Pataisos dėl pakuočių rūšiavimo turėjo turėjo įsigalioti nuo kitų metų, tačiau dėl nesutarimų įstrigo Seimo komitete.
Gamintojai piktinasi, kad Seimas jau metus vilkina priimti įstatymus, kurie išjudintų atliekų tvarkymo ledus. Jie nori, kad pinigus, skiriamus pakuočių ir kitokioms atliekoms tvarkyti, būtų galima nukreipti į silpniausią sistemos grandį – atliekų rūšiavimą ir surinkimą iš gyventojų, rašo „Verslo žinios“.
Lietuvoje apie 90 proc. komunalinių atliekų, užuot rūšiavus ir perdirbus, nugula sąvartynuose. Apie pusę visų atliekų sudaro pakuotės, o atskirai surenkama ir perdirbama vos 15 proc. nuo visų išmetamų pakuočių.
Ministerija dar pernai parengė trijų įstatymų – Atliekų tvarkymo, Pakuočių atliekų ir Mokesčio už aplinkos teršimą – pakeitimus. Tačiau projektai jau metus kirmija Seimo aplinkos komitete.
Pakeitimai turėjo įsigalioti nuo kitų metų pradžios, tačiau pasak Gintaro Varno, pakuočių atliekų tvarkymą organizuojančios gamintojų organizacijos „Žaliasis taškas “ (ŽT) generalinio direktoriaus, „akivaizdu, kad tikrai nebeįsigalios“.
Šiuo metu gamintojų lėšos, skirtos atliekoms tvarkyti, nukeliauja pirkti pažymoms, įrodančioms gaminių ar pakuočių atliekų tvarkymo užduočių įvykdymą ir atleidžiančioms gamintojus nuo mokesčio už aplinkos teršimą. Anot specialistų, dalis pažymų fiktyvios ir atliekos pagal jas nėra tvarkomos.
Įstatymų projektuose numatoma išvis panaikinti prekybos pažymomis sistemą, o gamintojams ir importuotojams paliekami du būdai: burtis į gamintojų organizacijas, kurios organizuoja atliekų tvarkymą, arba mokėti valstybei mokestį už teršimą. Be to, gamintojų organizacijos privalės su visomis šalies savivaldybėmis ar savivaldybių įmonėmis sudaryti sutartis dėl bendradarbiavimo organizuojant komunalinių atliekų sraute susidarančių gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymą. Verslas privalės visiškai finansuoti atskiros pakuočių atliekų surinkimo sistemos išlaikymą (konteinerių įsigijimą, priežiūrą ir pan.).
„Rimtos įmonės supranta, kad dabar atliekų tvarkymo užduotys vykdomos tik ant popieriaus, šiukšlės nerūšiuojamos. Todėl anksčiau ar vėliau šis problemų kamuolys sprogs ir valstybei teks imtis drastiškų priemonių – gamintojams gali būti įvestas mokestis, už kurį valstybė pati imtųsi tvarkyti atliekas, arba brangi užstato sistema. Tai įmonėms kainuotų brangiai, pvz., jei tektų mokėti mokestį už pakuotę, tai verslui kainuotų maždaug 200 mln. Lt. Todėl daug pigiau yra problemą spręsti dabar, o ne delsti ir vėliau mokėti keliskart brangiau“, – aiškina G. Varnas.
Seimo Aplinkos komiteto pirmininkas Jonas Šimėnas ir narys Andrius Burba vienas kitą kaltina pataisų projektų vilkinimu. Pasak J. Šimėno, A. Burba dirba ranka rankon su pažymomis prekiaujančiu „Žaliuoju tašku“, kuris viešai skundžiasi dėl vilkinimo. A. Burba tvirtina, kad pats A. Šimėnas siūlo pataisas, kurios nepriimtinos visoms suinteresuotoms pusėms.
