Situacija blogėja
Žolynais apžėlęs miestas pastaruoju laiku asocijuojasi ne tik
su netvarka ir sunkmečiu, bet ir su ligomis. Į panevėžiečių patriotizmą ir
nelengvą miesto ekonominę situaciją apeliuojantys Panevėžio vadovai pasiūlė žolę
nusipjauti patiems gyventojams. Dalis jų į raginimą atsiliepė geranoriškai ir
kibo į darbus. Tačiau kai kurie dėl iniciatyvos trūkumo ar supratę, kad
teisiškai, kol miesto valdžia ne vienerius metus delsia patvirtinti daugiabučių
detaliuosius planus, prie savo namų esančių žolynų prižiūrėti neprivalo, į
raginimus nusispjovė.
Su miesto želdinius prižiūrinčia bendrove Savivaldybė sutarė,
kad darbams atlikti pasamdytas „Autairas“ geriausiu atveju nuo gatvių pusės
nušienaus kelis metrus, todėl užžėlusios liko ir daugelis teritorijų, esančių
atokiau.
Tokios pusiau skustos, pusiau pjautos aikštelės prie
daugiabučių namų kelia grėsmę žmonių sveikatai. Visuomenės sveikatos skyriaus
specialistai šiemet užfiksavo penkis atvejus, kai miesto viešosiose erdvėse
panevėžiečiai užsikrėtė erkių platinamomis ligomis.
Baimė dėl vaikų
Į „Sekundės“ redakciją paskambinęs Klaipėdos g. 126-ojo namo
gyventojas Arūnas Gedvilas teigė liko nemaloniai nustebęs tuo, kad Savivaldybės
vadovai, raginę panevėžiečius tvarkytis, juos paliko likimo valiai.
A.Gedvilas pasakojo, kad, kaip ir daugelis daugiabučių namų
gyventojų, jo kaimynai kibo pjauti vešiančias žoles. Tačiau toliau prie gatvių
esančios teritorijos, kuriose dažnai žaidžia vaikai ir vedžiojami naminiai
gyvūnai, miesto valdžios liko pamirštos.
„Kieme knibžda erkių. Juk vaikai ten bėgioja. Nejaugi juos
uždarysi namuose? Mes žolę aplink savo namą nusipjauname, bet nešienauta
teritorija yra netoli gatvės. Visų plotų namo gyventojai juk nenupjaus. Kai
pagalvoji, kas vaikams gresia, baisu darosi dėl jų sveikatos“, – kalbėjo
A.Gedvilas.
Dėl esamos situacijos jis teigė nesikreipęs į Savivaldybę ar
jos tarnybas. Tokią galimybę panevėžietis vertino skeptiškai.
„O kam pasiskųsi? Vis tiek niekas nieko nedarys“, – nusivylimo
neslėpė A.Gedvilas.
Siūlo šienauti patiems
Vilniaus gatvės 8-ojo daugiabučio bendrijos pirmininkė Ramutė
Čižienė dėl nepjautų žolynų neskuba kaltinti Savivaldybės ir sunkmečio. Namo
pirmininkė mano, kad daugiau atsakomybės turėtų prisiimti patys gyventojai, jie
galėtų pasirūpinti netoli savo daugiabučių esančiomis teritorijomis, tačiau to
nedaro.
„Yra krizė – sunkmetis, ir jeigu mes, lietuviai, esame
patriotai, savo panosėje turime ir apsišluoti, ir nusipjauti. Pažiūrėkite – kiek
bedarbių, pensininkų. O ką jie veikia? Nosį krapšto? Užteks dejuoti ir rodyti
pirštais – imkime ir nušienaukime, patiems bus geriau“, – pamokymus dalijo
R.Čižienė.
Ji pasakojo, kad žolių problemą namo gyventojai išsprendė
paprastai – pasisamdė miesto švaros bendrovę.
„Ji visai nebrangiai – tik už 140 litų mums nupjovė žoles ir
jas išvežė. Dabar ramu iki kito pjovimo. Nejau meras iš savo pinigų visas
daugiabučių teritorijas šienaus?“ – stebėjosi R.Čižienė.
Patarė saugotis
Panevėžio visuomenės sveikatos centro duomenimis, šiemet
erkiniu encefalitu susirgo trys miesto gyventojai, o Laimo liga – 40. Dauguma jų
erkių platinamomis ligomis užsikrėtė būdami gamtoje – miškuose, kaime ar prie
ežerų, tačiau bent penki gyventojai užsikrėtė mieste.
„Faktas, kad užsikrėsti erkiniu encifalitu ir Laimo liga galima
ten, kur nepjautos žolės. Jei mieste nešienaujama, tai ir galimybė susirgti
šiomis ligomis padidėja“, – situaciją komentavo Panevėžio visuomenės sveikatos
centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjas Rimgaudas
Markelis.
Sveikatos centro specialistas teigė, kad visų laukų nušienauti
neįmanoma, todėl patarė skiepytis nuo erkinio encefalito, o kilus įtarimams dėl
Laimo ligos nuolat save stebėti.
„Sveikata reikia rūpintis patiems ir ją saugoti“, – patarė
R. Markelis.
Plačiau skaitykite 2010 m. birželio 18 d.
„Sekundėje“.
Mantas TOMKŪNAS
R.Andrijausko nuotr. Apleistos. Toliau nuo
gatvių esančios teritorijos, kuriose dažnai žaidžia vaikai ir vedžiojami
naminiai gyvūnai, liko pamirštos.
