Skaistakalnio parko praeitį menanti miesto inteligentija kyla į kovą su
Savivaldybe, panūdusia vieną gražiausių Panevėžio vietų paversti mažuoju
Paryžiumi. Ne tik istorikus, Seimą, bet ir dvasininkiją ketinantys pasitelkti
visuomeninių organizacijų atstovai idėją į seniausią miesto parką, kuriame netgi
iki šiol stūkso runomis pažymėti pagoniški akmenys, įsileisti prancūzišką dvasią
vertina kaip visišką Panevėžio valdininkų dvasios skurdumą ir istorijos
neišmanymą.
Laukiama Eifelio bokšto
Dar metai kiti ir pagal Savivaldybės planus Skaistakalnio parkas turėtų tapti mažuoju Paryžiumi. Kitą savaitę čia turėtų pradėti želdinių inventorizavimo ir kadastrinio matavimo darbus atlikti konkursą tam laimėjęs Kauno miškotvarkos institutas. Iki spalio 30-osios miesto Taryba planuoja patvirtinti parko specialųjį planą, o kitais metais tikimasi pradėti ir jo tvarkymo darbus.
Dar praėjusių metų pabaigoje Savivaldybės skelbto Skaistakalnio parko architektūrinių idėjų projektų konkurso nugalėtoju buvo paskelbtas vilnietis architektas Vytautas Avietynas. Jis pasiūlė seniausią Panevėžio parką paversti mažuoju Paryžiumi – meilės miestu. Įgyvendinant jo idėjas parke turėtų iškilti „Eifelio bokštas“ ir varpinė – apžvalgos taškas, prancūziškos dvasios vyninė, Meilės alėja su jausmingoms žinutėms rašyti skirtu meilės medžiu.
Europiečiams juokingi
Tokia saldi ir nė iš tolo miestui pradžią davusio parko praeitimi nedvelkianti idėja kai kuriems Panevėžio inteligentams pasirodė visiškai absurdiška.
„Koks dvasios skurdumas turėtų būti tokią idėją „palaiminusių“ valdininkų. Į Panevėžį atvažiavę užsieniečiai pirmiausia ieško ko nors tikrai lietuviško ir archajiško. Ar ne juokingai mes pasirodysime europiečiams, juos atvedę į kažkokią Paryžiaus parodiją – vietą, kur ant išlikusių alkaviečių dievams aukas aukojo lietuvių žyniai. Pagoniški dievai ramiai nemiegos, matydami, kas Skaistakalnyje daroma“, – negalėjo nesistebėti tokia Savivaldybės pozicija Panevėžio kolegijos Verslo ir technologijų fakulteto dėstytojas Laimutis Vasilevičius.
Dėstytojas įsitikinęs, kad didžiulė klaida jau padaryta paskelbus, jog šiais metais 504-ąjį gimtadienį švęsiantis miestas pradėtas kurti nuo jame pastatytos bažnyčios.
„O juk ją statyti Aleksandras leido, kai jau Skaistakalnio parke stovėjo dvaras, tikėtina, kad šalia jo ir smuklė buvo, ir kiti pastatai. Bet kuris biurokratas pripažins suklydęs?“ – svarstė L.Vasilevičius.
Paryžiaus neįžvelgia
Skaistakalnio parko, kaip mažojo Paryžiaus, idėja pasipiktinusi ir vyresnioji panevėžiečių karta. Šį mėnesį septynių visuomeninių organizacijų vadovai kreipėsi į miesto merą Vitą Matuzą, administracijos direktorių Stasį Karčinską ir kraštovaizdžio architektę Aureliją Čergelienę prašydami pakoreguoti parko atgaivinimo projektą, kad gražiausia miesto vieta liktų autentiška, be užsienio skolinių.
„Užsienio valstybių skoliniai visai netinka mūsų senajam istoriniam parkui. Būtų daug įdomiau ir originaliau parko veiklą sieti su mūsų istoriniu, kultūriniu paveldu“, – teigiama rašte.
Jį pasirašiusios Panevėžio bendruomenės „Senamiestietis“ pirmininkė Marija Paraščiakienė ir Lietuvos moterų lygos Panevėžio skyriaus pirmininkė Liudvika Knizikevičienė neslepia, kad pasipriešinimas prancūziškai parko idėjai tik prasideda: jei valdžia neatkreips dėmesio į raginimus, ketinama pradėti rinkti panevėžiečių parašus, kad būtų išsaugotas Skaistakalnio parko autentiškumas. Moterys įsitikinusios, kad jas palaikys bent jau vyresnioji panevėžiečių karta.
„Kam skolintis svetima, jei turime savo? Parkas apipintas legendomis, upės vingyje išlikęs akmuo su runų rašto ženklu, reiškiančiu „auką“, išlikusi senoji alkavietė – kalnelis, ant kurio žyniai aukodavo aukas pagoniškiems dievams, istorija mena, kad Skaistakalnyje buvo Kęstučio dvaras. Čia – ne tik pagoniška miesto praeitis. Galų gale Skaistakalnyje rengtos ir pirmosios Panevėžyje dainų šventės. Kam visa tai užbraukti? Koks čia gali būti Paryžius?“ – stebėjosi L.Knizikevičienė. Kad tokioje vietoje kada nors bus ieškoma Paryžiaus dvasios, moteris tikina nė susapnuoti niekada nebūtų galėjusi.
Plačiau skaitykite gegužės 30 d.
„Sekundėje“.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
A.Repšio nuotr. M.Paraščiakienė, L.Knizikevčienė ir L.Vasilevičius nusiteikę rimtai
kovai, kad Skaistakalnio parkas nevirstų mažojo Paryžiaus
parodija.
