Siūlo bausti abu
Siekdama mažinti nelegalų darbą ir pašalpų bei kompensacijų gavėjų armiją vyriausybė planuoja bausti piniginėmis baudomis ir samdomus darbuotojus, dirbančius be darbo sutarčių. Kol kas neapsispręsta, ar sankcijos bus taikomos visiems nelegaliai dirbantiesiems, ar tik registruotiems Darbo biržoje.
Nuo bausmės siūloma atleisti tuos nelegalius darbuotojus, kurie Darbo inspekcijai patys praneš, kad darbdavys su jais nepasirašo darbo sutarties.
Profesinių sąjungų atstovai pritaria, kad
reikia bausti vadinamuosius gudručius – gaunančius nelegalų atlygį iš darbdavio
ir dar kišančius ranką į mokesčių mokėtojų kišenę, t.y. prašančius valstybės pašalpų ir kompensacijų. Tačiau siūlo nebausti nelegaliai dirbančiųjų dėl darbdavių kaltės.
„Neteisinga visus nelegaliai dirbančius gyventojus priskirti vienai, blogiečių, kategorijai ir juos be jokių išlygų bausti. Kai kuriais atvejais darbuotojai gali net ir nežinoti, kad darbdavys „Sodrai“ už juos nemoka mokesčių“, – sakė profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Aldona Jašinskienė.
Iki šiol nelegaliai dirbantiesiems, net jeigu Darbo inspekcijai ir pavykdavo įrodyti nelegalaus darbo faktą, jokios sankcijos nėra taikomos. Jeigu toks žmogus užsiregistravęs Darbo biržoje, jis išbraukiamas iš jos ir netenka teisės į pašalpas ir kompensacijas.
Įstatymai baudas numato tik darbdaviams. Už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį darbdaviui gresia bauda nuo 3 iki 10 tūkstančių litų, o už pakartotinį nusižengimą – nuo 10 iki 20 tūkstančių litų.
Pagal Vyriausybės nuostatą, nelegalus darbuotojas taip pat turi būti atsakingas už tai, kad vengia mokėti mokesčius valstybei.
Nelegaliai dirbančiuosius siūloma bausti nuo 500 iki 1000 litų baudomis.
Valstybinės darbo inspekcijos duomenimis, nelegalaus darbo atvejų daugėja. Pernai tokių atvejų buvo nustatyta per 6,5 tūkstančio, arba 44 procentais daugiau nei užpernai. Daugiausia nelegalių darbuotojų aptinkama statybose, viešojo maitinimo paslaugų įmonėse, lengvojoje pramonėje, statybų sektoriuje, kuris šiltuoju metų laiku tradiciškai atgyja.
Kadangi nustatyti ir įrodyti nelegalaus darbo atvejus teisiniu atžvilgiu nėra lengva, manoma, kad iš tiesų nelegalaus darbo mastai Lietuvoje yra gerokai didesni.
Praneša apie įtartinus
atvejus
Panevėžio teritorinė darbo birža pastaruoju metu aktyviai retina oficialių bedarbių gretas. Kas mėnesį iš jos sąrašų išbraukiama iki kelių šimtų bedarbių, kurie atsisako siūlomo darbo, kviečiami neatvyksta pas tarpininką ar kitaip nusižengia taisyklėms.
Darbo biržos darbuotojai spėja, kad dalis oficialių bedarbių kažkur dirba nelegaliai, nes purtosi jiems siūlomų nuolatinių ar viešųjų darbų, apskritai vengia dalyvauti kitose užimtumo priemonėse.
„Ilgai Darbo biržoje stovintys vyrai neretai ateina sudiržusiomis, nuo darbo pajuodusiomis rankomis. Galima spėti, kad jie taiso automobilius, pluša statybose ar dar kur nors. Tačiau juodos nuo darbo rankos, žinoma, nesuteikia pagrindo išbraukti žmogų iš Darbo biržos. Jos tik sukelia įtarimų, kad klientas gali dirbti nelegaliai“,– „Sekundei“ teigė Panevėžio teritorinės darbo biržos Darbo išteklių skyriaus vedėja Jurgita Grigalionienė.
Panevėžio teritorinė darbo birža pastaruoju metu sulaukia vis daugiau pranešimų apie galimai nelegaliai dirbančius savo klientus. Dažniausiai jie būna anoniminiai.
Visą
straipsnį skaitykite 2011 m. balandžio mėn. 20 d. dienraštyje
„Sekundė“.
Inga SMALSKIENĖ
A.Repšio nuotr. Įrodyti nelegalaus darbo
faktus nėra lengva.
