Kitąmet spalį vyksiantys Seimo rinkimai įplieskė rinkėjų aistras dar nė neprasidėjus kandidatų varžytuvėms. Vyriausiąją rinkimų komisiją užplūdo gyventojų pretenzijos dėl perbraižyto vienmandačių apygardų žemėlapio.
Vos už trijų kilometrų nuo Panevėžio nutolusio Velžio gyventojai be amo: jiems Seimo narį teks rinkti ir dalytis kartu su anykštėnais.
Panevėžio mieste apygardų ribos nesikeičia, tačiau dalis rajono gyventojų ironizuoja ne savo noru paversti pusiau anykštėnais. Pagal parengtą projektą 11-a kaimiškųjų rinkimų apylinkių, priklausiusių Panevėžio miestą ir rajoną apėmusiai Aukštaitijos apygardai, perstumtos į Anykščių-Panevėžio apygardą.
Į Anykščių glėbį pateko ne tik atokūs kaimai, bet ir prie Panevėžio prigludę priemiesčiai, gerokai nutolę nuo kurortinio miestelio. Pagal VRK projektą, Anykščių-Panevėžio vienmandatėje apygardoje Seimo narius rinktų Raguvos, Šilų, Miežiškių, Nevėžio, Trakiškio, Velžio, Liūdynės, Katinų, Vadoklių, Jotainių, Maženių rinkimų apylinkėms priklausantys gyventojai.
Panevėžio vienmandatėje apygardoje Seimo narius rinktų Raguvos, Šilų, Miežiškių, Nevėžio, Trakiškio, Velžio, Liūdynės, Katinų, Vadoklių, Jotainių, Maženių rinkimų apylinkėms priklausantys gyventojai.
Jų netekusią Aukštaitijos apygardą numatyta papildyti Geležių, Tiltagalių, Karsakiškio, Paliūniškio, Piniavos, Bernatonių, Paįstrio, Daukniūnų, Smilgių, Sujetų, Perekšlių, Paežerio ir Skaistgirių rinkimų apylinkėmis. Čia iki šiol rinkėjai balsuodavo už Panevėžio-Pasvalio vienmandatėje apygardoje iškeltus kandidatus į Seimą.
Rinkėjai sukilo
Vienmandačių apygardų ribų perbraižymas Panevėžio rajono gyventojus gerokai papiktino.
„Galima pateisinti Pasvalio-Panevėžio apygardą, visgi abu miestai priklauso tai pačiai apskričiai. Bet pasakykite, kokį ryšį turi Panevėžys ir Anykščiai?“ – stebisi vienus aktyviausių rinkėjų, apie du šimtus Velžio seniūnijos senjorų vienijančios asociacijos „Velžynė“ pirmininkas Alvydas Kriaučiūnas.
Anot jo, apygardų ribas šitaip perkilnoti galėjo tik neišmanantieji Panevėžio rajono specifikos. Mat pagal naująjį žemėlapį netgi tos pačios seniūnijos kaimai išdalyti skirtingoms apygardoms. Pavyzdžiui, Velžio seniūnijai priklausančios Dembavos gyventojai kaip ir iki šiol Seimo narį rinks Aukštaitijos apygardoje, o vos už 3 km nuo Panevėžio nutolusio Velžio ar už 4 km nuo miesto esančios Liūdynės žmonės balsuos jau Anykščių-Panevėžio apygardoje.
„Kam tokioje apygardoje išrinktas Seimo narys atstovautų? Ar jam rūpės tie keli Panevėžio rajono kaimai? Apygardų ribos perbraižytos pagal principą skaldyk ir valdyk. Įdomu, kam naudinga rinkimams išdraskyti seniūniją?“ – svarsto A. Kriaučiūnas.
Jo vadovaujama asociacija savo pretenzijas surašė VRK. Į rinkimų organizatorius kreipėsi ir Panevėžio rajono Jotainių kaimo bendruomenė. Anykščių-Panevėžio apygardai priskirti jotainiškiai reikalauja juos sugrąžinti į Aukštaitijos apygardą.
„Anykščiai nuo Jotainių už 71 km. Jokio tiesioginio susisiekimo nėra. Kad nuvažiuotų į Anykščius, jotainiškiui reikia pirmiausia pasiekti Panevėžį. Argi Seimo nario pagalbos ieškantis žmogus turės taip važinėti keliais autobusais į Anykščius?“ – VRK planuojamuose pokyčiuose logikos pasigenda bendruomenės pirmininkė Milda Kuodienė.
Jos nuomone, Anykščių-Panevėžio vienmandatėje apygardoje išrinktam seimūnui dirbti būtų irgi gana sudėtinga – jam tektų tvarkyti reikalus su dviem savivaldybėm, priklausančioms skirtingoms apskritims.
Rajone – Indonezijos salynas
Pakoreguoto rinkimų apygardų žemėlapio rengėjams pastabų turi ir Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis.
„Man tas Indonezijos salynas visiškai nepatinka“, – projekto rengėjų darbą sukritikavo meras.
Projektas, pagal kurį greta esantys tos pačios seniūnijos kaimai atsidūrė skirtingose rinkimų apygardose, merui mažų mažiausiai keistas.
Anot Z. Vaigausko, visi pasiūlymai dėl rinkimų apygardų ribų bus svarstomi, tačiau pripažįsta, kad svarbiausias kriterijus jas tvirtinant išliks rinkėjų skaičius jose.
„Apygardą suprantu kaip vientisą teritoriją, kad ir gyventojams, ir Seimo nariui būtų viskas aišku. Kas nors paaiškinkite man, kaip dabar atvažiuos Anykščiuose išrinktas Seimo narys į salą Panevėžio rajone ir spręs jos susisiekimo, infrastruktūros, aplinkosaugos problemas?“ – naujovę kritikuoja VKR pastabas išsiuntęs P. Žagunis.
Nusiteikę kritikai
VRK užsakymu vienmandačių apygardų ribas perbraižiusio Vilniaus universiteto Gamtos fakulteto lektoriaus Rolando Tučo teigimu, Panevėžio rajone korekcijas lėmė Rokiškyje gerokai sumažėjęs gyventojų skaičiaus. Konstituciniam Teismui (KT) leidus nebe 20 proc. o tik 10 proc. rinkėjų skaičiaus vidurkio paklaidą, pasak R. Tučo, teko ieškoti, kurias apylinkes prijungti prie Rokiškio rinkimų apygardos.
„Zarasų ir Visagino savivaldybės nuo seno sudaro vieną apygardą, Ignalina sujungta su Švenčionimis. Utena pati kaip apygarda. Viena dalis Kupiškio buvo jungiama prie Biržų apygardos, kuriai visada trūkdavo rinkėjų, o dalis prie Anykščių. Dabar pastarąją atidavėme Rokiškiui. Tuomet iš kažkur reikėjo papildyti Anykščius. Aukštaitijos apygarda buvo šiek tiek per didelė, todėl jos sąskaita padidinta Anykščių-Panevėžio apygarda“, – „Sekundei“ teigė R. Tučas.
Projekto autorius neslepia iš anksto nusiteikęs rinkėjų priešiškai reakcijai. Anot jo, nepasitenkinimo dėl apygardų ribų būta ir anksčiau. Skaudvilės (Tauragės r.) gyventojai, balsuodavę ne Tauragės, o Jurbarko rinkimų apygardoje, ilgą laiką siuntinėjo raštus VRK, skųsdamiesi, kad jurbarkiečiams politikams tauragiškių bėdos mažai rūpi. Dabar Skaudvilė grąžinama Tauragės apygardai.
„Suprantu, kad Panevėžio rajono gyventojams bet koks atskyrimas nuo rajono, nuo Aukštaitijos apygardos, nepatiks, į tai jie žiūrės negatyviai. Net ir Raguvos bei kitų rinkimų apylinkių, kurios prigludusios prie Anykščių rajono ribos, rinkėjams tokios permainos nepatiks. Bet tokia tvarka, kad apygardos turi atitikti tam tikrą dydį ir nėra iš kur kitur paimti rinkėjų“, – aiškino R. Tučas.
Vienmandatininkus Europa jau pamiršo
Seimo rinkimų vienmandačių apygardų reformos VRK projekto autoriaus nuomone, tikslinga būtų iš viso atsisakyti dabartinės Lietuvoje galiojančios mažoritarinės Seimo rinkimų sistemos ir pereiti prie Europoje populiariausios proporcinės. Ji naudojama Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Skandinavijos šalyse. Tokiu pačiu principu kaip Lietuva mūsų regione parlamentarus renka tik Baltarusija.
Įvedus proporcinę rinkimų sistemą, Lietuva būtų padalyta tik į keletą daugiamandačių apygardų. Joms būtų nustatyta Seimo narių mandatų kvota. Partijos ar kitos politinės jėgos kiekvienai apygardai pateiktų savo kandidatų sąrašus, kuriuos rinkėjai reitinguotų.
„Sumažėjus apygardoje rinkėjų, mažėtų ir mandatų skaičius. Tai būtų daug geriau nei dabartinės vienmandatės apygardos“, – įsitikinęs R. Tučas.
Seime nuskambėjęs pasiūlymas iš esmės keisti rinkimų tvarką buvo atidėtas svarstyti po 2016-ųjų rinkimų. Jiems besiruošiantys parlamentarai motyvavo, esą būtų sudėtinga greitai persiorientuoti prie naujos sistemos. Ar jau 2020-aisiais parlamentarus ir Lietuva rinks taip, kai daugelis demokratinių valstybių, sunku pasakyti. Kad Seime tokios naujovės sunkiai skinasi kelią, įrodė tiesioginių mero rinkimų peripetijos. Juos parlamentarai įteisino po bene dešimtmetį trukusių diskusijų.
Bėdos „etatiniams“ seimūnams
Naujo vienmandačių rinkimų apygardų žemėlapio projektą VRK rengiasi tvirtinti kitą savaitę. Šiam sprendimui Seimo pritarimas nereikalingas – įstatymas visą atsakomybę už apygardų ribų nustatymą palieka VRK.
Komisijos pirmininko Zenono Vaigausko teigimu, iki pirmadienio dar laukiama pasiūlymų ir pastabų. Anot pirmininko, visi jie bus svarstomi, tačiau Z. Vaigauskas pripažįsta, kad svarbiausias kriterijus tvirtinant apygardų ribas bus jų rinkėjų skaičius.
Z. Vaigauskas nemano, kad gyventojų pasipiktinimą keliantis apygardų perbraižymas gali turėti įtakos rinkėjų aktyvumui. Jo nuomone, kiek balsavimo teisę turinčių piliečių ateina į rinkimus, labiausiai priklauso nuo kandidatų.
„Lietuvoje rinkėjų aktyvumas ir taip nėra toks didelis, kokio norėtųsi. Rinkėjai nusivilia politiku ir nebeina balsuoti“, – tendenciją mato Z. Vaigauskas.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų politologas Mažvydas Jastramskis sutinka, kad nepatenkinti perbraižytomis apygardų ribomis gyventojai gali apsispręsti nedalyvauti rinkimuose. Tačiau, jo nuomone, tokia protesto forma galima vos keliose apygardose ir bendram rinkėjų aktyvumui didelės įtakos ji neturės.
Vis dėlto, anot M. Jastramskio, perbraižius apygardų žemėlapį, kitų metų spalio 9-ąją vyksiantys Seimo rinkimai taptų mažiau prognozuojami.
„Seimo nariams, kurie yra įsitvirtinę konkrečiose apygardose ir jau ne kartą jose išrinkti, pasikeitus rinkėjų kontingentui gali keistis ir rezultatai“, – sakė M. Jastramskis.
Sulygino rinkėjų skaičių
Startą keisti rinkimų apygardų ribas davė spalį paskelbtas Konstitucinio Teismo sprendimas, jog rinkėjų skaičiaus vienmandatėse apygardose nustatymo ligšiolinė tvarka prieštarauja Konstitucijai.
Šio klausimo teismas ėmėsi gavęs trečdalio Seimo narių prašymą. Savo kreipimesi jie pabrėžė, kad pagal esamą tvarką tarp didžiausios ir mažiausios apygardos rinkėjų skaičius gali skirtis net 50 proc.
KT patvirtino, kad dėl tokių didelių skirtumų mažose rinkimų apygardose rinkėjo balsas yra reikšmingesnis nei didžiosiose.
Lietuvoje 71-a rinkimų apygarda dalijasi 2 508 022 rinkėjais. Taigi vidutiniškai vienai tenka 35 324-i. Pagal iki šiol galiojusią tvarką vienmandatėje apygardoje rinkėjų skaičius galėjo svyruoti apie 20 proc. nuo vidurkio. Taigi vienoje Seimo narį galėjo rinkti per 40 tūkst. žmonių, kitoje – mažiau nei 30 tūkst.
Konstitucinis Teismas rinkėjų skaičių apygardose aplygino leidęs ne daugiau nei 10 proc. paklaidą nuo vidurkio.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
