Kaip Panevėžį bekritikuotų per pastarąjį dešimtmetį,
šiandien jis yra pakankamai išsilavinusių ir pasiturinčių žmonių miestas. Tai
parodė nepriklausoma analizė, kurios duomenis pranešė autoritetingos tyrimų bendrovės “TSN Gallup” rinkodaros direktorius Edmundas Bražėnas.
Iš “Sekundės” sužinojęs apie teigiamus tyrimo rezultatus miesto meras Vitas Matuzas pasidžiaugė šia gera naujiena ir netgi pripažino esąs maloniai nustebintas aukštu panevėžiečių išsilavinimo lygiu.
Perspektyvus ir turtėjantis miestas
“Mūsų tyrimo duomenys rodo, kad Panevėžys yra perspektyvus ir turtėjantis miestas. Jame gyvena daug išsilavinusių žmonių”, – teigė E.Bražėnas. Pasaulinei rinkos tyrimų kompanijai TSN priklausančios didžiausios mūsų šalyje viešosios nuomonės bei rinkos tyrimų bendrovės “TSN Gallup” vykdomo testinio tyrimo duomenimis, Panevėžio gyventojų pajamos yra didesnės nei Lietuvos vidurkis. Vidutinis panevėžietis yra labiau išsilavinęs negu eilinis lietuvis.
Šias išvadas “TSN Gallup” specialistai padarė 2004 metais apklausus mieste bei jo apylinkėse daugiau nei 760 žmonių, kurių amžius svyravo nuo 15 iki 74 metų.
Jei sunku patikėti, kad Panevėžio gyventojai yra turtingesni ir labiau išsprusę nei statistiniai lietuviai, galite pažvelgti į statistinius duomenis ir tuo įsitikinti. Pasak “TSN Gallup”, vidutinės šeimos mėnesio pajamos mieste siekia 1075 litus, kai šalies vidurkis – 1067 litai. Be to, šeimos narių skaičius Panevėžyje yra kiek mažesnis nei įprasta Lietuvoje. Dėl šios priežasties vidutinės mėnesio pajamos vienam asmeniui Panevėžyje yra 418 litų, o šalies vidurkis – 382 litai.
Palyginti su bendrais šalies duomenimis, panevėžiečiai yra daugiau sukaupę turto. E.Bražėno teigimu, apie 55 proc. panevėžiečių namų ūkių turi automobilius, o net 19 proc. – vasarnamį ar sodybą. Šalies vidurkis nusileidžia Panevėžiui (atitinkamai 51 ir 14 proc.). “Peršasi išvada, jog pastaruosius rodiklius lemia didesnis panevėžiečių užimtumas, mat teigiančiųjų, kad neturi darbo, yra vos 6 proc. O vidutinis Lietuvos nedarbo rodiklis yra 12 proc.”, – sakė E.Bražėnas.
Lietuviškiausias miestas
Kalbėdamas apie išprusimą, jis pažymėjo, jog aukštąjį išsilavinimą turi 16 proc. Panevėžio gyventojų (šalies vidurkis – 15 proc.). Aukštesnįjį išsilavinimą yra įgiję beveik 29 proc. panevėžiečių (Lietuvoje – 23 proc.). Tyrimas parodė, kad Panevėžys yra lietuviškiausias miestas. Visi 100 proc. apklaustųjų, nepaisant tautinės įvairovės, pripažino, jog gali skaityti laikraščius ir klausytis radijo lietuvių kalba.
Netikėtai daug Panevėžio miesto ir rajono gyventojų gali skaityti ir supranta prancūziškai – net 5 proc. Tuo tarpu Lietuvoje šią ne pačią populiariausią kalbą moka vos apie 2 proc. gyventojų.
Be to, tyrimas parodė, jog panevėžiečiai daugiau nei vidutinis lietuvis naudojasi pažangiomis technologijomis – mobiliojo ryšio telefonais ir internetu. Tiesa, E.Bražėnas pažymėjo, jog pagal turtingumą ir išsilavinimą panevėžiečiai nors ir lenkia šalies vidurkį, tačiau vis dėlto nusileidžia Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno gyventojams.
Džiugi staigmena merui
Miesto meras V.Matuzas teigiamai reagavo į “TSN Gallup” atlikto tyrimo rezultatus. Kai kas jį netgi nustebino. “Tiesą sakant, aukštas panevėžiečių išsilavinimo lygis man yra džiugi staigmena”, – prisipažino V.Matuzas.
Meras pridūrė, jog anksčiau buvo girdėjęs, kad Panevėžys gyvena geriau nei šalies vidurkis. Pasak V.Matuzo, vidutinio panevėžiečio perkamoji galia yra netgi 20 proc. didesnė nei vidutinio šiauliečio. “O tai yra didelis pliusas. Todėl mes nuolat pabrėžiame investicijų į mūsų miestą svarbą”, – sakė meras.
Romanas Zinčenka
tel. 511223, roman@sekunde.com
