Ugdymo proceso pradžios laikas – nuolatines diskusijas gimdanti tema. Nors paprastai psichologai yra už tai, kad pamokas mokyklose vaiko labui geriau pradėti ne nuo 8, bet nuo 9 valandos, vis dėlto dauguma mokyklų orientuojasi į tėvų pageidavimą. O pastarieji linkę savo atžalas, kad ir tebesnūduriuojančias, atvesti į mokyklas prieš savo darbų pradžią.
Pirmoji – visada
nedarbinga
Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus specialistai pastebi, kad dauguma miesto mokyklų pamokų pradžią skelbia 8 valandą, išimtis padaro tik atskiroms moksleivių grupėms. Tikinama, kad vaikai nesikelia anksti, nes dauguma jų gyvena netoli mokyklų. Be to, rytą ir ugdymo procesas būna produktyvesnis, ir popamokinę veiklą su mokslais suderinti paprasčiau.
Tačiau akivaizdu, kad yra ir kita medalio pusė: vėliau pamokas pradedančių įstaigų vadovai, psichologai dažniau sako matantys linksmus, energingus mokinius. Jiems belieka apgailestauti dėl vieno – dukart per metus persukamo laikrodžio. Kol prie naujo laiko priprantama, daugeliui žmonių bent porą savaičių tenka vaikščioti sutrikus.
Miesto „Žemynos“ vidurinės mokyklos direktorius Romualdas Grilauskas tvirtina, kad pastaruoju metu jo vadovaujamoje įstaigoje net nebediskutuojama dėl pamokų pradžios laiko. Pasak direktoriaus, kai maždaug prieš trejus metus tėvai buvo apklausti ir išreiškė pageidavimą, kad pamokos prasidėtų nuo 8 valandos, diskusijų nekyla. Be to, mokykloje mokomasi dvejomis pamainomis, tad vėliau pradėjus pirmą pamainą, blogiau būtų antrajai.
R.Grilauskas įsitikinęs, kad mokinių darbingumas nepriklauso nuo to, į mokyklą jie ateina 8 ar 9 valandą: pirmoji pamoka bet kuriuo atveju yra nelabai darbinga, nes darbingumas paprastai atsiranda tik baigiantis jai. Direktoriaus manymu, jei į mokyklą reikia vėliau, tai ir keliamasi vėliau. Vadinasi, prisnūdę vaikai ateina abiem atvejais. Kad pirmoji pamoka būtų produktyvi, pasistengti tenka mokytojui.
Ne kartą atėjęs į darbą šiek tiek po 7 valandų, R.Grilauskas teigia mokyklos kieme jau rasdavęs keletą moksleivių. Pasiteiravus, kodėl jie taip anksti atvyko, pasigirsdavo atsakymas, jog tėvai važiuodami į darbą atvežė.
Prarado mokinius
M.Karkos vidurinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Virginija Jeleniauskienė teigia: iki šių mokslo metų mokykloje ugdymo procesas prasidėdavo nuo 9 valandos, neskaitant nulinių pamokų, ir dėl to teko prarasti devynis mokinius. Šių metų pavasarį, anot pavaduotojos, buvo atlikta tėvų, mokytojų apklausa, ji paskatino keisti nusistovėjusią tvarką – darbą pradėti anksčiau. Pedagogė tikina, kad pamokų pradžia nuo 8 valandos dabar tenkina ir moksleivius, ir jų tėvus, suvežančius savo atžalas iš įvairiausių mikrorajonų. Kad vaikai iš ryto snūduriuotų, V.Jeleniauskienė tikina nepastebėjusi.
Velžio gimnazijos direktorius Rimtas Baltušis teigia, kad pamokų pradžios laiką gimnazijoje padiktavo kelios priežastys: tėvų bei mokytojų pageidavimai, pavėžėjimo į mokyklą galimybė. Šie dalykai, direktoriaus tvirtinimu, tarsi surišti viena virvele. Kadangi pamokas pradėjus 8 valandą, kai kurie važinėjantys moksleiviai į pirmąją vėluotų, pasirinktas optimalus variantas – 8.15 val.
Pasak R.Baltušio, absoliuti dauguma tėvų dirba nuo 8 valandų ir jie pageidauja iš namų išvažiuoti kartu su vaikais. Be to, anksčiau pasibaigus mokslams, vaikams lieka daugiau laiko po pamokų sugrįžti į namus ir vėl ateiti į popamokinius užsiėmimus.
Pašnekovas mano, kad anksčiau atsikelti nėra sunku net pradinukams. Žinoma, jei jie laiku vakarais gulasi. Didesnę problemą dėl darbingumo direktorius įžvelgia per paskutines, ne pirmąsias pamokas.
Plačiau skaitykite spalio 2 d. „Sekundėje“.
Angelė VALENTINAVIČIENĖ
G.Lukoševičiaus nuotr. Nors specialistai pataria pamokas bent jau žemesniųjų klasių moksleiviams pradėti nuo 9 val., dauguma bendrojo lavinimo įstaigų, tėvų pageidavimu, jas organizuoja nuo 8 val.
