Šimtai sklypų sodininkų bendrijose iki šiol tarsi pakibę tarp praeities ir dabarties – neįregistruoti, virtę piktžolių ir krūmynų džiunglėmis arba tapę nesibaigiančių skolų šaltiniu. Nors prieš daugiau nei tris dešimtmečius sodininkams buvo sudarytos sąlygos įteisinti nuosavybę, dalis jų sklypų taip ir liko be šeimininkų. Dabar valdžia imasi pokyčių, kad sodininkų bendrijose būtų tvarka. Visgi jų vadovai sako, kad vien įstatymų pataisų nepakaks.
Apleisti sodų sklypai ir augančios skolos seniai tapę didžiuliu galvos skausmu kaimynams ir sodininkų bendrijoms.
Vyriausybė pritarė Aplinkos ministerijos parengtoms įstatymų pataisoms, kuriomis siūloma valstybei priklausančius nenaudojamus sklypus parduoti aukcionuose, o gyventojams, iki šiol nesusitvarkiusiems nuosavybės dokumentų, nustatyti terminą įteisinti savo teises į sodų sklypus.
Neįteisintus valstybė galėtų parduoti aukcione.
Dar pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais sodininkams buvo sudarytos lengvatinės sąlygos iš valstybės išpirkti naudojamus sodo sklypus. Dauguma tuo pasinaudojo.
Vis dėlto dalis sklypų taip ir liko neįregistruoti.
Registrų centro duomenimis, Lietuvoje veikiančiose 1 357 sodininkų bendrijose tebėra apie 891 valstybinės žemės sklypas.
Tačiau sodininkų bendrijų pirmininkai sako, kad didžiausia problema – ne bešeimininkiai, o savininkus turintys, bet pamiršti sklypai.
Tvarkytis trukdo biurokratija
Paįstrio seniūnijos Mitkų kaime esančios sodininkų bendrijos „Poilsis“ pirmininkės Jolitos Juknienės teigimu, jų teritorijoje yra trys suformuoti valstybinės žemės sklypai, kuriuos prižiūrėti tenka patiems gyventojams.
Talkas organizuoja bendrija, o prireikus pagalbos prisideda ir Paįstrio seniūnija.
Pirmininkė neabejoja: jei būtų sudaryta galimybė šiuos sklypus įsigyti aukcione, pirkėjų netrūktų – juos mielai pirktų gretimų sklypų savininkai.
Vis dėlto kur kas didesnė problema, anot pašnekovės, yra apleisti sklypai, kurių savininkai mirę, o paveldėtojai nesusitvarkę dokumentų arba paveldėtojų išvis nėra.
„Kol išsiaiškini, kas yra tikrasis sklypo šeimininkas, tenka nueiti labai ilgą kelią. Puikiai suprantu bendrijų pirmininkus, kurie nuleidžia rankas. Kartais atrodo paprasčiau numoti ranka ir nebesinervinti“, – atvirai kalba J. Juknienė.
Apleistais sklypais ji pradėjo domėtis prieš maždaug penkerius metus, tačiau sako susidūrusi su uždaru institucijų ratu – ieškant sklypų savininkų, viena įstaiga nukreipdavo į kitą, o atsakomybės niekas neprisiimdavo.
„Registrų centras geriausiu atveju, įveikus didžiules biurokratines kliūtis, gali pateikti žmogaus vardą ir pavardę, tačiau to nepakanka, jei nori su juo susisiekti. Norisi, kad bendrija būtų tvarkinga, tačiau esant tokiai biurokratinei sistemai tai padaryti labai sunku“, – sakė pirmininkė.
Nepadeda nė baudos
Nepaisant sudėtingų procedūrų, bendrijoje „Poilsis“ apleisti sklypai kasmet tikrinami.
J. Juknienė kartu su komisija apžiūri visą bendrijos teritoriją, užfiksuoja neprižiūrimus sklypus ir jų savininkams nustato terminą susitvarkyti.
Jei pokyčių nebūna, informacija perduodama Panevėžio rajono savivaldybei.
Tačiau, pirmininkės teigimu, ir čia netrūksta teisinių spragų.
Nėra aiškiai apibrėžta, kokio aukščio žolė jau laikoma pažeidimu, nėra konkrečių terminų sklypui sutvarkyti.
„Net ir nubaudus savininką problema dažnai neišsisprendžia – žmogus sumoka baudą ir toliau sėkmingai nepjauna žolės. Vien baudomis tvarkos neįvesi“, – įsitikinusi bendrijos pirmininkė.
Vis dėlto, tvirtina J. Juknienė, per septynerius vadovavimo bendrijai metus apleistų, krūmais ir piktžolėmis apžėlusių sklypų pavyko gerokai sumažinti – nuo daugiau kaip dvidešimties iki devynių.
„Vien pirmininko pastangų neužtenka. Turi dirbti visa bendrijos valdyba, prisidėti Savivaldybė ir patys gyventojai. Juk šabakštynai – tai ne tik prastas vaizdas. Juose veisiasi erkės, šliužai, kiti kenkėjai, todėl tai tampa visos bendrijos problema“, – pabrėžė J. Juknienė.
Pakibę ore
Panevėžio rajone veikiančios sodininkų bendrijos „Ekranas 2“ pirmininko Romo Siriūno teigimu, apleistų sklypų problema nėra nauja.
Pasak jo, nemaža dalis tokių sklypų lyg ir turi savininkus, tačiau dėl nesutvarkytų paveldėjimo dokumentų ar dar nepriklausomybės pradžioje neįregistruotos nuosavybės iki šiol lieka tarsi pakibę ore.
Neseniai pirmininkas sulaukė notarės, į kurią kreipėsi paveldėtojai, po daugybės metų pagaliau susizgribę tvarkyti paveldėjimo dokumentus, skambučio.
Panašių istorijų, anot pašnekovo, ne viena.
„Tokių apleistų sklypų tikrai nemažai. Dalis jų savininkų jau mirę, o paveldėtojai nesusitvarkę dokumentų. Be to, kai kurie žmonės dar prieš kelis dešimtmečius neišsipirko sklypų, nors tokia galimybė buvo sudaryta. Šios problemos velkasi iki šiol. Kai kuriais atvejais net negalime pasakyti, ar sodas turi savininkus, ar ne, nes Registrų centro duomenys bendrijai neprieinami“, – pasakoja R. Siriūnas.
O pačios sodininkų bendrijos galios priversti apsileidėlius tvarkytis irgi labai ribotos.
Pasak pirmininko, vienintelis kelias yra apie neprižiūrimus sklypus pranešti Panevėžio rajono savivaldybei. Šioji turi galimybę nustatyti savininkus ir įpareigoti juos sutvarkyti teritoriją. To nepadariusiems gali skirti ir piniginę nuobaudą.
Skolų šleifas
Vis dėlto apleisti sklypai sodininkų bendrijose – tik viena medalio pusė.
Pasak R. Siriūno, ne mažesnį galvos skausmą kelia augančios sodininkų skolos. „Ekranas 2“ bendrijos narių įsiskolinimai siekia apie 31 tūkst. eurų.
Kai kurios skolos kaupiasi penkerius ar net dešimt metų.
„Net ir teismų sprendimai ne visada padeda skolas susigrąžinti. Tai uždelsto veikimo bomba“, – pabrėžia bendrijos pirmininkas.
Anot jo, mokėti nustatytus sodininkų mokesčius vengia ne tik neprižiūrimų sklypų savininkai, bet ir naujakuriai.
Už surenkamas lėšas, pasak R. Siriūno, prižiūrima visa bendrijos infrastruktūra – tvarkomi keliai, užtikrinamas vandens tiekimas, prižiūrimas apšvietimas. Mažėjant mokančiųjų, atlikti šiuos darbus tampa vis sudėtingiau.
„Žmonės naudojasi keliais, vandeniu, apšvietimu, tačiau dalis jų nenori nei stoti į bendriją, nei pateikti savo kontaktų. Vis dėlto mokesčius mokėti privalo visi. Už standartinį šešių arų sklypą metinis mokestis siekia vos 42 eurus, tačiau net ir tokios sumos kai kurie vengia“, – sako R. Siriūnas.
Sklypus išgraibsto
Vienose Panevėžio rajono sodininkų bendrijose apleisti ir teisiškai nesutvarkyti sklypai tebėra opi problema, o kitur tokie atvejai jau tapę retenybe.
Daug ką lemia vieta – kuo arčiau miesto įsikūrusi bendrija, tuo didesnė sklypų paklausa ir greitesnė jų kaita.
Plukių kaime, šalia Panevėžio, įsikūrusios sodininkų bendrijos „Užuovėja“ pirmininkas Mantas Dulevičius sako, kad dėl patrauklios vietos apleistų sklypų čia beveik nebelikę.
„Gal toliau esančiuose soduose situacija kitokia, bet šalia miesto tokių apleistų sklypų tikriausiai yra vienetai. Kadangi esame visai šalia miesto, mūsų bendrijoje sklypai turi didelę vertę. Jeigu žmonės patys nebeišgali jų prižiūrėti, paprasčiausiai parduoda. Todėl apleistų ar visiškai nenaudojamų pas mus praktiškai nėra“, – pasakoja M. Dulevičius.
Savivaldybė – ne paieškų tarnyba
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Edmundas Toliušis teigia, kad skundų dėl apleistų sodų sklypų sulaukiama nuolat, o pastaruoju metu jų itin padaugėjo.
Dažniausiai sodininkai skundžiasi dėl kaimyniniuose sklypuose nešienaujamos žolės, pavojų keliančių medžių ar neprižiūrimos teritorijos.
Pasak direktoriaus, dažniausiai tokie sklypai vis dėlto turi savininkus, tačiau jie išvykę gyventi į užsienį arba iki šiol nesutvarkyti paveldėjimo dokumentai.
„Bent jau iš savo praktikos neprisimenu atvejo, kad apleistas sodo sklypas iš tiesų būtų be šeimininko. Dažniausiai problema ta, kad savininko neįmanoma surasti arba jo įpėdiniai nėra susitvarkę dokumentų“, – sako E. Toliušis.
Jis prisiminė visai neseną atvejį, kai apleisto sklypo savininkė daugiau kaip prieš du dešimtmečius išvyko gyventi į Jungtines Amerikos Valstijas, o jokių jos kontaktų rasti nepavyko.
Savo turtą apleidę emigrantai, anot E. Toliušio, nėra retas atvejis.
„Savivaldybė nėra paieškų tarnyba. Jei žmogus gyvena užsienyje ir nėra jokios informacijos apie jo gyvenamąją vietą ar kontaktus, surasti labai sudėtinga. O kito mechanizmo, kaip tvarkytis su savo turto neprižiūrinčiais asmenimis, neturime“, – pabrėžė administracijos direktorius.
Nuotr.
Nors dar pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais sodininkams buvo sudarytos lengvatinės sąlygos iš valstybės išpirkti naudojamus sodo sklypus, bendrijose tebėra apleistų, taip ir neįteisintų plotų.
Tokie apleisti sklypai – dažniausiai toliau nuo miesto nutolusių sodininkų bendrijų bėda. Esantieji arčiau miesto greitai išgraibstomi.
