Panevėžiečių skolos bankams jau rašomos su devyniais nuliais. Šiemet bendrame jiems išduotų paskolų portfelyje – milijardas litų. Pagal vienam miesto statistiniam gyventojui tenkančią kredito sumą Aukštaitijos sostinės gyventojai skolinimosi azartu nusileidžia tik Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojams. Komerciniai bankai kol kas panevėžiečius laiko patikimais klientais. Skolų neįstengiančiųjų atiduoti dalis kol kas nesiekia nė pusės procento. Bankininkai teigia, kad tie, kurie skolinosi pinigų anksčiau, rizikavo mažiau nei tie, kurie žada tai padaryti artimiausiu metu. Tačiau pripažįsta, kad turėti daug santaupų taip pat pavojinga.
Pasiskolino kas
penktas
Panevėžiečiai per gana neilgą pastarųjų 2-3 metų intensyvaus skolinimosi iš komercinių bankų laikotarpį ypač šlavė kreditus būstui įsigyti ir jam remontuoti. Šiuo metu vidutinė panevėžiečio būsto paskola artėja prie 170 tūkstančių litų. Prieš dvejus metus ji vos viršijo 140 tūkstančių litų.
Statistikai skelbia, kad vienam Panevėžio gyventojui, įskaitant ir vaikus, tenka 7500 litų paskolų. Tačiau, turint omenyje, kad tai yra praėjusių metų duomenys, drąsiai galima teigti, kad ši suma jau perkopė 8000 litų ribą. Prieš trejus metus šis rodiklis buvo daugiau nei penkis kartus mažesnis ir siekė tik 1500 litų. Finansų rinkos analitikai teigia, kad į mūsų miesto gyventojų kišenes jau pateko per milijardą litų bankų kreditų.
Rinkos analizė skelbia, kad pinigų iš bankų skolinosi tik 19 procentų panevėžiečių. Kaune pinigų skolinosi 21 procentas, Šiauliuose – 22 procentai, Klaipėdoje ir Vilniuje – per 25 procentus visų gyventojų.
„Šiuo metu Panevėžyje daugiau žmonių taupo nei yra paėmę paskolas, tačiau penktadalio panevėžiečių skolos viršija visų miesto gyventojų santaupas, – „Sekundei“ sakė SEB banko šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė. – Panevėžiečiai yra atsargiausi iš kitų šalies didmiesčių gyventojų“.
Tačiau pagal pasiskolintas sumas panevėžiečiai lenkia šiauliečius. Skaičiuojant paskolos sumą vienam gyventojui panevėžiečiai yra pasiskolinę tūkstančiu litų daugiau už kaimynus.
Grįžta į bankus
Labai tikėtina, kad bendra panevėžiečių skola per šiuos metus dar gerokai ūgtelės, nes šalies komerciniai bankai jau praneša apie tai, kad ilgai kritusi žemyn skolinimosi kreivė Panevėžyje vėl ėmė kilti į viršų.
Tokios tendencijos buvo pastebėtos jau kovo viduryje ir įgauna vis didesnį pagreitį. To tikėtis buvo galima dar vasarį, kai Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas pripažino, kad gerokai sumažėjo vartojimo paskolų, tačiau patvirtino, kad būsto paskolų išduodama tik šiek tiek mažiau nei 2007-ųjų pradžioje. NT agentūros, skelbusios, kad situacija rinkoje, kalbant šachmatų terminais, primenančios patą, taip pat pripažįsta, kad žmonių, norinčių įsigyti būstą, daugėja.
„Mes pastebime, kad vis daugiau panevėžiečių ateina į mūsų banką dėl kreditų, – sako SEB banko Panevėžio filialo direktorius Raimondas Nekrošius. – Panašu, kad žmonės vėl ima dairytis turto, kurį nori įsigyti“.
SEB banko finansų ekspertai neseniai išanalizavo ir nubraižė naujų paskolų, išduodamų Panevėžyje, diagramą. Iš jos matyti, kad Panevėžyje skolinimosi bumas baigėsi praėjusių metų liepą. Ir nuo to laiko, su maža išimtimi praėjusių metų spalį, kreditų paklausa sparčiai smigo žemyn. Šių metų vasario – kovo mėnesiais buvo užfiksuota stabilizacija Panevėžio kreditų rinkoje.
O jau nuo pirmojo pavasario mėnesio išduodamų panevėžiečiams kreditų kreivė vėl ėmė kilti aukštyn. Ir šiuo metu kreditavimo lygis jau beveik pasiekė buvusį praėjusių metų rugsėjį. Tiesa, iki parėjusios vasaros kreditavimo rinkos zenito dar labai toli, ir vargu ar kreditavimo rinka per artimiausius trejus metus pasieks tokias aukštumas.
Šiemet dažniausiai skolinasi vidutines pajamas gaunantieji, nes mažiau uždirbantieji nebeatitinka griežtesnių banko reikalavimų.
Plačiau skaitykite gegužės 19 d.
„Sekundėje“.
Darius SKIRKEVIČIUS
G.Lukoševičiaus nuotr. Gyventojų apklausa parodė, kad nuo
praėjusių metų spalio ketinančių per pastaruosius 12 mėnesių įsigyti brangaus
turto padaugėjo penktadaliu. Bankai pastebi, kad daugėja gyventojų, norinčių
gauti kreditą.
