Kasmet trečiąjį gegužės sekmadienį
Lietuvoje minima Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena.
Artėjant šiai datai, Tėvynės sąjungos Panevėžio rajono skyrius surengė talką, per ją sutvarkė Lietuvos laisvės gynėjų kapus. Panevėžio rajono skyriaus pirmininkės pavaduotojo Jono Masioko iniciatyva šiemet pagerbti Ažagų-Eimuliškių kautynėse kritę partizanai. 1945 m. kovo 27 d. čia žuvo apie 70 Lietuvos laisvės kovotojų.
Daug metų žuvusių partizanų kapus uoliai prižiūrėjo panevėžietė Birutė Rimienė. Ažagų kapinaitėse šalia kitų laisvės gynėjų ilsisi ir jos brolis, partizanavęs ir žuvęs šiose apylinkėse. Garbaus amžiaus sulaukusi moteris entuziazmo nestokoja ir šiandien, tačiau tęsti pradėtus darbus jau nebeleidžia sveikata.
Šiemet, priėmusi Tėvynės sąjungos narių pasiūlytą pagalbą, ponia B.Rimienė mielai talkino patarimais.
Nepraeina abejingai pro partizanų kapus ir netoliese gyvenantis Antanas Juška. Jis ir šįsyk mielai talkino Tėvynės sąjungos nariams, pažadėjo nuolat nuo sausrų gelbėti pasodintas gėles.
Su darbo įrankiais susirinkę Panevėžio rajono ir miesto skyrių konservatoriai sutvarkė Lietuvos partizanų amžinojo poilsio vietą Ažagų kaime.
Sutvirtino klibėjusį paminklą, atsodino nunykusius medelius, papuošė kapus ryškiaspalvėmis gėlėmis. Ažagų miške buvusios partizanų žeminės, pasak vietinių, beveik sunaikintos laiko. Iš apaugusių krūmynų talkos dalyviai išvadavo ir partizanų žūties vietą pamiškėje.
Talkai vadovavusi TS Panevėžio rajono skyriaus pirmininkė Violeta Grigienė kalbėjo, kad būtent tokia pagarbos išraiška mūsų šalį gynusiems žmonėms šiandien yra reikalinga.
„Dabar organizuojamos įvairios ekspedicijos į Sibiro platybes, kur svetimame krašte tvarkomi lietuvių kapai, atstatomi kryžiai. Būtina prisiminti ir tremties aukas, tačiau kiek daug apleistų kapų, kur ilsisi už Tėvynę galvas padėję žmonės, yra Lietuvoje.“
Daug kur akis bado apžėlę partizanų kapai, pasvirę kryžiai, tačiau žmonėms tai ne visada rūpi.
Gerbti savo šalies gynėjus per mažai skatinamas ir jaunimas, todėl Tėvynės sąjungos pareiga atkreipti dėmesį į šią problemą ir savo pavyzdžiu paskatinti visus įnešti indėlį išsaugant Lietuvos istorijos ženklus.
Jurga Girdzijauskienė
