Iškėlė vėliavas
Kai šeštadienio ryte Rusijoje prie Smolensko nukrito Lenkijos
prezidento lėktuvas, tuo laiku kuo ramiausiai gurkšnojau pirmąjį rytinės kavos
puodelį ir apie pasaulį sukrėtusį įvykį dar nė nenutuokiau.
Savaitgalio ramybę sudrumstė į mobilųjį telefoną paskambinusi
mama. Ji sunerimusi padrikai ėmė pasakoti, kad įvyko nelaimė.
Pamaniau, kad atsitikusi bėda susijusi su artimais šeimos
nariais, bet po kelių akimirkų, supratęs, kad ji kalba apie lėktuvo katastrofą,
nusiraminau.
Iš pradžių tokį mamos nerimą priėmiau skeptiškai – pasaulyje
juk kasdien įvyksta tūkstančiai tragedijų, todėl mums, lietuviams, Lenkijos
prezidento ir jo palydos žūtis neturi rūpėti daugiau nei kitos nelaimės.
Panašiai maniau ir sekmadienį, kai pasiekė žinia, kad Lietuvoje skelbiamas trijų
dienų gedulas.
Pirmadienį gerokai nustebau, kad panevėžiečiai į Lenkijos
tragediją reagavo jautriai: ant privačių namų plevėsavo valstybinės vėliavos,
perrištos juodais kaspinais. Nors vėliavas iškelti privalėjo tik valstybinės
institucijos ir įstaigos, bet išreikšti užuojautą lenkams nusprendė daugelis. O
kai kurie jų, pasakodami savo patirtus išgyvenimus, kai išgirdo apie lenkų
nelaimę, neslėpė ašarų.
Buvo ir tokių pašnekovų, kurie vis dar prisiminė Lenkijos
Lietuvai padarytas skriaudas tarpukariu. Tačiau buvo galima justi, kad patirta
kaimynų tragedija šiomis dienomis ištirpdė senas nuoskaudas – jas pakeitė
užuojauta ir solidarumas.
Išsiaiškinti, kokius jausmus patiria Panevėžyje gyvenantys
lenkai, nepavyko, nes su tautinėmis mažumomis dirbantys Savivaldybės
specialistai patikino, kad jau kurį laiką lenkų bendruomenės mieste nėra, o
daugelis šios tautybės žmonių seniai nebekalba savo gimtąja kalba.
Gailėjo žuvusiųjų
Pasibeldus į Valstiečių gatvės 3-iojo namo duris, jas atvėrę
pensininkai Regina ir Mykolas Rožėnai neslėpė nuostabos žurnalistų vizitu.
Paaiškinus, kad domina prie namo iškelta vėliava, perrišta gedulo juostele, namo
šeimininkai su pastebimu jauduliu ėmė pasakoti, kaip Lenkijos tragedija sukrėtė
ir jų šeimą.
„Nuoširdžiai gaila, žuvo tiek žmonių, Dieve Dieve. Nežinau, kas
galėtų sakyti, kad gerai. Tokie – ne žmonės arba jie neturi sąžinės“, –
neslėpdama emocijų kalbėjo R.Rožėnienė. Šeimininkės skruostais ėmė tekėti
ašaros.
„Mes nejaučiame jokių nuoskaudų lenkams, o jei ir turėtume,
įvykus tokiai nelaimei, privalėtume atleisti. Mano vyras buvo sekmadienį Mišiose
už žuvusiuosius, jos vyko Švč. Trejybės bažnyčioje. Atėjo labai daug žmonių“, –
pasakojo panevėžietė.
Lenkų katastrofa sujaudino ir Rožėnų kaimynus. Iš pradžių
smalsiai per antro aukšto balkoną žurnalistus stebėjusi Virginija Tamošiūnienė
vėliau ėmė pasakoti, kad žinias apie įvykius po lėktuvo katastrofos ji gaudo vos
nubudusi.
„O kaip galima reaguoti? Juk tai atsitiko šalia Lietuvos. Nuo
šeštos valandos ryto per televiziją seku naujienas, klausau Mišių. Žinia mane
labai sukrėtė – tai tragedija. Tikriausiai ir visus lietuvius ši naujiena
sukrėtė“, – tvirtino moteris.
V.Tamošiūnienė teigė, kad tie lietuviai ir lenkai, kurie vis
dar jaučia istorijos nuoskaudas, jas turi palikti praeityje. Kaip praėjusį
istorijos etapą moteris prisiminė sulenkintą savo senelio Andrijausko pavardę,
ji buvo pakeista į Indriževskio pavardę.
„Vėliau ją mes vėl sulietuvinome. Kodėl pavardė buvo
sulenkinta, šeimoje niekas jau nebepamena“, – sakė moteris.
Pagrindinė žinia
Gatvėje sutiktas taksistas pasakojo, kad Lenkijos prezidento
žūtis pastarosiomis dienomis tapo pagrindine tema jam, jo kolegoms ir
keleiviams. Vyras teigė prieš išvažiuodamas į darbą paprašęs žmonos, kad ši
iškeltų vėliavą su gedulo juostele.
„Daug Rusijos televizijos kanalų žiūrėjau. Rusai sako, kad
lėktuvas buvo techniškai tvarkingas, bet yra abejonių, nes lenkai tvirtina, kad
lėktuvas keletą kartų buvo priverstinai tūpęs. Lenkai gailisi, kad pašykštėjo
pinigų naujam prezidentiniam lėktuvui“, – savo žiniomis apie nelaimę dalijosi
Saulius Masiulionis. Ši nelaimė jį sukrėtė daug labiau nei daugelis, apie kurias
iki šiol sužinodavęs per televizijos žinias.
„Pamenu, kažkada į vandenyną prie Brazilijos krantų nukrito
keleivinis lėktuvas su 150 keleivių. Žinai, kad tai įvyko kažkur pasaulyje, bet
nesusimąstai apie jos mastus, o ši nelaimė atsitiko netoli, žuvo žinomi žmonės –
sieloje liko juoda dėmė“, – teigė S.Masiulionis.
Taksisto nuomone, valstybinės vėliavos su gedulo juostele
pirmadienio rytą buvo iškabintos ant trečdalio Panevėžio namų.
„Manau, kad lietuviai solidarūs su lenkais“, – teigė vyras.
Kategoriškesnis lenkų klausimu buvo 83 metų Valstiečių gatvės
gyventojas Petras. Jis mano, kad santykiai su kaimynais nėra tokie geri. Nors
vyro nuomonė apie lenkus buvo ne per geriausia, tačiau Valstiečių gatvės
gyventojas prie savo namų iškėlė vėliavą.
Plačiau skaitykite 2010 m. balandžio d. 13
“Sekundėje”
Mantas TOMKŪNAS
Nuotr. PALAIKĖ. Pirmadienį daugelis
panevėžiečių, pagerbdami žuvusį Lenkijos vadovą ir jo bendrakeleivius, iškėlė
valstybines vėliavas su gedulo juostomis.
