Garsaus aviacijos veterano 82 metų panevėžiečio Vlado Kensgailos tik per stebuklą laimingai pasibaigęs akibrokštas padangėje birželio 4-ąją išryškino civilinės aviacijos priežiūros sistemos silpnąsias vietas.
Pasak B. Zaronskio (centre), V. Kensgaila (kairėje) , kurio piloto mėgėjo licencija baigėsi prieš 11 metų ir kuris neturi sveikatos pažymėjimo ignoravo jo patarimą nesėsti prie lėktuvo šturvalo. „Sekundės“ archyvo nuotr.
Atsakingas ne tik lakūnas
Civilinės aviacijos administracija pripažįsta negalinti sukontroliuoti, kad prie lėktuvų šturvalų nesėstų neturintys piloto licencijų, sveikatos pažymėjimų asmenys.
Taip pat negali užtikrinti, kad lakūnai neskraidytų techniškai nepatikrintais lėktuvais.
„Organizuosime susitikimą su aeroklubų ir aerodromų vadovais ir kalbėsimės apie tai, kad jie turėtų prisiimti dalį atsakomybės už tai, kas pas juos vyksta. Jie galėtų mums padėti užtikrinti, kad pas juos kiltų tinkamumo skraidyti pažymėjimus turintys orlaiviai, o jų pilotai turėtų licencijas ir kitus reikalingus dokumentus“, – „Sekundei“ teigė Civilinės aviacijos administracijos direktorius Joris Gintilas.
Pirmadienį jis pasirašė kvietimą V. Kensgailai atvykti į administracinės bylos nagrinėjimą. Pasak Civilinės aviacijos administracijos vadovo, už tokius šiurkščius nusižengimus, kokius padarė legendinis aviatorius, įstatymai numato iki kelių šimtų eurų baudą.
Panašiais atvejais pilotai rizikuoja tam tikram laikui prarasti piloto licenciją, tačiau panevėžiečiui tai negresia, nes jis jos ir neturėjo. Civilinės aviacijos administracijos specialistai, apklausę garbaus amžiaus lakūną, spręs pakilimo taką kontroliuojančių asmenų ar institucijų atsakomybės klausimą.
„Tikriausiai šiuo atveju žmogus ne visai adekvačiai elgėsi, bet pakilimo taką kontroliuojantys aplinkiniai galbūt galėjo užkirsti kelią tokiems chuliganiškiems senjoro veiksmas, tačiau to nepadarė. Tokie dalykai diskredituoja visą aviacijos bendruomenę“, – kalbėjo J. Gintilas.
Patarimo neklausė
Birželio 4-ąją V. Kensgaila savo sukonstruotu aštuonių vietų dvimotoriu orlaiviu „VK – 9“ pakilo iš prie Panevėžio esančio buvusio karinio Pajuosčio aerodromo. Šio aerodromo teritorija ir joje esanti infrastruktūra jau ilgą laiką nėra naudojama karinės aviacijos poreikiams, todėl karinio aerodromo statusas pakeistas į karinio poligono.
Šiuo metu šis karinis poligonas priklauso Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų mechanizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis vilkas“ Karaliaus Mindaugo husarų batalionui.
Aeroklubo „Jungtinės Pajuosčio pajėgos“ vadovas Bronius Zaronskis tvirtina, kad kariškiai nėra oficialiai jiems perdavę aerodromo. Jis nemano, kad turėtų prisiimti atsakomybę už kolegos veiksmus.
Pasak B. Zaronskio, V. Kensgaila, kurio piloto mėgėjo licencija baigėsi prie 11 metų, kuris neturi sveikatos pažymėjimo, nėra pasirūpinęs lėktuvo tinkamumo naudoti pažyma, ignoravo jo patarimą nesėsti prie lėktuvo šturvalo. Tą dieną, kai senjoras aviatorius sumanė paskraidyti, B. Zaronskis buvo išvykęs.
Teisingumo ministerijos Transporto avarijų ir incidentų tyrimo skyriaus specialistai, be kita ko, konstatavo, kad V. Kensgaila neturėjo teisės skristi, laikyti orlaivį karinėje teritorijoje, patekti į ją ir pakilti iš jos.
Nemato tyrimo prasmės
Lėktuvas neturėjo tinkamumo skraidyti pažymėjimo, tačiau jo sistemų gedimų nerasta. Iškart po avarijos orlaivį apžiūrėjusiems specialistams krito į akis, kad lėktuve mėtosi įvairūs mechaniniai įrankiai. Ant orlaivio sėdynės buvo rasta medinė atidaryta įrankių dėžė, kuri nebuvo pritvirtinta, ir numestas orlaivio uždangalas.
Orlaivio vilktis buvo užmesta ant valdymo sistemos traukių ir lynų, ratų kaladėlės nepritvirtintos, durys sukabintos viela.
Specialistų teigimu, tai rodo, kad nebuvo laikomasi skrydžių saugos reikalavimų. Dėl orlaivyje esančių ir netvarkingai besimėtančių pašalinių daiktų per skrydį kilo grėsmė susižeisti pačiam orlaivį pilotavusiam asmeniui, o pašaliniams daiktams užstrigus tarp pedalų, valdymo sistemos traukių ar lynų, būtų buvę neįmanoma valdyti orlaivio.
Šio skyriaus vedėjas Laurynas Naujokaitis sakė, kad skrydžio saugos tyrimas, kuriuo būtų siekiama ne nustatyti kaltininkus, o pateikti rekomendacijas, ką daryti, kad būtų išvengta panašių incidentų, nebus atliekamas. Pasak jo, nėra prasmės gaišti laiko, nes orlaivį pilotavęs asmuo neturėjo teisės skristi, o lėktuvu skristi buvo negalima. Be to, lėktuvas yra vienetinis, veikiausiai nebus daugiau gaminamas. Tad nėra kam pateikti rekomendacijų.
Po avarijos lėktuvą apžiūrėję ekspertai buvo šokiruoti, kad garbusis aviatorius salone įrankių dėžes laikė tarsi garaže, nepritvirtintas. L. Karalienės nuotr.
Aviatoriai nujautė nelaimę
Specialistų parengta birželio 4-osios incidento padangėje ataskaita patvirtina daug jau žinomų faktų. Pavyzdžiui, kad išvydę keistai manevruojantį V. Kensgailos lėktuvą aviatoriai iš karto suprato, jog gresia nelaimė. Iš Pajuosčio pakilęs dvimotoris lėktuvas netrukus buvo pastebėtas Stetiškių aerodrome. Orlaivis skrido vakarų kryptimi labai mažu greičiu ir dideliu atakos kampu.
Pasak jų, tokia skrydžio padėtimi „VK-9“ buvo pastebėtas skrendantis visą kelią iš buvusio karinio Pajuosčio aerodromo. Lauko aikštelėje esantiems asmenims iškart kilo įtarimų, kad orlaivio skrydis gali baigtis avarija.
Iki kilimo ir tūpimo tako likus apie 200 metrų, lėktuvas pradėjo smukti. Liudytojai ekspertams pasakojo, kad lėktuvas, praskridęs namus, pradėjo sukti į pietų pusę ir įtraukė tūpimo mechanizmus – užsparnius.
Kai orlaivis dingo iš lauko aikštelėje esančių asmenų akiračio, iškart buvo sėsta į automobilius su paruoštomis pirmosios pagalbos ir priešgaisrinėmis priemonėmis.
Po kelių minučių buvo pasiekta lėktuvo avarijos vieta. Asmenys, pribėgę prie orlaivio, pamatė išlipantį V. Kensgailą. Vėliau medikai jam nustatė kirstinę-muštinę žaizdą galvoje.
Avarijos vietoje buvę žmonės pasirūpino uždaryti orlaivio degalų čiaupus ir atjungti jo akumuliatorius, kad nekiltų gaisras. Specialistai pažymėjo, kad orlaivis buvo be tūpimo mechanizmų (užsparnių), o važiuoklės rankena buvo tarpinėje padėtyje (tarp išleistos ir įtrauktos).
V. Kensgaila aiškino, kad jam nusileisti sutrukdė pašaliniai asmenys, aerodromo teritorijoje vedžioję šunį. Tačiau aerodrome buvę žmonės ir prieš kelias minutes nusileidusio kito orlaivio pilotas nurodė, kad tuo metu lauko aikštelės kilimo ir tūpimo takas buvo visiškai tuščias – nei orlaivių, nei pašalinių asmenų jame nebuvo.
Civilinės aviacijos administracijos direktorius J. Gintilas svarsto, kad, jei V. Kensgailos savavališkas skrydis nesilaikant privalomų taisyklių būtų baigęsis sėkmingai, apie jį administracija ir nebūtų sužinojusi.
„Iš tiesų panašūs dalykai yra įmanomi ir negalima atmesti, kad nevyksta. Asmenys gali savarankiškai pasiimti orlaivius ir skraidyti, beje, nebūtinai iš aerodromų. Prie kiekvieno orlaivio prižiūrėtojo nepastatysi. Jeigu kolegos aviatoriai mūsų neinformuoja, mes ir nežinome. Todėl labai svarbu aviacijos bendruomenės sąmoningumas“, – kalbėjo jis.
Inga SMALSKIENĖ
