Pasimelsti už krikščionių vienybę Kristaus Karaliaus katedroje visi tikintieji kviečiami sekmadienį per ekumenines pamaldas. Į jas tradiciškai turėtų suvažiuoti visų krikščionybės šakų sekėjai ir vadovai. Kokia šių pamaldų reikšmė ir ką turėtų žinoti kiekvienas jose dalyvausiantis žmogus, „Sekundė“ teiravosi Panevėžio vyskupijos generalvikaro Roberto Pukenio.
– Kuo ypatingos ekumeninės pamaldos?
– Ekumeninės pamaldos – tai pamaldos už krikščionių vienybę. Į jas susirenka visi tradicinių krikščioniškų konfesijų atstovai ir meldžiasi drauge už krikščionių vienybę. Krikščionybės susiskaldymas yra pati didžiausia žaizda žmonijos istorijoje. Ir, pasirodo, nėra lengva ją užgydyti. Tik malda ir meile galima susijungti, o ne ieškant, kas kaltas. Kiekvienam tikinčiajam tikintis žmogus yra artimesnis už netikintįjį. Tad bendra malda galima pradėti spręsti problemas, ieškoti suartėjimo kasdieniniame valstybės gyvenime.
– Kokia jų reikšmė?
– Didelė. Privalo išsipildyti Kristaus žodžiai, kad jie būtų viena: viena avidė, viena kaimenė ir vienas Ganytojas. Krikščionys ir vėl gyvai jaučia Kristaus įpareigojamus žodžius: susitaikyti, ieškoti to, kas jungia, o ne kas skiria. Visi mes, krikščionys, išpažįstame tą patį Kristų kaip Dievą ir žmogų. Jeigu melsimės drauge, tai ir susivienysime į vieną, pačią gausiausią pasaulio religiją. Be to, maldoje pamažu nyksta nacionalinis antagonizmas. Seniai pastebėjau, koks geras yra tikintis rusų tautos žmogus.
– Kuo šios pamaldos skiriasi nuo įprastų?
– Pirmiausia tuo, kad jose dalyvauja ir kitų krikščioniškų šakų vadovai ir tikintieji. Tai nėra Mišių šventimas, bet bendros pamaldos, į kurias įsilieja kiekvienos konfesijos krikščionis, o tekstas yra patvirtintas Lietuvos vyskupų konferencijos.
O bendros direktyvos ateina iš Apaštalų Sosto (Popiežiškosios tarybos krikščionių vienybei skatinti). Ši taryba buvo įkurta 1962 m. rugpjūčio 6 d. Po II Vatikano Susirinkimo ekumeninis procesas, turėdamas tam sukurtas specialias struktūras, įvairiomis formomis stipriai suaktyvėjo.
– Kokiomis progomis ekumeninės pamaldos vyksta?
– Jos vyksta kasmet visą savaitę nuo sausio 18 iki 25 dienos. Jau keli dešimtmečiai tokiu metu visų krikščioniškų šakų tikintieji susirenka vieną kartą per metus bendrai maldai. Gal tai simbolinis sutapimas, o gal ir turi didesnę prasmę – 44 m. po Kristaus šventasis apaštalas Petras atvyko į Romą ir čia įsteigė Romos vyskupo katedrą. Popiežius Povilas IV nustatė šį įvykį pažymėti sausio 18-ąją.
Sausio 25 dieną minimas Sauliaus atsivertimas kelyje iš Jeruzalės į Damaską. Iš didžiausio krikščionybės priešo Paulius tapo uoliausiu Kristaus apaštalu. Labai prasmingai krikščionių vienybės savaitė įsiterpia tarp šių dviejų liturginių švenčių.
Tiesa, atskirų bendradarbiavimo bei apaštalavimo atvejų yra labai daug: Asyžiuje minimos kasmetės Taikos dienos, Vakarų Europos organizuojama krikščionių parama Sibiro stačiatikiams, Maskvoje veikia bendra radijo redakcija, sudaryta iš katalikų ir stačiatikių.
– Ką turėtų žinoti į šias pamaldas susirinkę žmonės?
– Dievas yra vienas, o jo garbinimo būdų yra daug. Kiekviena tauta amžių bėgyje pradėjo garbinti Dievą savaip. Ne Dievas, o žmonės yra kalti dėl karų, neteisybės, kivirčų… Ir kuo sąmoningesnis yra žmonių tikėjimas, kuo gilesnė Kristaus meilė, tuo ir taika, vienybė patvaresnė, žmonių susipratimas didesnis. Visi tikėjimai ir religijos turi sutarti – tai popiežiaus Jono Pauliaus II meilės civilizacijos šūkis.
Tad ateikite, mielieji, į ekumenines pamaldas. Jos šįmet vyks Kristaus Karaliaus katedroje sausio 21 dieną 16 valandą.
Kalbino Ingrida Nagrockienė
