Manoma, jog Seimas indėlių palūkanų apmokestinimą svarstys kitų metų pavasarį.
Paskubomis konservatorių kurptas biudžeto gelbėjimo planas subliuško. Pirmadienį Vyriausybė sutarė, jog kitąmet biudžeto skylės nebus kamšomos pajamomis iš indėlių apmokestinimo – į kitų metų biudžeto planą šios pajamos nebuvo įtrauktos.
Susisiekimo ministras, Liberalų sąjūdžio lyderis Eligijus Masiulis, anksčiau patikinęs, jog nei vienas liberalas Seime nepritars indėlių palūkanų apmokestinimui, pirmadienį po Vyriausybės pasitarimo patikino, jog ir ministrų kabinetas nėra linkęs kitąmet sulaukti pajamų iš šio mokesčio: „Vyriausybė, teikdama išvadas dėl kitų metų biudžeto, palūkanų apmokestinimo nemato kaip papildomo valstybės pajamų šaltinio ir tie 50 mln. litų, kurių buvo tikimasi apmokestinus palūkanas, nėra įtraukti į būsimas valstybės pajamas.“
Šių pajamų trūkumą, ministro teigimu, bus bandoma kompensuoti padidinus planuojamus dividendus iš valstybės valdomų energetikos ir transporto įmonių.
E. Masiulis tikino, jog tokiu atveju valstybės valdomų įmonių įnašas į biudžetą sieks iš viso 600 mln. litų.
Ginčai dėl prabangos nesibaigė
Liberalams nepritarus konservatorių siūlomiems nekilnojamojo turto, automobilių bei indėlių palūkanų apmokestinimo įstatymo projektams, iškilo grėsmė valdančiosios koalicijos stabilumui.
Praėjusią savaitę koalicijos partneriai galiausiai pasirašė susitarimą, numatantį sumažinti pervedimus į privačius pensijų fondus iki 1,5 proc. Iš siūlytų mokesčių sutarta įvesti tik nekilnojamojo turto mokestį. Greičiausiai bus apmokestinta vertė, viršijanti 1 mln. litų, tačiau dėl tarifo dar bus diskutuojama.
Automobilių bei indėlių palūkanų apmokestinimas greičiausiai bus svarstomas pavasarį.
Konservatorių palaikyti nežada
Premjeras Andrius Kubilius tikino, jog palaikymo dėl palūkanų indėlių apmokestinimo ieškos opozicijos gretose. Tačiau nežinia, ar ir tarp šių atsiras palaikančiųjų dauguma, nors opozicijos atstovai iš pradžių palaikė konservatorių apibrėžtos „prabangos“ apmokestinimą.
Darbo partijos frakcijos seniūnas Vytautas Gapšys prisipažino, jog toks projektas, koks siūlomas dabar, „darbiečių“ netenkintų: „Tokie prabangos mokesčiai skurdina. Turėtų būti apmokestinami verslo atstovai, o ne kiekvieną litą taupantys žmonės.“
Seimas praėjusią savaitę po pateikimo pritarė pasiūlymui 15 proc. tarifu apmokestinti palūkanas, viršijančias 200 litų.
Tačiau, artimo milijonieriaus Viktoro Uspaskicho bendražygio V. Gapšio teigimu, derėtų apmokestinti stambius banko indėlius, viršijančius bent 100 tūkst. litų. „Darbiečio“ teigimu, skubotas ir neapgalvotas planas gali paskatinti indėlių migraciją į kitų šalių bankines institucijas.
Paramos dabartiniam projektui nebuvo linkę demonstruoti ir socialdemokratai, kurie iš pradžių palaikė siūlomas naujoves, kai tarp liberalų ir konservatorių buvo kilę nesutarimai. Tačiau dabar socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis tikina, jog partija pritaria tik kompleksiškam biudžeto keitimo planui.
„Kertinis klausimas buvo privačių pensijų fondų klausimas. Dabar, kai valdantieji priėmė sprendimą, jog pervedimai į privačius pensijų fondus mažinami iki 1,5 proc., mes nesutinkame su kitomis priemonėmis, nes jos nebus veiksmingos“, – teigė kitąmet save valdančiųjų gretose matančių socialdemokratų atstovas.
Ginčai dėl apmokestinamos ribos
Parlamentarai kol kas dar nesuspėjo pateikti esminių šio siūlymo pakeitimų. Tačiau kol kas bene pagrindinis klausimas – apmokestinamų indėlių dydis.
„Tvarkos ir teisingumo“ partijos frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis teigė, jog su dabar siūloma riba „kategoriškai nesutiks“. Jo teigimu, pritarimą gautų įstatymo projekto pataisa, numatanti didesnių nei 400-500 tūkst. litų indėlių apmokestinimą.
Pagrindiniam projektą svarstančiam Biudžeto ir finansų komitetui taip pat siūloma numatyti naują palūkanų dydį: vieni siūlo apmokestinti didesnes nei 400 litų palūkanas, kiti – viršijančias 2000 litų.
Tačiau Liberalų ir centro sąjungos pirmininko Algio Čapliko teigimu, valdančiųjų partneriai ginčysis ne tik dėl apmokestinamos ribos dydžio: „Yra begalė techninių pasiūlymo įgyvendinimo problemų, pradedant indėlių administravimu, baigiant pajamų deklaravimu.“
A. Čaplikas prisipažino negalintis pateikti visus liberalių jėgų atstovus galintį patenkinti plano. Liberalcentristo teigimu, iš esmės nenorima nei nuskurdinti mažiausiai uždirbančiųjų, nei apmokestinti tik išskirtinius indėlininkus.
