Rūta Meilutytė vis dar euforijos būsenos. Iki šiol tik ištikimiausiems plaukimo gerbėjams buvusi žinoma šviesiaplaukė penkiolikmetė per tris dienas tapo didžiausia Londono olimpiados žvaigžde. Nors pastarąsias dienas jos pavardė tapo labiausiai linksniuojama ne tik Lietuvoje, pasakyti apie ją vis dar yra ką.
Jai prireikė kiek daugiau nei trijų minučių tam, kad užkariautų Londono plaukimo baseinus. Jai užlipus ant apdovanojimų pakylos ne tik ji, bet ir dauguma žmonių Lietuvoje nesulaikė ašarų. Jai prakalbus apie tai, jog ji visada liks lietuvė ir net neprisileis minties keisti pilietybę, Lietuvoje užgimė dar didesni patriotiškumo jausmai. Rodos, dabar ji valdo visą pasaulį.
Iš tikrųjų jaunosios plaukikės olimpinis medalis yra išskirtinis. Neįmanoma nuvertinti anksčiau iškovotų Virgilijaus Aleknos ar Dainos Gudzinevičiūtės aukso apdovanojimų, tačiau R. Meilutytės medalis, regis, yra aukštesnės prabos. Nes jis netikėtas. Jis iškovotas mergaitės, kuri jau dabar tapo įkvėpimo šaltiniu tūkstančiams paauglių. Jis padėjo išgarsinti Lietuvos vardą. Šio medalio reikėjo po to, kai šalies sporto gerbėjai pradėjo abejoti krepšininkų sėkme. Šio medalio reikėjo tam, kad sugrįžtų pasididžiavimo savimi jausmas.
Taigi lietuvių tautinis ego bent trumpam patenkintas. O kokie pačios R. Meilutytės tolesni planai? Kaip teigė jos treneris Jonathanas Ruddas, priekyje – tik nauji rekordai ir apdovanojimai. Didžiosios Britanijos mieste Plimute naująją Lietuvos žvaigždę treniruojantis britas visada buvo arčiausiai jos. Per dvejus metus jų tandemas sukūrė stebuklą.
Kas lėmė tokią paauglės sėkmę? Geležinė sportinė drausmė, nepalaužiama valia ir nepalenkiamas charakteris. Jai nereikėjo lenktyniauti su varžovėmis. Jai reikėjo būti savi ir plaukti taip, kaip gali. Varžovės turėjo vytis ją. Bet nepavijo. Ir turbūt nepavys dar ilgai. Pagerinusi Lietuvos ir Europos rekordus, Rūta dabar sieks dar dviejų – olimpinio ir pasaulio. J. Ruddas sako, kad tai įmanoma: „Jei kažkam pavyko, kodėl nepavyks Rūtai?“
Pati šios istorijos herojė plaukia kitose rungtyse ir kol kas nepaliko olimpinio kaimelio, tačiau visi kiti rezultatai šiemet jau nebebus tokie svarbūs. Kiekvienas supranta, kad kol kas ji nėra lietuviškoji Michaelo Phelpso atmaina ir negali per vienas žaidynes iškovoti trijų ar šešių aukso medalių. Tačiau 2016-ųjų Rio de Žaneiro olimpiadoje ji jau gali būti taip vadinama. Iš jos bus to tikimasi. Ir ji turi visas galimybes, kad tokius epitetus ir viltis pateisintų.
