Prasidėjus pajamų deklaravimui, žmonėms kyla nemažai neaiškumų. Pradėję pildyti pajamų ir turto deklaracijas, ne vienas, neretai visai be reikalo, aiškintis keliauja į teritorinę ligonių kasą.
Prasidėjus turto ir pajamų deklaravimui, neįsigilinę į teisės aktus žmonės keliauja per institucijas ieškodami „kaltininkų“.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja Sigita Paulauskienė sako, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikus preliminariąsias deklaracijas, prasideda nuolatiniai klausimai, pasipila skambučiai, elektroniniai laiškai, kodėl jose vieni ar kiti duomenys, susiję su sveikatos draudimu, jų manymu, pateikti neteisingai.
Nors teritorinei ligonių kasai nesunku atsakyti į jos kompetencijai priklausančius klausimus, tačiau pastebima, kad žmonės dažnai dėl neaiškumų deklaracijose kreipiasi ne ten ir gaišta laiką, patiria išlaidų ir pan. Pasak S. Paulauskienės, pirmiausia vertėtų klausti VMI specialistų, kad paaiškintų deklaracijoje pateiktą informaciją.
Panevėžio teritorinė ligonių kasa neretai gauna laiškų su reikalavimais „skubiai ištaisyti savo padarytas klaidas“ ir panašiai. Taip yra todėl, kad gyventojai deklaracijose pateikiamus duomenis supranta neteisingai ir tai yra vienas dažniausiai pasitaikančių klausimų.
Dirbantieji pagal darbo sutartį kažkodėl mano, kad yra drausti valstybės lėšomis, tačiau privalomojo sveikatos draudimo įmokas iš jų uždirbtų lėšų perveda darbdavys. Kitaip tariant, žmonės dažnai painioja dvi sąvokas ir pirmiausia atlekia aiškintis į ligonių kasą, nors iš tikrųjų viskas būna gerai.
„Sako, aš dirbau pagal darbo sutartį visus metus, bet matau, kad nebuvau draustas valstybės lėšomis. Jei dirbote, tai ir nebuvote drausti valstybės lėšomis“, – S. Paulauskienė primena, kad už darbuotojus paprastai sveikatos draudimo įmokas perveda darbdavys.
Vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymu, apdraustaisiais, kurie draudžiami valstybės lėšomis, laikomi: asmenys, gaunantys bet kurios rūšies pensiją ar šalpos kompensaciją; teritorinėse darbo biržose užsiregistravę bedarbiai; nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, turintys įstatymų nustatytą būtinąjį valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą valstybinei socialinio draudimo senatvės pensijai gauti; asmenys iki 18 metų; valstybės remiami asmenys, gaunantys socialinę pašalpą; asmenys, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti neįgaliaisiais; Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose besimokantys moksleiviai; nuolatinių studijų studentai; vienas iš tėvų, auginantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų, auginantis du ir daugiau vaikų iki pilnametystės, ir kt.
Iki galo neįsigilina
Žmonėms kyla ir kitų klausimų. Pasak S. Paulauskienės, jei deklaracijoje pateikiama, kad žmogus nebuvo draustas, o jis mano, kad buvo, gali būti, kad tik įsivaizdavo, jog draustas.
Pavyzdžiui, vaikų turintys tėvai puikiai žino nuostatą, kad valstybės lėšomis yra draudžiami vienas iš tėvų, auginantis vaiką iki 8 metų, taip pat vienas iš tėvų, auginantis du ir daugiau nepilnamečių vaikų. Vis dėlto dažnai manoma, kad taip nutinka automatiškai. Kol jie nesikreipia į ligonių kasą, nebūna drausti. Vedėja primena, kad tėvai turi tarpusavyje susitarti, kuris augins vaikus ir bus draudžiamas valstybės lėšomis, ir apie tai pranešti.
Būna, kad nustemba ir studentai, kurį laiką studijavę užsienyje. Jie su nustatyta pažyma turi kreiptis į ligonių kasą ir duomenys bus patikslinti.
Nemažai besikreipiančių į Panevėžio teritorinę ligonių kasą gyventojų klausia, kodėl gyvendami užsienyje ir nesilankę Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose, tačiau nedeklaravę išvykimo iš Lietuvos, vis tiek privalo grąžinti privalomojo sveikatos draudimo įmokų skolą.
Pasak S. Paulauskienės, privalomojo sveikatos draudimo įmokas privalo mokėti visi nuolatiniai Lietuvos gyventojai, tad nedeklaravusiesiems išvykimo nereikėtų stebėtis susidariusia skola. Nuolatiniais gyventojais laikomi ne tie asmenys, kurie fiziškai gyvena Lietuvoje, o tie, kurie čia yra deklaravę savo gyvenamąją vietą. Tad dirbdamas užsienyje, bet nedeklaravęs išvykimo žmogus vis tiek yra nuolatinis Lietuvos gyventojas. Nenuostabu, jog jam skaičiuojama skola. Vedėja taip pat primena, kad ligonių kasa nėra mokesčių administratorius.
Tokia tvarka
Pasak Panevėžio apskrities VMI Mokestinių prievolių departamento Panevėžio skyriaus vedėjos Sandros Mociškienės, žmogus, gyvendamas užsienyje ir būdamas nuolatinis Lietuvos gyventojas, turėtų pateikti deklaraciją ir deklaruoti užsienyje gautas legalias pajamas bei sumokėtus mokesčius. Tuomet VMI iš jo nereikalaus mokėti PSD.
„Norime akcentuoti, kad pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus PSD įmokas mokėti privalo Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje.
Vienas iš esminių kriterijų, leidžiančių nustatyti, ar asmuo nuolat gyvena Lietuvoje ir turi mokėti PSD įmokas, yra išvykimo (atvykimo) deklaravimas Gyventojų registre. Lietuvos Respublikos piliečiai, išvykstantys iš šalies ilgesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nuostatas, privalo deklaruoti gyvenamosios vietos pakeitimą. Jei žmogus deklaravo išvykimą iš Lietuvos, jis PSD mokėti neturi. Tačiau grįžęs į Lietuvą gyventojas privalo atvykimą deklaruoti Gyventojų registre ir pradėti mokėti PSD įmokas“, – aiškina ji.
Jei gyventojas buvo išvykęs iš Lietuvos ir nebuvo deklaravęs gyvenamosios vietos pakeitimų, tačiau tuo laikotarpiu legaliai dirbo kitoje ES, Europos ekonominės erdvės valstybėje narėje ar Šveicarijoje, PSD įmokų Lietuvoje mokėti neprivalo. Tačiau toks gyventojas turi turėti ir mokesčių administratoriaus paprašytas pateikti dokumentą, įrodantį draustumą kitoje šalyje.
S. Mociškienė primena, kad VMI pažymas ir preliminarias deklaracijas formuoja pagal trečiųjų šaltinių (pavyzdžiui, Valstybinės ligonių kasos, darbdavių, kredito įstaigų) pateiktus duomenis. Gyventojas, teikdamas metinę pajamų deklaraciją, turėtų pažiūrėti, ar joje įrašyti duomenys yra teisingi ir, jei reikia, juos 35A laukelyje pagal savo turimą informaciją patikslinti. Pasak jos, šiame laukelyje nereikia įrašyti mėnesių, kuriais jis buvo išvykęs ir savo išvykimą deklaravęs Gyventojų registre ar buvo apdraustas socialiniu (įskaitant ir sveikatos) draudimu kitoje ES, EEE valstybinėje narėje ar Šveicarijoje.
Daiva SAVICKIENĖ
