Koncertinė įstaiga „Panevėžio garsas“ – vienintelis profesionalus pučiamųjų orkestras Aukštaitijos regione – kitąmet savo solidų 50-ąjį jubiliejų gali pasitikti gerokai paplonėjusia pinigine. Naujosios miesto valdžios atstovams atrodo, kad jų pirmtakai pernelyg dosnūs šiai, o galbūt ir kai kurioms kitoms kultūros įstaigoms.
Pučiamųjų orkestras ,,Panevėžio garsas“, kuriam iš miesto biudžeto šiemet skirta 799 tūkstančiai 100 litų, puoselėja svajones ateityje turėti daugiau pinigų ir daugiau muzikantų. Tačiau kai kurie miesto Tarybos nariai jau garsiai kalba, kad jam iš kitų metų miesto kepalo nebereikėtų atriekti tokios riekės.
„Man, kaip paprastam piliečiui, 800 tūkstančių litų orkestrui atrodo labai dideli pinigai, kai miesto biudžetas toks skylėtas. Jį tvirtino ankstesnė Taryba. Tačiau turime pasimokyti iš pirmtakų klaidų ir jų nebekartoti“, – pareiškė miesto Tarybos narys, nepartinis Tadas Labutis, Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas.
Jo galva, jau dabar laikas pradėti mąstyti, kaip racionaliau panaudoti 2012 metų biudžeto, nors dar neaišku, koks jis bus, lėšas.
„Galbūt galima paskirstyti po keliasdešimt tūkstančių litų įvairiems muzikiniams kolektyvams, kurie miestui surengs koncertus ir ne blogesnius nei „Panevėžio garso“. Kita alternatyva – šiai įstaigai gerokai susiveržti diržą.
Neteisinga, kai vienam kultūros kolektyvui skiriama kelis kartus didesnė pinigų suma nei viso miesto sporto klubams“, – dėstė T.Labutis. Pasak jo, tikslinga peržiūrėti ir kitų biudžetinių kultūros įstaigų finansavimą.
Buvusios vicemerės, dabartinės miesto Kultūros ir meno komiteto pirmininkės Gemos Umbrasienės pozicija šiuo atžvilgiu nuosaikesnė nei jos jaunojo kolegos.
Jos manymu, logiška, kad Tarybos nariams kyla minčių dėl atskirų kultūrinių įstaigų finansavimo apimčių peržiūrėjimo.
Kultūros komitetas susipažino su visų kultūros įstaigų finansine situacija, apžiūrėjo jų ūkį, tarėsi, kur dar būtų galima sutaupyti, kaip racionaliau panaudoti esamus pinigus.
Tačiau, kalbant apie pinigus, nereikia pamiršti, kad kiekviena įstaiga turi savo specifiką.
„Teigti, kad „Panevėžio garsui“ 800 tūkstančių litų metams yra per didelė suma, negalima tol, kol mes konkrečiai apskaičiuosime ir pasakysime, kiek optimaliai jam pinigų reikėtų. Būtina išanalizuoti, kas atsitiktų įstaigai, jeigu suma būtų gerokai sumažinta. Šitų klausimų mes nesprendėme. Kai bus formuojamas kitų metų biudžetas, prie jų, suprantama, grįšime“, – kalbėjo G.Umbrasienė.
Kultūros komiteto pirmininkės nuomone, diskutuoti tikslinga apie tai, ar miestą tenkina „Panevėžio garso“ paslaugos, ar jų apimtį galima sumažinti, ar reikia daugiau kokybiškų kitų kolektyvų paslaugų.
„Panevėžio garsas“ turi 40 darbuotojų, iš jų 32 yra kūrybiniai. Jis šiemet pagal Panevėžio savivaldybės skirtą finansavimą kultūros įstaigoms užima 4 vietą. Daugiausia lėšų iš miesto biudžeto skirta Savivaldybės viešajai bibliotekai – 1 milijonas 424 tūkstančiai litų, antras – Muzikinis teatras, jis gavo 1 milijoną 403 tūkstančius litų, trečias – Bendruomenių rūmai, jam atiteko 1 milijonas 265 tūkstančiai 500 litų.
Visą Ingos SMALSKIENĖS straipsnį skaitykite rugsėjo 9 d. „Sekundėje“.
