Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai užsimojus panaikinti šalyje masinius vaikų globos namus, Panevėžio globos institucijos spaudžiamos per metus atsikratyti maždaug pusės šimto auklėtinių. Ministerija kaip alternatyvą ragina kurti šeimynas. Nė vienos neturinčioje Aukštaitijos sostinėje tam pasiryžusioms dviem pedagogėms kelią užtvėrė absurdiškos įstatymų kliūtys. Su beglobiais ir neįgaliais vaikais dirbančiai vienai panevėžietei steigti šeimynos neleidžiama, nes neturi trejų metų globėjos stažo, kitai pedagogei sutrukdė amžius.
Trisdešimt globotinių į gyvenimą jau išleidusios ir šiuo metu dar 16-iolika auginančios G. Grigaliūnienės nuomone, šeimynų steigimą neatsakingi įstatymai, paliekantys globėjus likimo valioje.
Panevėžyje žinoma tautodailininkė 47-erių Aida Smalinskienė Socialinių paslaugų centre dirba Globos skyriaus užimtumo specialiste. Socialinės pedagogės su dailės terapijos specializacija magistro laipsnį turinti moteris veda dailės terapijos užsiėmimus Dievo apvaizdos vienuolyno Vaikų dienos centre ir nuteistosioms Panevėžio pataisos namuose, yra dirbusi A. Bandzos kūdikių ir vaikų globos namuose, užauginusi dvi dukras.
Vis dėlto tiek nepakanka, kad Savivaldybė patenkintų A. Smalinskienės prašymą leisti steigti šeimyninius vaikų globos namus. Motyvas – socialinė pedagogė nėra oficialiai globojusi svetimo vaiko.
Jei nepavyks įsteigti šeimynos Panevėžyje, moteris nusiteikusi savo paslaugas pasiūlyti prie Vilniaus įsikūrusiam SOS vaikų kaimui.
Mintis sukurti namus biologinėse šeimose užuovėjos neturėjusiems, valdiškuose globos namuose augantiems vaikams, pasak A. Smalinskienės, kilo porą metų savanoriaujant agentūroje „SOS vaikai“.
„Ilgai ieškojau atsakymo, ar pasinerti visa galvą į keramiką, ar sukurti tikrus namus vaikams, neturėjusiems mylinčios šeimos. Padirbėjus globos institucijose, pamačius, kaip jiems trūksta šeimos, kaip reikalingi ne valdiški, o tikri namai, klausimų nebeliko“, – „Sekundei“ pasakojo A. Smalinskienė.
Kurtųsi tik mieste
Panevėžys dar nėra turėjęs šeimyninių vaikų globos namų. Aida pripažįsta irgi sulaukusi nemažai nusistebėjusiųjų jos apsisprendimu. Moteris sako didžiausią palaikymą jaučianti iš šiuo metu užsienyje gyvenančių 27-erių ir 19-os metų dukrų.
„Kai prieš dešimt metų mažosios paklausiau, ar ji sutiktų, kad mūsų šeima taptų sava ir vaikui iš globos namų, dukra pasipiktino, kad uždarytų jį į palėpę. O dabar abi mane skatina imtis globos ir net pačios svarsto, kad susikūrusios gyvenimus taps globėjomis“, – kalbėjo Aida.
Moteris tikina nebijanti tapti atsakinga už mažiausiai šešetą vaikų. Šeimynos duris ji nusiteikusi atverti ir neįgaliesiems. Įgyvendinti šią idėją A. Smalinskienei trukdo ne tik globėjos patirties stoka. Moteris pripažįsta neturinti ir patalpų šeimynai, todėl, jei pasikeistų įstatymai, paramos būstui tikėtųsi iš Savivaldybės.
Aidai labai svarbu, kad šeimyna įsikurtų mieste.
„Noriu, kad vaikai turėtų galimybę lankyti miesto neformaliojo ugdymo būrelius. Kaimo vaikams miesto būrelių durys užtrenktos“, – sako A. Smalinskienė.
Panevėžietę glumina, kad, turėdama socialinės pedagogės universitetinį išsilavinimą ir socialinio darbo patirties, užauginusi dukras, valstybės yra vertinama kaip netinkama šeimynai kurti. Ji teigia Panevėžyje pažįstanti ir daugiau žmonių, turinčių aukštąjį išsilavinimą, užimančių aukštas pareigas ir norinčių kurti šeimynas, tačiau neatitinkančių Šeimynų įstatyme apibrėžtų reikalavimų.
Pavardės viešinti nepanorusi panevėžietė ilgametė pedagogė tokių planų turėjo atsisakyti dėl nustatyto amžiaus cenzo. Šeimynas leidžiama steigti asmenims iki 65-erių. Pedagogei tiek sukaks metų pabaigoje.
Kur dėti pusę šimto vaikų
Panevėžio savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Sandra Jakštienė tvirtina, kad šeimynos būtų didelė parama miestui, atsidūrusiam aklavietėje dėl perpildytų vaikų globos namų.
„Panevėžys iki šiol neturėjo nė vienos šeimynos. Tikėtina, kad ir neturės, jei iš norinčiųjų ją kurti bus reikalaujama trejų metų globėjo patirties“, – teigia S. Jakštienė.
Savivaldybė kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją dėl Šeimynos įstatymų pakeitimų. Dabartinę vaikų globos situaciją Aukštaitijos sostinėje pavaduotoja vadina itin sudėtinga.
Socialinės paramos centro Vaikų grupinio gyvenimo namai, teikiantys tik laikiną – iki metų globą iš šeimų paimtiems vaikams, pritaikyti 14-iolikai tokių gyventojų. Dabar čia gyvena 20 vaikų, iš jų šeši paaugliai turi rimtų elgesio sutrikimų ir psichikos problemų. Dar tris panevėžiečius priglaudę Kauno vaikų globos namai.
Jau suėjęs terminas 12-a vaikų perkelti į nuolatinius namus. Anot S. Jakštienės, to padaryti neįmanoma, nes Socialinės apsaugos ir darbo ministerija nebeišduoda leidimų vaikus apgyvendinti globos namuose.
Panevėžyje veikiantiems ministerijai pavaldiems A. Bandzos kūdikių ir vaikų globos namams pagal turimą plotą higienos normos leistų sutalpinti 120 vaikų. Dabar čia gyvena 109 globotiniai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vertinimu, ir tai yra gerokai per daug. Pagal jos patvirtintą planą iki 2016-ųjų pabaigos čia turi likti tik 60 vaikų.
Įstaigos direktoriaus pavaduotoja Salomėja Jareckienė abejoja tokių ministerijos užmojų realumu. Pernai iš A. Bandzos globos namų į šeimas, pas globėjus išvyko tik 14-iolika vaikų, tačiau atvyko gyventi 20. Per devynis šių metų mėnesius įstaigoje sumažėjo vos keturiais globotiniais.
Klausimas, kur per ateinančius metus išsiųsti ministerijos nustatytus 50 vaikų, pasak S. Jareckienės, – be atsakymo.
Finansinė paskata nebuvo veiksminga
Nors apie artėjančią šimtus vaikų talpinančių globos namų eros pabaigą Vyriausybės lygmeniu kalbama jau seniai, Panevėžio savivaldybė tesugebėjo prieš porą metų įteisinti finansinį paskatinimą globėjams. Už kiekvieną giminystės ryšiais nesusietą vaiką globojančioms šeimoms iš Savivaldybės biudžeto mokama 150 Eur per mėnesį. Tokio pat dydžio išmoka globėjus remia ir valstybė.
Vis dėlto papildoma finansinė parama panevėžiečių nepastūmėjo į savo šeimas priimti svetimų vaikų.
„Būta nuogąstavimų, kad gali imti masiškai globoti vaikus dėl finansinių išskaičiavimų. Globėjai tikrai neužplūdo“, – teigia Vaikų teisių apsaugos tarnybos vedėja Audronė Grainienė.
S. Jakštienė pripažįsta, kad dabartinė vaikų globos situacija šeimynų neturinčiame Panevėžyje itin sudėtinga – vaikų globos namai perpildyti mažųjų.
Per pastaruosius porą metų Panevėžyje svetimus vaikus globoti paėmė tik 7-ios šeimos.
„Sunku įvardyti, kodėl globa nepopuliari. Turbūt finansiniai sunkumai nėra tikroji priežastis. Sudėjus Savivaldybės ir valstybės išmokas susidaro 300 Eur už globojamą vaiką“, – svarsto A. Grainienė.
Aklavietėje atsidūrusi Panevėžio savivaldybė sujudo svarstyti bendruomeninių globos namų idėją. S. Jakštienės teigimu, Savivaldybės nupirktame name būtų apgyvendinti ne daugiau nei 6 ar 7 vaikai, jais rūpintųsi socialiniai darbuotojai. Tokį modelį pritaikiusi Marijampolė vaikus jau įkurdino trejuose namuose. Panevėžys to imtis planuoja jau kitąmet.
Pasak S. Jakštienės, tikimasi, kad Seimas peržiūrės ir reikalavimus šeimynoms steigti.
Taiso ne nuo to galo
Trisdešimt globotinių į gyvenimą jau išleidusiai ir šiuo metu 16-iolika giminystės ryšiais nesusietų vaikų auginančiai vienintelės šeimynos Panevėžio rajone įkūrėjai Gražinai Grigaliūnienei nekeista, kad sekėjų neatsiranda.
Jos nuomone, šeimynų steigimą stabdo ne keliami pradiniai reikalavimai, o neatsakingi įstatymai, paliekantys globėjus likimo valioje. G. Grigaliūnienės teigimu, tik su tuo nesusidūrusieji gali manyti, kad už kiekvieną vaiką mokami per 300 Eur yra dideli pinigai.
Iš šių pinigų vaikai aprūpinami maistu, drabužiais, jiems lavintis reikalingomis priemonėmis, taip pat mokami mokesčiai už komunalines paslaugas. O patys šeimynų steigėjai, pasak G. Grigaliūnienės, lieka be atlyginimo.
„Išmokos iš Savivaldybės vadinamos dalyvio pajamomis, tarsi būtume kokie saviveiklininkai. Mums neskaičiuojamas darbo stažas, vadinasi, gausime tik minimalią pensiją. Patys sumokame į PSD, o susirgti rimta liga būtų baisu ir dėl to, kad už nedarbingumą „Sodra“ nemokėtų“, – esmines kliūtis vardijo globėja.
2010-aisiais išmokas šeimynas įkūrusiems globėjams prilyginusi dalyvio pajamoms Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tuo pasipiktinusiesiems pasiūlė išeitį – susirasti darbą.
„Ar įsivaizduoja ministerijos klerkai, kaip auginant būrį mažų vaikų būtų įmanoma dar į darbą važinėti? Prieš ketvertą metų paėmėme globoti šešis berniukus nuo dvejų iki 6-erių metukų. Ne vienerių metų reikėjo jiems adaptuotis, susivokti ir priprasti. Kaip tokius vienus palikti?“ – stebisi šeimynos įkūrėja.
Ji įsitikinusi: jei į būrius vaikų auginančius globėjus bus žiūrima kaip į tiesiog vengiančiuosius darbo, perėjimas nuo šimtus vaikų talpinančių globos namų prie jaukių šeimyninių vargiai judės iš vietos.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
Reikalavimus švelnins
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija Seimui jau pateikusi Šeimynų įstatymo pakeitimo projektą, kuriame siūloma išplėsti šeimynos steigėjui taikomus reikalavimus. Jei Seimas tam pritars, norintiesiems steigti šeimyną nebebus privaloma turėti globėjo patirties.
Šeimynos steigėjas galės būti veiksnus fizinis asmuo, išklausęs konsultavimo kursus ir atitinkantis bent vieną iš sąlygų: ne mažiau kaip trejus metus iki šeimynos įsteigimo vykdęs vaikų globėjo pareigas, turintis ne mažiau kaip trejų metų tiesioginio darbo su likusiais be tėvų globos vaikais, specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais, neįgaliais vaikais, socialinės rizikos šeimomis.
Gauti leidimą šeimynai steigti pakaktų aukštojo socialinio darbo, socialinės pedagogikos, specialiosios pedagogikos, psichologijos išsilavinimo ir ne mažiau kaip vienerių metų tiesioginio darbo su vaikais patirties.
„Priėmus minėtą įstatymo pakeitimą, šeimynų turėtų steigtis daugiau“, – viliasi ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento direktorė Daina Urbonaitienė.
