Sudėtingas mechanizmas
Mokslininkai teigia, kad žmogus įsimena vidutiniškai penktadalį
to, ką išgirsta, ir tris penktadalius to, ką pamato. Paprastai jis vienu kartu
gali užfiksuoti atmintyje septynias raides, išdėstytas ne pagal abėcėlę, keturis
ar penkis skaičius ir penkis sinonimus.
Nuo informacijos gavimo praėjus 10 valandų, jos užmirštama 70
procentų.
Kaip ir bet kokio kito psichikos proceso, atminties mechanizmas
yra sudėtingas. Už jos veiklą atsakingos struktūros yra išsibarsčiusios
įvairiose galvos smegenų vietose.
Vaizdiniai smegenų tyrimai parodė, kad šios struktūros
tarpusavyje glaudžiai susijusios. Taigi atminties procese dalyvauja visos
smegenys, tačiau pagrindinis krūvis tenka smegenų daliai, vadinamai hipokampu.
Žmogui senstant jis mažėja, todėl pagyvenusiems asmenims
sunkiau įsiminti informaciją
Ar nauja informacija bus išsaugota, lemia ne tik amžius. Tai
priklauso ir nuo to, ar ji turi kokį nors emocinį atspalvį – lengviau įsimenama
vienokius ar kitokius jausmus sukėlusi nei šiuo požiūriu neutrali informacija.
Kitas svarbus veiksnys – kaip nauja informacija susijusi su jau
žinoma. Skirtingai nei kompiuteris, kuris visus duomenis saugo atskirai,
smegenys nuolat ieško asociacijų.
Kai kurie įspūdžiai ištrinami
Atmintis yra trumpalaikė ir ilgalaikė. Beveik viskas, su kuo
kasdien žmogus susiduria, akimirksniu fiksuojama trumpalaikėje atmintyje, o
vėliau iš jos dingsta.
Pasak kai kurių specialistų, klaidingai manoma, kad smegenys
įsimena ir nuolat saugo viską, kas vyksta, ir kad šią informaciją galima
pasiekti pasitelkus hipnozę. Iš tiesų žmogus užmiršta daugiau dalykų nei
atsimena.
Trumpalaikė atmintis leidžia atlikti paprasčiausius veiksmus,
pavyzdžiui, trumpai, kol bus surinktas, atsiminti reikiamą telefono numerį. Ji
taip pat leidžia analizuoti ir priimti sprendimus, nesukuriant ilgalaikių
atsiminimų.
Ilgalaikė atmintis, atspindinti patirtį ir išgyvenimus,
daugiausia yra susijusi su galvos smegenų žieve. Čia yra persipynę daugiau kaip
dešimt milijardų neuronų (nervų ląstelių), kurie tarp savęs bendrauja cheminių
medžiagų ir elektros impulsais.
Kaskart, kai žmogus ką nors atsimena – vaizdą, garsą, mintį,
suveikia unikalus neuronų rinkinys. Tai, kas laikoma atsiminimais, iš tiesų yra
nusistovėję ryšiai tarp nervų ląstelių. Jei šiais ryšiais nesinaudojama, jie
silpsta ir išnyksta. Ir atvirkščiai – naudojami jie stiprėja.
Atmintis pradingsta ir atsikuria pagal vieną ir tą patį dėsnį:
pirmiausia išsitrina sudėtingi ir neseniai patirti įspūdžiai bei informacija, o
greičiausiai atkuriami paprasti ir seniai įsisavinti dalykai.
Sutrikdomi svarbiausi ryšiai
Priežasčių, silpninančių atmintį, yra nemažai. Dažniausiai tai
– galvos traumos, ilgalaikis migdomųjų ar raminamųjų vaistų vartojimas,
piktnaudžiavimas alkoholiu, rūkymas.
Neigiamai veikia ir depresija, nuovargis, nuolatinis
neišsimiegojimas ir net informacijos perteklius.
Paprasčiausia įveikti tokią atminties nusilpimo priežastį kaip
vitaminų, mikroelementų ir vandens trūkumas.
Taigi į savo racioną reikėtų įtraukti naudingų organizmui
produktų: morkos stimuliuoja medžiagų apykaitą, žuvys, kuriose gausu riebalų
rūgščių, stiprina dėmesį, svogūnai gelbsti nuo pervargimo, riešutai suteikia
smegenims energijos. Vertingomis priemonėmis, stiprinančiomis atmintį, laikomas
ženšenis ir gliukozė.
Stresas ne tik sutrikdo miegą bei dėmesį, bet ir veikia
biocheminius procesus smegenyse. Skatindamas adrenalino išsiskyrimą, trumpam jis
pagerina kraujo cirkuliaciją ir padeda išlaisvinti audiniuose saugomas energijos
atsargas. Tačiau po kurio laiko streso hormonai pradeda trukdyti gliukozei
patekti į hipokampą – svarbiausią atminties grandį, todėl smegenyse pritrūksta
energijos, o ilgainiui tai sutrikdo ryšius tarp neuronų ir skatina hipokampo
nykimą.
Teigiama, kad ramus žmogus sugeba įsiminti du kartus daugiau
informacijos nei tas, kuris junta vidinę įtampą.
Smegenis būtina lavinti
Dažnai atminties pablogėjimas susijęs su žmogaus išėjimu į
pensiją. Tada keičiasi įprastas gyvenimo būdas ir ritmas, sumažėja protinis ir
fizinis krūvis, bendravimas tampa ribotas. Atmintis priklauso ir nuo gyvenimo
aktyvumo, todėl labai svarbu bet kokio amžiaus žmonėms gyventi visavertį
gyvenimą: bendrauti, domėtis naujais dalykais, mylėti supantį pasaulį ir save.
Išsiblaškymas susijęs su dėmesio stoka, kaip pasakytų
mokslininkai – su informacijos užrašymo procesu. Juk kai kurie dalykai daromi
automatiškai, o su amžiumi tokių veiksmų atsiranda vis daugiau.
Todėl, bandydami veiksmą „atsukti“ atgal, daugelis turi
prisipažinti, kad nieko neatsimena: „Ar užrakinau duris?“, „Ar išjungiau
lygintuvą?“, „Kur padėjau pažymėjimą?“
Pirmoji priemonė, kad nekamuotų tokie ir panašūs klausimai –
smegenis „perjungti“ sąmoningam darbui. O turint laiko galima pasitreniruoti:
užsimerkus mintyse atlikti įprastus veiksmus – užsiplikyti arbatžolių,
sutvarkyti kambarį, įveikti kelią iki darbovietės.
Smegenų lavinimas toks pat svarbus organizmui kaip ir kūno.
Tad, be sporto ir reguliarių fizinių krūvių, sustiprinančių smegenų aprūpinimą
krauju, svarbu daryti ir pratimus atminčiai gerinti. Per dieną jiems reikėtų
skirti bent 20 minučių. Pati paprasčiausia atminties treniruotė – spręsti
kryžiažodžius.
PARENGĖ L.ŽUKAITĖ
