šalių parlamentarai nėra itin aktyvūs, o lietuviai, deja, Europos Parlamente buvo pasyvūs ir dideliais žygiais nesuspindėjo. Be abejo, europarlamentarai atstovauja skirtingoms partijoms, vieni buvo aktyvesni, kiti – ne. Pavyzdžiui, Vytautas Landsbergis pastaraisiais metais, atrodo, užsiėmė daugiau Lietuvos reikalais nei dirbo Europos Parlamente. Rolandas Paksas taip pat buvo užsiėmęs Lietuvos reikalais. Per didelė privilegija penkerius metus būti EP užkulisiuose. Naujieji europarlamentarai turėtų būti aktyvesni ir labiau pastebimi.
Kol kas yra daug neišnaudotų galimybių būti matomais, kelti įvairias politines pozicijas, formuoti Parlamente nuomones įvairiais klausimais.
Pirmas klausimas, į kurį turi atsakyti kandidatai, – kokia jų politinė darbotvarkė, ką jie darys patekę į europarlamentą. Antra, kaip jie pasirengę ten dirbti – kokia jų kvalifikacija, kompetencija, kalbų mokėjimas, kokios Lietuvos problemos turėtų būti sprendžiamos būsimos kadencijos Parlamente. Į šiuos klausimus kandidatas turi turėti labai aiškius ir konkrečius atsakymus. Jei nėra pakankamai patyrę ir nežino, kaip atstovauti Lietuvos interesams, už tokius nereikėtų balsuoti.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
