Jau po savaitės miesto centre bus įžiebta Kalėdų eglė. Kaip ir kasmet, pagrindiniu šventės akcentu taps spektakliukas ir vaikų grupių muzikiniai etiudai. Naujųjų metų šventė bus dar skurdesnė – ja teks pasirūpinti patiems panevėžiečiams. Tačiau Naujuosius kinų metus, švenčiamus sausio 31-ąją, Panevėžys paminės su trenksmu.
Didžiuosiuose Lietuvos miestuose jau šį šeštadienį bus įžiebtos žaliosios puošmenos. Sostinėje šioje šventėje bus įspūdingas audiovizualinis šou „Dangaus garsai“, bus atidaryta ledo čiuožykla po atviru dangumi.
Kaunas įžiebs išskirtinę eglę – dizainerė Jolanta Šmidtienė šiemet ją papuošė šilumą simbolizuojančiais mezginiais. Žmonės galės įeiti į eglės vidų ir į neregių vaikų numegztas kišenes dėti laiškus, linkėjimus, atvirukus ir dovanas miestui. Taip pat bus atidarytas kalėdinis miestelis ir čiuožykla. Ne ką mažiau triukšmingai ir originaliai dar po savaitės savo eglę įžiebs klaipėdiečiai. Jų šventės akcentu taps Senamiesčio turgaus ir kūrybinių dirbtuvėlių atidarymas.
Palyginti su didžiaisiais miestais, Panevėžio kalėdinio laikotarpio pradžią skelbianti eglutės įžiebimo šventė atrodo gana skurdžiai.
Pasak miesto Savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vedėjo Loretos Krasauskienės, per šventę bus parodytas teatro „Menas“ spektaklis „Sniego karalienė“, koncertuos vaikų meno kolektyvai, sveikinimo žodį tars meras ir, žinoma, Kalėdų Senelis.
„Šventėms skirta simbolinė suma – tik 5 tūkst. litų. Mūsų kultūros įstaigos ir žmonės tikrai labai kūrybingi, galime padaryti bet ką, net pasikviesti Eltoną Džoną ar surengti cirko artistų pasirodymą, tačiau finansinės galimybės riboja bet kokias idėjas. Galiu drąsiai sakyti, kad mūsų kultūros įstaigos yra tikros stebukladarės, kad net ir turėdamos tokį menką finansavimą gali sukurti nuostabias šventes“, – „Sekundei“ teigė L. Krasauskienė.
Kita vertus, anot Kultūros ir meno skyriaus vedėjos, Kalėdos visada buvo šeimos šventė, todėl ir turi būti švenčiamos tradiciškai. Eglės įžiebimo ceremonija – ne vieta eksperimentams.
„O kuo šios Kalėdos skirsis nuo pernykščių? Tai tradicinė šventė, todėl ir eglutės įžiebimas turi būti tradicinis“, – mano vedėja.
Seks pasakas
Teatro „Menas“, kuriam patikėta organizuoti eglės įžiebimo ceremoniją, kultūrinės veiklos vadybininkė Neringa Stašytė teigė, kad į kalėdinių renginių maratono pradžią skelbiančią šventę dažniausiai ateina tėvai su vaikais, todėl programa ir orientuota į juos. Aktorių idėją su pasakos personažais mažuosius panevėžiečius supažindinti dar prieš eglės įžiebimo šventę mielai palaikė ir darželių auklėtojai.
„Vyresnioji karta tikrai girdėjo pasaką „Sniego karalienė“, tačiau ne visi mažieji žino, kas tas Kajus, Gerda, kodėl karalienė tokia pikta. Todėl šią kalėdinę pasaką siųsime į visus darželius, kad prieš miegą auklėtojos vaikams paskaitytų“, – pasakojo N. Stašytė.
Jos teigimu, gruodžio pradžioje jau dažnai spaudžia šaltukas, todėl ilgai stypsoti lauke menkas malonumas. Tad programa bus trumpa, ištvermingiausiuosius linksmins vaikų popgrupės ir chorai, o mažieji galės sušilti čia pat pastatytuose atrakcionuose, veiks kalėdinės prekybos nameliai.
„Stengsimės, kad renginys ilgai netruktų, kad vaikai ne tik spektaklį žiūrėtų, bet ir galėtų pajudėti, pašokti. Iki pat Kalėdų kiekvieną savaitgalį jų lauks Kalėdų Senelis su visa palyda“, – žadėjo N. Stašytė.
Jauku ir šilta
Planuojama, kad į Laisvės aikštę žaliaskarė bus atvežta jau kitą savaitę. Kaip ir kasmet, ją miestui dovanojo Panevėžio miškų urėdija. Kaip pasakojo vyriausiasis miesto dizaineris Romualdas Lukšas, pagrindinės miesto eglės ir miesto centrinių gatvių ir erdvių puošybai skirta apie 64 tūkst. litų.
„Šiemet viešųjų pirkimų konkursą papuošti eglę ir miesto centrą laimėjo vilniečiai. Labai sunku, kai tenka rinktis ne patraukliausią, o pigiausią pasiūlymą, nes nežinai, kokios laimėtojo galimybės. Pernai kalėdinė eglutė buvo kiek blanki, todėl šiemet pagrindinis reikalavimas buvo kuo daugiau spalvų ir kad šios mirgėtų. Norisi gyvumo ir jaukumo“, – pabrėžė R. Lukšas.
Jo teigimu, pernai įspūdingai atrodė medžių viršūnių papuošimai, tad šiemet dar daugiau medžių turėtų nušvisti spalvomis. Įvairiomis dekoracijomis ir puošybos elementais sužėrės ne tik Laisvės aikštė, bet ir Senvagė, Elektros, Respublikos gatvės.
„Į Gineso rekordų knygą nepretenduosime, svarbiausia, kad kalėdiniu laikotarpiu mieste būtų gražu, šilta ir jauku, kad visa tai bent kiek pašviesintų panevėžiečių nuotaiką“, – kalbėjo dizaineris.
Jo teigimu, labai svarbu, kad prie miesto jaukumo kūrimo prisidėtų ir patys gyventojai, įmonės. Tačiau dar vyrauja požiūris, kad „man vis vien“. Didelė problema ta, kad Panevėžyje įkurti tik didžiųjų Lietuvos bendrovių filialai ir jiems lieka tik tas, ko neprireikia įmonių būstinėms.
„Seniau rinkdavome, kuri įstaiga gražiausiai papuošta, tačiau šios idėjos atsisakėme, nes jėgos nelygios. Būtų smagu, kad papuoštų ne tik vitrinas ar aplink langus nuvestų šviesolaidį, bet ir įstaigos ar parduotuvės prieigas. Juk pirmiausia puošiamės dėl savęs“, – kalėdinę nuotaiką mieste skleisti ragino R. Lukšas.
Pasitiks su trenksmu
Naujųjų metų naktį prie kalėdinės eglės panevėžiečių niekas nekvies. Pasak miesto Savivaldybės Kultūros ir meno skyriaus vedėjos Loretos Krasauskienės, daugiametė patirtis parodė, kad naujamečiai renginiai nepasiteisina.
Žmonės prie eglės praleidžia pusvalandį ir išsiskirsto. O atlikėjų honorarai – neįkandami ir taip skylėtam miesto biudžetui.
„Masiniai renginiai nepasiteisina. Atlikėjai užsiprašo fantastinių sumų, todėl mums yra neįperkami. Savivaldybės požiūris yra toks, kad fejerverkai – tik į orą išleisti pinigai, todėl jais teks pasirūpinti patiems gyventojams“, – teigė L. Krasauskienė.
Nors Naujųjų metų naktį miesto centras bus apmiręs, įspūdingų reginių žadama sausio 31-ąją, kai Rytų pasaulis triukšmingai švęs Naujuosius kinų metus. Vos sukrapštę 5 tūkst. litų kalėdinės eglės įžiebimo šventei, ugnies ir šviesos šou, kuris duos startą „Panevėžys – kultūros sostinė“ renginiams, miesto Taryba skyrė 125 tūkst. litų. Vien už 15 minučių 3D filmuką apie Panevėžį ant J. Miltinio dramos teatro sienos teks pakloti 75 tūkst. litų.
„Manau, Kultūros sostinės renginių nereikėtų sieti su kalėdinėmis šventėmis. Žmonės bus persisotinę įvairiais kalėdiniais renginiais, todėl sausio pabaiga yra idealus metas atidaryti kultūros sostinės renginių maratoną“, – įsitikinusi L. Krasauskienė.
Naujieji kinų metai pasirinkti neatsitiktinai: visa programa sudėliota į vienuolika mėnesių ir kiekvieną iš jų bus pristatoma vis kita užsienio šalies kultūra. Kadangi startą duosiančią šventę nuspręsta atidaryti ugnies ir šviesos šou, tam labiausiai tiko Naujieji kinų metai, kur tokia pramoga jau tapo tradicija.
„Dažniausiai miestai apie tai, kad taps kultūros sostine, sužino prieš dvejus trejus metus, o mes šią naujieną išgirdome tik prieš devynis mėnesius, todėl pasiruošimo tempas didžiulis ir ilgoms diskusijoms nėra laiko“, – teigė L. Krasauskienė.
Reikia naujų idėjų
Visvaldas Matkevičius
Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius
Kuo mieste daugiau renginių, tuo geriau žmonėms ir smulkiajam verslui. Manau, valdžia turėtų diskutuoti su gyventojais ir verslininkais, išklausyti ir jų idėjas, pasiūlymus. Verslas tikrai daugiau prisidėtų prie miesto renginių organizavimo ir paramos, tačiau kai susiduria su valdžios abejingumu, nekyla rankos.
Pavyzdžiui, ir centre įsikūrę smulkieji verslininkai, ir miesto gyventojai pageidavo, kad čiuožykla būtų įrengta miesto centre, bet valdžia nusprendė kitaip.
Kita vertus, pasigendame valdžios iniciatyvos, paskatinimo puošti savo įstaigas. Sakoma, kad nauja tai, kas pamiršta sena, todėl galėtų atgaivinti konkursus, kas gražiausiai papuoš savo įmonę ir įstaigą. Tai įmonėms būtų savotiška reklama, o rezultatas – gražus miestas.
Lina DRANSEIKAITĖ
