Palestina Jungtinėse Tautose reikalaus valstybingumo pripažinimo.
Visas Palestinos dėmesys pastaruoju metu sutelktas į metinį Jungtinių Tautų susitikimą, kuris prasidės rugsėjo 19 dieną. Jame žadama reikalauti pripažinti Palestinos valstybingumą. Prezidentas Mahmoudas Abbasas teigia, kad Palestinos valstybingumo siekimas yra svarbus taikos deryboms su Izraeliu.
Be to, kad Palestina siekia tarptautinio pripažinimo, jos atstovai nori, kad Palestina taptų pilnateise Jungtinių Tautų nare. Toks sprendimas sulaukia stipraus JAV ir Izraelio pasipriešinimo. JAV teigia, kad panaudos savo veto teisę Jungtinių Tautų susitikime, jei Palestinos atstovai laikysis savo plano. Abi prieštaraujančios šalys skatina Palestiną grįžti prie derybų stalo su Izraeliu, o JAV prezidentas Barackas Obama teigia, kad Palestinos planai yra priemonė Jungtinėse Tautose izoliuoti Izraelį.
BBC naujienų svetainė rašo, kad, Palestinos atstovų teigimu, Palestinos valstybės pripažinimas sustiprintų jų poziciją taikos derybose su Izraeliu. Jie mano, kad tai padėtų išspręsti saugumo, vandens, pabėgėlių ir Jeruzalės problemas.
Pastaraisiais metais Palestinos atstovai pradėjo vykdyti naują diplomatinę strategiją ir kreiptis dėl pripažinimo į kiekvieną šalį atskirai. Kol kas tik 9 valstybės iš 27 Europos Sąjungos narių pripažino Palestiną kaip valstybę. Taigi dabar atėjo Jungtinių Tautų eilė – norima išsivaduoti tik iš valstybės stebėtojos statuso ir turėti galios darant tam tikrus sprendimus tarptautiniuose teismuose.
Palestinos strategija – klaidinga?
Savanoris A. Nasrallah iš Palestinos nemano, kad Palestinai reikia apibrėžto statuso.
Į Lietuvą iš Palestinos atvykęs savanoris Amjadas Nasrallah mano, kad Palestinos kaip valstybės pripažinimas panaikintų palestiniečių teises ir ilgai derintus susitarimus su Izraeliu.
„Šiuo laikotarpiu aš nemanau, kad tai yra teisingas sprendimas – tapti Palestinos valstybe, nes tuomet mes atsisakome teisės išsaugoti tai, ką turime dabar. Valstybės sukūrimas yra skirtas ne palestiniečiams, kurie gyvena Palestinoje, bet palestiniečiams, kurie gyvena už Palestinos ribų – pabėgėlių stovyklose ir tiems, kurie gyvena išsibarstę po kitas šalis“, – tvirtina A. Nasrallah.
Pašnekovas mano, kad dabar reikėtų dėmesį kreipti į svarbesnius dalykus – tokius kaip švietimas Palestinoje, kitų šalių palaikymo gavimas: „Mums nereikia apibrėžto statuso. Mums tereikia gauti palaikymą iš kitų valstybių, tapti stipresne tauta, skirti daugiau dėmesio jaunimui, miestų atstatymui“.
A. Nasrallah nepritaria ir dabartinėms deryboms su Izraeliu: „Aš manau, kad tai nereikalinga ir nenaudinga. Mes tai bandome daryti jau daugybę metų ir jokios naudos iš to nėra. Aš manau, jei tu priklausai silpnesnei pusei, tau nėra jokios prasmės derėtis, nes tu neturi dėl ko derėtis“.
Sprendimas – kultūriniai mainai
A. Nasrallah savo gimtojoje šalyje savanoriavo įvairiose kultūrinėse, visuomeninėse organizacijose. Lietuvoje nuo šių metų rugpjūčio mėnesio jis savanoriauja kultūrinėje organizacijoje „In Actio“.
Jis moko arabų kalbos, organizuoja tokius kultūrinius renginius, kaip fotografijų, paveikslų parodos, filmų apie Palestiną rodymas. Tokiu būdu jis nori supažindinti Lietuvos žmones su Palestinos kultūra. „Man svarbu surasti kitos šalies žmonių mintyse erdvės ir vietos Palestinai“, – sako pašnekovas.
A. Nasrallah: „Man svarbu surasti kitos šalies žmonių mintyse erdvės ir vietos Palestinai.“
Tokių kultūrinių mainų tikslas yra žengti žingsnį Lietuvos ir Palestinos bendradarbiavime ir, kaip tikisi A. Nasrallah, gauti Lietuvos palaikymą Palestinos atžvilgiu.
Kalbėdamas apie gyvenimo Palestinoje ir Lietuvoje skirtumus A. Nasrallah pirmiausia atkreipė dėmesį į stiprų tarpusavio palaikymo ryšius tarp palestiniečių. Lietuvoje jis teigė to beveik nepastebintis.
„Tu jauti ryšį tarp draugų, pusbrolių, brolių, kaimynų. Jie yra artimi, visada šalia vienas kito, bet kada pasiruošę padėti. Ir tai jausdamas jautiesi saugus. Tai yra labai stiprus jausmas, – apie bendruomeniškumą Palestinoje kalba A. Nasrallah. – Nuvykęs į Palestiną nepastebėsi, kad situacija yra tokia sudėtinga ir kad 25 procentai gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos, nes brolis padeda savo pusbroliui, pusbrolis kaimynui ir ši grandinė nenutrūksta“.
Tokio stipraus vienas kito palaikymo priežastis pašnekovas kildina iš nestabilios ir sudėtingos Palestinos ekonominės ir politinės situacijos. Žmonės neužtikrinti savo ateitimi. Jie bet kada gali prarasti viską, ką turi. Kaip pavyzdį A. Nasrallah pateikia banko paskolą: „Jei aš pasiimu paskolą iš banko, aš turiu turėti omeny, kad paskolą aš galiu pasiimti daugiausia trims metams. Kodėl? Nes aš niekada negaliu žinoti, kada prarasiu darbą, savo pajamas ar jų šaltinį“.
Paklausus, ar A. Nasrallah ketina grįžti į Palestiną ir ar planuoja savo ateitį kurti ten, net neabejodamas atsako teigiamai.
„Palestinoje, nėra tokio namo, kuriame nebūtų kulkos žymės, ar žmogaus, kuris neturėtų brolio ar kaimyno, kuris nebūtų sužeistas Izraelio kariuomenės. Kiekvienas namas ir šeima turi savo istoriją. Aš negaliu palikti šių istorijų, aš turiu padaryti taip, kad jos turėtų prasmę. Palestinos klausimas, manau, įkvepia kitus daryti kažką dėl savo šalies“, – kalba A. Nasrallah.
