Įvedus naują tvarką, kai kurių valstybės valdomų įmonių vadovų algos greičiausiai išaugs.
Pirmadienį Vyriausybės pasitarime vykusi diskusija dėl valstybės valdomų įmonių (VVĮ) vadovų algų, regis, pasisuko 180 laipsnių kampu. Ūkio ministras Rimantas Žylius pareiškė, kad VVĮ vadovų atlyginimai greičiausiai augs. Tam pritarė IQ.lt kalbinti darbo rinkos specialistai, tačiau pasišiaušė profsąjungos – svarstyti VVĮ vadovų algų kėlimą, kai nedidinama minimali alga, esą nekorektiška.
Anksčiau nustatyta tvarka, kai VVĮ vadovų algos buvo siejamos su įmonės rezultatais, nepasiteisino. Mat gudrūs vadovai iškeldavo įmonei nepakankamai ambicingus tikslus ir nesunkiai juos pasiekdavo. Todėl nutarta, kad VVĮ vadovai turėtų uždirbti maždaug tiek pat, kiek ir tame pačiame sektoriuje veikiančios privačios kompanijos vadovas.
Ūkio ministras R. Žylius neslėpė, kad įvedus tokią tvarką kai kurių VVĮ vadovų atlyginimai greičiausiai išaugs. Tačiau tame ministras nemato nieko bloga – į VVĮ, jo teigimu, reikia pritraukti talentingų vadovų, o nepasiūlius konkurencingo atlyginimo to padaryti neįmanoma.
R. Žylius neprognozavo, kiek galėtų išaugti atlyginimai, bet patikino, kad jie priklausys nuo rezultatų. Taip pat bus įvesti tam tikri saugikliai, kad VVĮ vadovai nesipelnytų siekdami trumpalaikių tikslų.
„Siūloma nustatyti, kad atlyginimo kintamosios dalies išmokėjimas galėtų būti atidėtas 1–3 metams, kad vadovas įrodytų, jog įmonėje įvykdyti pokyčiai yra ne tik greitas, bet ir ilgalaikis rezultatas“, – teigiama Vyriausybės išplatintame pranešime. Jame taip pat pažymima, kad VVĮ vadovų atlyginimai turės būti skelbiami viešai.
Geras atlyginimas = kvalifikuotas darbuotojas?
Tokiai politikai pritarė personalo atrankos bendrovės „Search Group Vilnius“ vadovas Šarūnas Dyburis. Jo teigimu, VVĮ vadovų algos neturėtų nei viršyti rinkos vidurkio, nei labai nuo jo atsilikti. Mat už rinkos vidurkį mažesnė alga tam tikra prasme esą žlugdo žmonių motyvacją ir skatina gauti lėšų nelegaliais būdais.
„Žmogus dirbdamas ir uždirbdamas normalų atlyginimą, rinkos atlyginimą, tikrai bus mažiau suinteresuotas rizikuoti savo darbo vieta ir bandyti pasidaryti pinigų „pro šoną“, imti kyšius ir pan.“, – kalbėjo Š. Dyburis.
Tiesa, jis priminė, kad reikėtų įvertinti ir VVĮ vadovų kvalifikaciją. Dažnu atveju jų atlyginimai būna mažesni nei rinkoje todėl, kad jų kvalifikacija – gerokai mažesnė nei dirbančių analogiškose privačiose įmonėse.
„Pasidaro užburtas ratas, kad valstybinė kompanija neturi galimybės mokėti daugiau ir automatiškai gauna silpnesnius specialistus, kurie privačiame sektoriuje neturi galimybių užsidirbti. Kitaip tariant, geriausius specialistus pritraukia privatus sektorius, o valstybiniam tenka taikytis su tuo, kas liko. Labai mažai tokių žmonių, kurie dirba vadovaudamiesi principu „kad Lietuvai būtų geriau“, – dėstė Š. Dyburis.
Pirmiausia reikalauja didinti minimalią algą
Savo ruožtu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas patikino, kad VVĮ vadovai atlyginimais ir dabar nesiskundžia. Jis sutiko, kad VVĮ vadovų algos šiek tiek atsilieka nuo rinkos vidurkio, bet pabrėžė, kad „nereikia pamišti, kad VVĮ vadovai postus užima ne konkurencijos tvarka, bet pažinčių ir partijų ryšių pagalba“. Todėl esą abejotina, ar padidinus algas padididės VVĮ konurencingumas ir jos duos daugiau dividendų.
A. Černiausko teigimu, šiuo atveju didžiausia problema yra tai, kad VVĮ vadovų algas reglamentuojančios taisyklės pastaruoju metu nuolat keičiamos. Jeigu taisyklės ir algos būtų pastovios, vadovų esą atsirastų, nes atlyginimai nėra maži.
„Iš kitos pusės, Vyriausybei būtų nekorektiška svarstyti VVĮ vadovų darbo užmokesčio didinimo klausimą, kai jie nedidina nei minimalaus darbo užmokesčio, nei bazinių dydžių. Aš abejoju, ar padidinus kokio Registrų centro ar „Regitros“ vadovo atlyginimą, pasikeis aptarnavimo kokybė. Jei eilinių darbuotojų darbo užmokesti nesikeis ir ten nedirbs specialistai, vargu ar didelė vadovo alga turės įtakos įmonės rezultatams“, – piktinosi A. Černiauskas.
Anksčiau buvo skelbiama, kad valstybės valdomų energetikos įmonių vadovai per mėnesį uždirba apie 20 tūkst. litų. „Lietuvos geležinkelių“ vadovo alga siekia apie 13 tūkst. litų. Tai yra 2 tūkst. litų daugiau nei gauna premjeras Andrius Kubilius.
Tiesa, kai kurių privačių įmonių vadovai per mėnesį uždirba vidutiniškai 25 tūkst. litų.
