Jau trečią visuotinį streiką šiemet surengę graikai susirėmė su policija.
Euro zonos finansų ministrai ir vėl nesutarė, kaip gelbėti prasiskolinusią Graikiją. Sprendimo priėmimas gali būti atidėtas iki kito mėnesio. Savo ruožtu visuotiniu taupymu ir privatizacijos planais nepatenkinti graikai paskelbė visuotinį streiką, išėjo į gatves ir susirėmė su policija.
Antradienio susitikime Briuselyje ministrai nepritarė Vokietijos pasiūlymui į Graikijos gelbėjimą įtraukti investuotojus. Tokiam pasiūlymui besipriešinantį Europos Centrinį Banką (ECB) palaikė Prancūzija.
Graikijos finansines bėdas finansų ministrai susitarė toliau spręsti birželio 19 dieną numatytame susitikime. Tačiau Liuksemburgo finansų ministras Lucas Friedenas, kalbėdamas su žurnalistais, neslėpė, kad diskusijos dėl graikų gali persikelti ir į liepos mėnesį.
Dabar dėmesys krypsta į Vokietijos kanclerę Angelą Merkel ir Prancūzijos finansų ministrą Nicolas Sarkozy. Skirtingas nuomones jie turi suderinti iki birželio 17 dienos susitikimo Berlyne. O jų jaučiamą spaudimą prieš kelias dienas dar labiau padidino skolinimosi reitingų agentūros „Standard & Poor’s“ sprendimas skirti Graikijai patį žemiausią pasaulyje reitingą – CCC.
„Plano B nėra. Sprendimą rasti būtina. Jie turi rasti saugią išeitį, kaip nori ECB ir Prancūzija, bei duoti daugiau laiko, kaip nori Vokietija“, – situaciją komentavo „Deutsche Bank“ ekonomistas Gilles Moeca.
Visuotinis streikas
Kol ES pareigūnai neranda priimtino varianto, kaip reikėtų gelbėti į milžiniškas skolas įklimpusią Graikiją, šalies gyventojai surengė jau trečią masinį streiką šiais metais. Jis nukreiptas prieš ministro pirmininko Geoge’o Papandreou planus imtis dar griežtesnių taupymo priemonių ir skatinti privatizaciją.
Visuotinis streikas sustabdė uostų, viešojo transporto, bankų darbą, ligoninės teikia tik būtinąją pagalbą. Tačiau streikuoti atsisakę oro uostai veikia kaip įprasta.
Iki šiol Graikijoje vykę visuotiniai streikai baigdavosi protestuotojų susirėmimais su policija. Šį streiką organizuojančios dvi didžiausios privataus bei valstybinio sektoriaus darbuotojus vienijančios profsąjungos teigė norinčios šįkart grumtynių išvengti.
Tačiau to padaryti joms nepavyko. Prie šalies parlamento susirinkusią minią įsiutusių protestuotojų policijos pareigūnai buvo priversti vaikyti ašarinėmis dujomis.
Pakenks prancūzams?
Tuo metu „Moody’s Investors Service“ įspėjo, kad nesprendžiamos finansinės Graikijos problemos gali labai pakenkti Prancūzijos bankams ir pagrasino sumažinti trijų didžiausių šalies bankų – „BNP Paribas“, „Credit Agricole“ ir „Societe Generale“ – reitingus.
Prancūzijos bankų sektorius turi nusipirkęs bene daugiausiai Graikijos skolos vertybinių popierių – už 56,7 mlrd. JAV dolerių, todėl jam galėtų skaudžiai smogti šios šalies skolų restruktūrizavimas.
Savo ruožtu prancūzų bankai tikina, kad pajėgtų pakelti galimus praradimus. Tačiau „Moody’s Investors Service“ tai neįtikino, mat vien „BNP Paribas“ turi nupirkęs obligacijų už 7,7 mlrd. JAV dolerių.
Palyginimui: vokiečiai turi nupirkę Graikijos skolos už kone perpus mažesę sumą nei prancūzai – 33,97 mlrd. JAV dolerių.
