Ne pirmus metus per pavasario polaidį po savo namus iki kelių vandenyje braidžiojantys paliūniškiečiai praranda viltį kada nors gyventi sausiau. Jų pūvantys namai ir tik birželį įžengiami daržai neįdomūs nei vietinei valdžiai, nei įsikūrusiems kaimynams. Į skęstančių gyventojų skundą buvo operatyviai reaguota tik įsikišus korespondentams. Vakar į vandens apsemtą Paliūniškį nuvykę Savivaldybės atstovai dievagojosi, jog iki kelių vandenyje braidžiojantys gyventojai į valdžią nė nesikreipė, ir pažadėjo užsikimšusį drenažą sutvarkyti dar šį mėnesį.
Namas nebekūrenamas
Paliūniškį į dvi dalis dalijančios Žemdirbių gatvės gyventojai į kiemą nebeišeina be ilgaaulių guminių, namuose iki kelių braidžioja po baseinais virtusius rūsius. Žmonės pro ašaras juokauja, kad jiems kiemuose belieka tik iškelti žvejoti draudžiančius ženklus – prieš metus varlynais virtusiuose užtvinusiuose daržuose netrukus gali pradėti veistis ir žuvys.
Vos įvažiavus į Paliūniškį į akis krinta kone iki pamatų apsemtas dviaukštis namas. „Jau dvi savaites gyvenu nešildomame name – rūsyje vanduo tiek apsėmė krosnį, kad pakurti nebeįmanoma. Miegu su pirštinėmis, kojinėmis, net skarele apsirišus – taip šalta. Bet, atrodo, kad skęstančiųjų gelbėjimas – jų pačių reikalas. Gal kas ir atkreips dėmesį, kai ras pensininkę kambary prigėrusią“, – vos tvardydama ašaras kalbėjo paliūniškietė Aldona Daunoravičienė. Apsemtame ir nešildomame name tvyro kaustantis šaltis – nuo drėgmės ir įsimetančio pelėsio moteris bando gintis atidarydama langus. „Namas pelija, pūva. Stengiamės vėdinti, bet kas iš to, jei sienos jau vandens įsigėrusios“, – apie beviltišką padėtį kalbėjo pensininkė.
Atvažiavę žurnalistai moterį rado braidžiojančią užtvindytame rūsyje. Vandenyje plaukiojo stiklainiai, įvairūs rakandai. Žiemos atsargas – uogienes, konservuotas daržoves – šeimininkė buvo sukėlusi ant aukštų stelažų. „Keliu kiek begalėdama aukščiau, bet kas iš to – rytais randu apsemtus“, – guodėsi pensininkė. Galynėjimasis su vandeniu A.Daunoravičienei primena kovą su vandens malūnais. Šeimininkės teigimu, išsiurbus vandenį rūsys sausas nė geros valandos neišbuvo – kol sugrįžo vandenį išpylęs traktorius, vėl buvo tas pats.
Pro balkoną – su virve
Per pavasarinį potvynį moteriai teko pakliūti ir į tragikomišką situaciją. Ryte namas buvo apsemtas tiek, kad nebuvo įmanoma atidaryti lauko durų. A.Daunoravičienės vyrui teko lipti į kiemą prie antro aukšto balkono pririšta virve. Kurį laiką skęstančio namo šeimininkams vienintelis kelias į lauką buvo į tą patį balkoną atremtos kopėčios. „Dar iš vakaro kieme buvo sausa, o rytą – vandens iki kaklo“, – pasakojo šeimininkė.
Namą dar bandanti gelbėti moteris apie apsemtus daržus jau stengiasi nebegalvoti. Kada į juos įžengs – lems tik oro sąlygos. Moteris svarsto, kad šiais metais bulves tikriausiai teks sodinti nebent gegužės pabaigoje, o gal netgi birželį. „Jei lis, daržų neturėsime. Turbūt karpius reikės pradėti veisti“, – ironizavo A.Daunoravičienė.
Pas gyvenvietės centre apsemtą pensininkę pro šalį važinėjantis bendruomenės pirmininkas užsukęs nė nebuvo. „O kas jam? Prie upės ant kalvelės sausai gyvena – jam gerai“, – moteris nebesitiki bent jau vietinės valdžios dėmesio.
Plačiau skaitykite kovo 14 d. „Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. A.Daunoravičienės rūsyje vandeniui apsėmus krosnį, pensininkė jau dvi savaites gyvena nešildomame name.
