Praėjusią savaitę, balandžio 13 – 15 dienomis Švedijoje, Stokholme vyko 10-asis Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono šalių atstovų susitikimas, skirtas alkoholio politikos klausimų aptarimui. Susitikime dalyvavo 52 Europos šalių atstovai taip pat PSO, Europos Komisijos, Švedijos vyriausybės, Švedijos nacionalinio visuomenės sveikatos instituto atstovai bei alkoholio politikos ekspertai.
Susitikime dalyvavusio Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos skyriaus vedėjo Audriaus Ščeponavičiaus teigimu, naujausi duomenys rodo, kad pagal suvartojamo alkoholio kiekį Europa greitai pasieks aukščiausią tašką istorijoje. Alkoholio suvartojimas Europoje yra didžiausias pasaulyje ir dvigubai lenkia pasaulio šalių vidurkį. Šiaurės Europos šalyse alkoholio vartojimas didėja ir šiuo metu yra didžiausias per visą šių šalių istoriją. Pietų Europos šalyse pastaraisiais metais alkoholio vartojimas mažėjo, tačiau šiuo metu stabilizavosi. Rytų Europos šalyse alkoholio vartojimas paskutiniais metais pasiekė istoriškai aukščiausią lygį. Intoksikacijų alkoholiu lygis Europoje išlieka labai aukštas. Jaunosios kartos alkoholio vartojimo kultūra visoje Europoje panašėja.
Alkoholio daromos žalos mastai Europoje didėja. Dažniausia jaunų žmonių mirtingumo priežastis – alkoholio vartojimas. Nuo 2000 iki 2002 metų alkoholio sąlygotas mirtingumas Europos regione padidėjo apie 15 proc., tai yra du kartus daugiau nei pasaulio šalių vidurkis. Ypatingai daug žmonių dėl alkoholio miršta Rytų Europos šalyse. Nustatyta, kad 15 – 29 metų gyventojų mirtį dažniausiai sukelia alkoholio vartojimas. Alkoholio sąlygotas gyventojų sergamumas Europos regione taip pat dvigubai viršija pasaulio šalių vidurkį.
Europos šalių atstovų susitikime buvo atkreiptas dėmesys į nepakankamai griežtą alkoholio kontrolės politiką. Daugelyje Europos šalių dėl liberalios mokesčių politikos alkoholinių gėrimų atžvilgiu, jie tapo pigesni ir labiau prieinami gyventojams. Dideli akcizai alkoholiniams gėrimams skatina šių produktų atsivežimą iš kitų šalių. Pavyzdžiui, Švedijoje akcizai alkoholiniams gėrimams yra du kartus didesni nei Danijoje, tris kartus didesni nei Suomijoje, keturis kartus didesni nei Vokietijoje ir penkis kartus didesni nei Baltijos šalyse. Šiuo metu vienam gyventojui iš vienos Europos Sąjungos šalies į kitą galima legaliai atsivežti iki 250 litrų alkoholinių gėrimų.
Ekspertai sutarė, kad veiksmingesnė alkoholio politikos priemonė yra vairuotojų girtavimo mažinimas. Pavyzdžiui, Kroatijoje uždraudus vairuoti išgėrus, tai yra įteisinus normą, kad alkoholio koncentracija kraujyje turi būti 0 promilių (Lietuvoje leidžiama vairuoti kai alkoholio koncentracija kraujyje neviršija 0,4 promilių), daugiau nei keletą kartų sumažėjo avarijų keliuose, taip pat kelių eismo nelaimėse žuvusių ir sužeistųjų skaičius. Švedijoje sumažinus leistiną alkoholio koncentraciją vairuotojų kraujyje nuo 0,5 iki 0,2 promilių, 4 proc. sumažėjo visų avarijų skaičius, 8 proc. avarijų, kuriose buvo žuvusiųjų. 2004 m. Lietuvoje neblaivių vairuotojų sukeltų eismo nelaimių skaičius išaugo 13,8 proc., žuvusiųjų skaičius – 22,1 proc., sužeistųjų – 16,5 proc. Per tris šių metų mėnesius eismo įvykių dėl neblaivių vairuotojų skaičius lyginant su 2004 m. išaugo 10,2 procentais. Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis per 2004 m. buvo nustatyti net 17447 neblaivūs vairuotojai, iš jų lengvas girtumo laipsnis – 8099, vidutinis – 5923, sunkus – 2307 asmenims.
Alkoholis organizme gali pažeisti beveik kiekvieną organą ar organų sistemą, jis gali būti daugiau nei 60 ligų priežastimi, tarp jų lėtinių susirgimų: priklausomybės nuo alkoholio, kepenų cirozės, širdies kraujagyslių ligų, diabeto, vėžio. Alkoholis yra daugelio nelaimingų atsitikimų, traumų, smurto, nusikaltimų, savižudybių, daugelio socialinių problemų priežastis: smurtas šeimose, asocialios ir rizikos grupės šeimos, tėvų globos netekę vaikai. Alkoholio vartojimas yra susijęs su daugeliu žalingos gyvensenos veiksnių: tabako, narkotikų vartojimu, nesaugiais lytiniais santykiais, kurie sąlygoja lytiniu keliu plintančių ligų, AIDS plitimą. 2003 metais Lietuvoje buvo užregistruota daugiau nei 64 tūkstančiai nuo alkoholizmo besigydančių žmonių, kasmet į įskaitą įrašoma mažiausiai 2 000 besigydančiųjų nuo alkoholizmo. 2003 m. dėl apsinuodijimo alkoholių mirė 436, 2002 m. – 418, 2001 m. – 426 asmenys.
Pagal alkoholio suvartojimą ir jo sąlygotą žalą Lietuva priskiriama aukščiausios rizikos grupei Europoje kartu su Latvija, Estija, Baltarusija, Rusija, Ukraina, Vengrija, Kazachstanu, Moldova. Pažymėtina, kad šioje šalių grupėje gryno etilo alkoholio suvartojimas vienam gyventojui siekia 13,9 litro per metus, tačiau manoma, kad 38 proc. suvartojamo alkoholio šioje šalių grupėje nepakliūva į oficialią statistiką. Alkoholio vartojimas Rytų Europoje 1990-2002 metais išaugo 18,4 proc.
Vartoti daugiau alkoholio minėtų šalių gyventojus skatina alkoholio įstatymų liberalizavimas, alkoholio pramonės privatizavimas, nepakankamai kontroliuojama juodoji rinka, nevaržomas alkoholio marketingas (atsiranda vis naujos alkoholio marketingo rūšys, nauji alkoholio produktai jaunimui “alcopops”, “shooters” (sidrai, kokteiliai)). Lietuvoje daugelio alkoholinių gėrimų kainos lyginant 2002 ir 2003 metus sumažėjo vidutiniškai 0,2 procentais.
Nors alkoholio vartojimas Europos Sąjungos šalyse lėtai mažėja, Lietuvoje per paskutinius 5 metus gryno etilo alkoholio suvartojimas vienam gyventojui per metus išaugo nuo 9 iki 10,2 litro. 2002 m. Kauno medicinos universiteto atliktų tyrimų duomenimis bent kartą per savaitę alaus išgeria 58,8 proc. vyrų ir 18,4 proc. moterų. Stiprių alkoholinių gėrimų – 28,7 proc. vyrų ir 8,2 proc. moterų.
Vertinant 2000-2005 metų Europos alkoholio politikos įgyvendinimą, nustatyta, kad efektyviausios moksliškai pagrįstos alkoholio politikos priemonės yra šios: alkoholio kainos didinimas, alkoholio reklamos ribojimas, alkoholio pardavimo dienų ir valandų apribojimai, alkoholio pardavimo vietų skaičiaus ir tankumo ribojimai, žemesnė leidžiama alkoholio koncentracija vairuotojų kraujyje (ES leidžiama maksimali riba siekia 0,5 promiles), vairuotojo pažymėjimo atėmimas neblaiviems vairuotojams.
“Info.lt”
