Pasirinksi eurą – pinigų sutaupysi, bet ramybę prarasi. Jei litą – atrodys, kad mokestis už ramų miegą be jo devalvacijos košmaro yra per brangus. Taip šiuo metu Lietuvoje būtų galima vertinti skirtingomis valiutomis paimtų kreditų palūkanų galvosūkį. Turintieji šimtatūkstantinę paskolą litais ir ją konvertavę į eurus gali sutaupyti 1000, 2000, 3000 ir daugiau litų bankų mėnesio įmokoms. Atrodo, kad šiais metais kreditų litais ir eurais palūkanas atskirs dar didesnė praraja. Finansų analitikai mano, kad šiemet Europos centrinio banko nustatomos bazinės palūkanų normos ir tarpbankinės palūkanų normos už skolinamus eurus (EURIBOR) dar kris. Litams ištikimieji, skaičiuodami nuostolius, gali guostis tik tuo, kad yra apsidraudę nuo valiutų rizikos. Todėl eurais paskolas paėmusieji stengiasi neprarasti budrumo, nes yra tikri, kad laiku pajutę devalvacijos grėsmę suspės konvertuoti paskolą į litus. Bankininkai perspėja: ne visi galės tai padaryti.
Matematika – įspūdinga
„Man plaukai pasišiaušė, kai praėjusių metų rudenį sužinojau, kad mano mėnesio įmokos bankui už paimtą kreditą išaugs beveik pusketvirto tūkstančio litų, – „Verslo vartams“ prisipažino individualios įmonės savininkas Ramūnas. – Nors ir labai bijojau konvertuoti paskolą į eurus, tačiau nugalėjo paprasta matematika. Po šio apsisprendimo dar labiau nukrito EURIBOR, ir mūsų šeima kas mėnesį jau taupys ne mažiau kaip 3000 litų.“
Nesunku apskaičiuoti, kad per pusę metų (kas tiek laiko pagal EURIBOR normos kaitą perskaičiuojamos verslininko įmokos) Ramūnas sutaupys net 18 tūkstančių litų. Tiek jis būtų praradęs, jei būtų nekonvertavęs paskolos.
Tiesa, verslininkas dabar priverstas „melstis“ ne eurui, o būtent litui, kad tik jis išliktų stabilus. Džiaugsmą dėl sutaupytų pinigų jam temdo baimė, kad litas gali būti devalvuotas.
Tačiau faktas, kad per pastaruosius porą metų paskolos litais vidutiniškai pabrango beveik trigubai, yra stipresnis už bet kokį nerimą.
„Stebiu įvykius pasaulyje ir šalyje, todėl manau, kad jeigu litui iškils rimtesnė grėsmė, suspėsiu peršokti iš euro atgal į lito paskolos vagoną, – tikino verslininkas. – Mano pajamos leidžia taip šokinėti. Galiu ištverti ir gerokai padidėsiančią palūkanų normą, ir neišvengiamai didesnę banko pasiūlytą kredito maržą.“
Tačiau Ramūno draugai liko ištikimi litams. Jie moka keliais šimtais ar tūkstančiais litų didesnes palūkanas vien už tai, kad būtų ramūs, jog lito nuvertėjimo atveju nenukentės.
Jei vidutinė trijų asmenų šeima, gaunanti 5000 litų pajamų, dabar paimtų iš banko 250 tūkstančių litų paskolą 20 metų, jai tektų mokėti 13,8 procento palūkanas – arba kas mėnesį 3085 litus. Ir taip iki pasikeistų VILIBOR.
Tą pačią sumą eurais pasiskolinusysis mokėtų 7,3 procento palūkanas, arba 1965 litus per mėnesį. Įmokų skirtumas – 1120 litų. Jei palūkanų normų skirtumas per visus metus išliktų nepakitęs – per 12 mėnesių eurais pasiskolinęs žmogus sumokėtų net 13440 litų mažiau.
Dar įspūdingesnė praraja skiria anksčiau paskolas paėmusiųjų įmokas, nes bankų ankstesnės pelno maržos už suteiktą kreditą buvo gerokai mažesnės. Prieš 2–3 metus kreditus eurais gavusieji dabar moka vidutines 4,2 procento palūkanas, o litais – 11,2 procento. Neskaičiuojant atskirai kiekvieno tokią įmoką, galima pasakyti, kad antrasis kas mėnesį sumoka beveik 1800 litų daugiau.
VILIBOR ašis – 10 procentų
Nuo praėjusių metų pabaigos šešių mėnesių (populiariausias palūkanų už kreditus perskaičiavimo terminas) VILIBOR nukrito nuo 10,15 procento iki 8,7 procento. EURIBOR – nuo 2,9 procento iki 2,76 procento. Tačiau šių dviejų palūkanų normų skirtumas vis dar išlieka įspūdingas. Be to, nemažėja emocinis spaudimas tiems, kurie yra paėmę kreditus litais.
Palyginimui: 2007-ųjų vasarą palūkanų skirtumas už paskolą eurais ir paskolą litais tebuvo 1 procentas.
Lygindami pokyčius skolininkai pernai masiškai puolė konvertuoti savo paskolas iš litų į eurus.
Šiuo metu litais paskolas paėmusieji sudaro
tik 20 procentų visų bankų skolininkų. Absoliuti dauguma bankams yra skolingi eurų.
Šis santykis šiemet gali dar labiau pasikeisti euro naudai. Apie tai galima spręsti iš finansų analitikų kalbų. „Verslo vartai“ šia tema pašnekino „Swedbanko“ finansų rinkų tarnybos vadovą Tomą Andrejauską.
„Šiemet VILIBOR tikrai nekris tiek, kad nudžiugintų skolas litais paėmusiuosius. Palūkanų norma svyruos, bet ašis, ko gero, išliks ta pati – 10 procentų, – teigė T.Andrejauskas. – Litai išliks brangūs dėl didelės paklausos rinkoje. Sumažėjus galimybei pasiskolinti eurų, komerciniai bankai puolė rankiotis litus – konkuruodami dėl indėlininkų jie sukėlė palūkanas.“
Šiuo metu net 80 procentų šalyje komerciniuose bankuose laikomų indėlių yra santaupos litais. Proporcingai priešingas, kaip jau buvo minėta, yra kreditų portfelio turinys. Brangiai skolindamiesi iš žmonių litus, bankai priversti juos perskolinti dar brangiau.
Teorija neįtikina
Finansų analitikas, paklaustas, ką šiuo metu patartų turintiesiems paskolą litais, sakė, kad žmonės turėtų patys spręsti, kaip elgtis esant vienai ar kitai situacijai. Anot T.Andrejausko, yra tokia taisyklė: paskolą reikia imti ta valiuta, kuria gaunamos pajamos. Tačiau pradėjus taip smarkiai skirtis palūkanoms kai kam laikytis šios taisyklės pasidaro tiesiog neįmanoma arba sudėtinga. Tada ir tenka spręsti, kas geriau.
„Jeigu pajamos leidžia atlaikyti palūkanų naštą be didesnio spaudimo šeimos biudžetui – geriau nieko nedaryti. Aš tokiu atveju nekonvertuočiau litų paskolos į eurus, – tikino „Swedbanko“ analitikas. – Kuriems skolos aptarnavimo išlaidos atrodo per didelės reikia apsispręsti savarankiškai.“
Ne paslaptis, pasak pašnekovo, kad didžiąją mėnesio įmokos dalį sudaro palūkanos, ir jas sumažinus, šeimos biudžetas iš probleminio gali virsti stabiliu. Šiuo metu tokį staigų efektą galima pasiekti paprasčiausiai litų paskolą konvertavus į eurus. Tokios tendencijos šiuo metu ir stebimos bankuose.
Svarbiausias klausimas
Liekantieji su litų kreditu, anot pašnekovo, taip pat turi savų skaičiavimų. Jie grindžiami ypatingu atsargumu.
„Litų pasiskolinęs žmogus eliminuoja valiutos riziką. Jeigu litas būtų devalvuotas, jis nieko nepraloštų, – paaiškino T.Andrejauskas. – Taigi tuos 20 procentų visų skolininkų prie lito laiko „pririšęs“ tik vienas klausimas: „Kas bus, jei litas bus nuvertintas?“
Apie galimą valiutų devalvavimą Baltijos šalyse jau ne kartą yra užsiminęs ne vienas užsienio ekspertas. „Swedbanko“ finansų rinkų tarnybos vadovas teigia, kad kol kas nėra jokių priežasčių litui devalvuoti. Tačiau pripažįsta: kad ir kokią turėtų patirtį, kad ir kokius žinotų faktus, garantuoti tai 100 procentų negalėtų nė vienas finansų analitikas.
„Tai, kad bankams skolingi žmonės labiau „myli“ eurą, tik įrodo, kad jie netiki, jog litas gali būti devalvuotas, – sakė T.Andrejauskas. – Kol kas ir mes, finansų analitikai, nematome tam priežasčių.“
Jeigu vis dėlto litas būtų devalvuotas, pirmiausia, anot pašnekovo, tai pajustų eurų skolingi gyventojai, kurie pajamas gauna litais. Euras lito atžvilgiu pabrangtų, taigi gyventojams reikėtų daugiau litų, kad padengtų savo įsipareigojimus bankui. Jei paskola paimta litais, net ir devalvacijos atveju reikėtų grąžinti tą pačią sumą. Be to, labai tikėtina, kad po devalvavimo padidėtų infliacija, o tuo kartu – ir algos. Taigi reali paskolos vertė litais net sumažėtų.“
Kai kurie finansų specialistai pataria stebėti ir situaciją Latvijoje. Jie mano, kad devalvavus Latvijos latą suveiktų vadinamasis infekcijos efektas.
Litą atpigins tik euras
Spaudimą nacionalinei valiutai, pasak finansų analitikų, gali sumažinti tik euras. Tiksliau – daug laisvų ir paruoštų skolinti eurų. Tačiau tai atsitiks tik tada, kai suveiks didžiųjų valstybių ekonomikos gelbėjimo planas. Todėl žinios apie atsigaunančią JAV, Anglijos ir ES rinką bus pirmieji pranašai, kad lito brangmetis netrukus baigsis.
Kalbas, kad iki to laiko palūkanos už paskolas litais šoks iki neregėtų aukštumų, teiginius, kad palūkanos iš viso neturi ribų, „Swedbanko“ analitikas vadina neišmanėlių paleistu burbulu.
„Kol kas niekas dar atvirai manęs neklausė, ar VILIBOR gali būti 20–30 procentų. Juk iš esmės galėtų – kas trukdo bankams „užlaužti“ tokią kainą. Bet bankai negali ir negalės sau leisti skolintis taip brangiai, nes neras kam paskolinti dar brangiau“, – sakė T.Andrejauskas.
Tikėtina, kad Europos centriniam bankui (ECB) drastiškai sumažinus bazinę palūkanų normą (dabar ji – 2,5 procento) ir pradėjus veikti ES vyriausybių finansinėms injekcijoms į jų šalių ūkį, komerciniai bankai dar šiemet atsuks eurų „kranelį“. Jeigu ECB palūkanų norma sumažėtų iki 0,5 procento (tai visai tikėtina), Lietuvoje veikiančių komercinių bankų paskolos eurais gali atpigti iki 1,5–2 procentų. Tada neišvengiamai pigtų ir litas, nes kreditų rinkoje imtų dominuoti euras.
„Tai, kad komerciniai bankai mažiau išduoda paskolų, nėra susiję su rizikos baime. Šis teiginys – visiškas „popsas“, – teigė T.Andrejauskas. – Čia kaip su „Mažeikių nafta“: jei pro vieną vamzdžio galą įbėga nafta, tai pro kitą išbėgs benzinas. Bankų sistemos vamzdis dabar tuščias kaip „Družbos“ naftotiekis.“
Peršokti galėtų ne visi
Jeigu litas bus stabilus ir Lietuva vis dėlto įsives eurą 2012 metais, turintieji dabar paskolas eurais į euro zoną įeis iškelta galvą – sutaupęs kelis ar net keliasdešimt tūkstančių litų. Jei kiltų prasčiausias Lietuvai scenarijus – būtų devalvuota nacionalinė valiuta, tie patys žmonės, ko gero, patirtų milžinišką stresą. Nuostoliai dėl devalvuotos valiutos būtų gerokai didesni nei dabar jų sutaupomos sumos. Todėl eurais paskolas paėmusieji stengiasi neprarasti budrumo, nes yra tikri, kad laiku pajutę lito devalvacijos grėsmę suspės konvertuoti paskolą į litus. Bankininkai perspėja, kad ne visi galės tai padaryti.
„Apskaičiavus, kiek klientas turės mokėti kas mėnesį konvertavus jo paskolą, gali paaiškėti, kad įmokos viršija jo finansines galimybes. Įmoka didėtų tokiems klientams ne tik dėl VILIBOR ir EURIBOR skirtumo, bet ir dėl to, kad bankas už paslaugą (dėl prisiimamos rizikos) pasididintų pelno maržą, pavyzdžiui, nuo 1,5 procento iki 4 procentų, – sako finansininkai. – Nuvertėjus nekilnojamajam turtui gali neužtekti ir jo, užstatyto, vertės, todėl bankas gali pareikalauti ir papildomo užstato.“
Darius SKIRKEVIČIUS
G.Lukoševičiaus nuotr. Eurais paskolas paėmusieji stengiasi neprarasti budrumo, nes yra tikri, kad laiku pajutę lito devalvacijos grėsmę suspės konvertuoti paskolą į litus. Bankininkai perspėja, kad ne visi galės tai padaryti.
