Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai prašant savivaldybių pagelbėti į Lietuvą numatytiems perkelti pabėgėliams, Panevėžio tarybos narys Mantas Leliukas pareiškė, jog Viduržemio jūrą palaikiais laiveliais įveikusius žmones Europa, užuot įsileidusi, turėtų apsukusi pasiųsti atgal.
Dar liepą ES vidaus reikalų tarybos posėdyje priimtas sprendimas per 2016–2017 metus į Lietuvą perkelti 325 karo pabėgėlius. Tačiau jau vakar Europos Komisija pateikė naują pasiūlymą Lietuvai papildomai priimti dar 780 prieglobsčio prašytojų. Eltos nuotr.
„Neįsileiskime pabėgėlių į tą Graikiją. Atgal deportuotų kelis jų laivus ir viskas baigtųsi“, – „Sekundei“ teigė politikas.
Tarybos narys viešai deklaruoja esąs priešiškas Europos Sąjungoje (ES) galimybių ieškantiems pabėgėliams. M. Leliuko feisbuko paskyroje apstu visuomenę gąsdinančių jo viešų pasisakymų.
„Einu kovot už tiesą ir padėt ES, nes kitaip nieko čia nebus“, – rašo politikas po savo su kūju ant peties nuotrauka.
„Pabėgėliai ir jų „darbai“. Lietuviai, ar jūs suprantate, kas mūsų laukia??? Nesuprantu, kas ten iš tos valdžios yra, kaip žmones sako: „ežiukas rūke, ir dar pasiklydęs“, – M. Leliukas komentuoja internautų pasidalytas esą pabėgėlių paliekamų šiukšlynų nuotraukas.
„Manau, tai tragedija….VISOS ES. Manau, čia tik pradžia, o mes dar galvojame, kokie jie nuskriausti….. Akivaizdu, kad per rūką ir pro akinius ne visi gerai mato…. Nuvažiuokite į Vokietiją, pamatysite, kas ten darosi, manau, vokiečiai jau patys nebežino, ką daryt“, – ES pasiekiančius pabėgėlius iš Afrikos iš anksto nuteisė politikas.
Priešiškumą pabėgėliams iš karo alinamų šalių atvirai demonstruojantis Tarybos narys mano, jog ES turėtų atsiriboti nuo pasaulio problemų užsimerkdama dėl žudynių Afrikos valstybėse.
„Tegul jie tvarkosi savo valstybėse, mes – savo. Šitas klausimas ten turi būti sprendžiamas. ES valstybės turi tarpusavio įsipareigojimų, todėl natūralu, kad europiečiai iš vienos šalies į kitą migruoja. Bet kuo ES susijusi su Afrika? Ką ten išsirinko į valdžią, tą ir turi. Nepainiokime ES su Afrika. Sirija, ne Sirija, Afrika, Afganistanas, dar paimkime Šiaurės Korėją – koks skirtumas? Esu neigiamos nuomonės apie pabėgėlius“, – „Sekundei“ teigė Tarybos narys.
Politiko pasisakymai šokiruoja
Dar liepą ES vidaus reikalų tarybos posėdyje priimtas sprendimas per 2016–2017 metus į Lietuvą perkelti 325 pabėgėlius. Tačiau jau vakar Europos Komisija (EK) pateikė naują pasiūlymą Lietuvai papildomai priimti dar 780: iš Vengrijos perkelti 351 asmenį, 328 – iš Graikijos, 101 – iš Italijos.
Pagal naująjį planą ES valstybėms bus siūloma per dvejus metus perkelti 160 tūkst. žmonių vietoj anksčiau numatytų 40 tūkst. prieglobsčio prašytojų. Europos Komisija numačiusi tam skirti 780 mln. eurų: už kiekvieną perkeltą pabėgėlį valstybės narės gaus po 6 tūkst. eurų.
Jungtinių Tautų (JT) vyriausiojo pabėgėlių komisaro atstovė Lietuvoje Renata Kuleš pabrėžia, kad politikų vieši pasisakymai, kaltinantys prieglobsčio prašančius asmenis, ne tik neatsakingi, bet prasilenkia su elementariu žmogiškumu.
„Politikų pasisakymai turėtų būti labai atsakingi ir, svarbiausia, pagrįsti įrodytais faktais. Pasakyti, kad pabėgėlį reikia grąžinti ten, kur kyla pavojus jo gyvybei, laisvei, neatitinka nei tarptautinės teisės, nei elementariausio žmogiškumo“, – pažymi R. Kuleš.
Jos nuomone, neigiamos nuostatos pabėgėlių klausimu kyla iš nežinojimo. Anot JT atstovės, šiuo metu numatyta į Lietuvą perkelti sirus, pabėgusius į Italiją ar Graikiją nuo Sirijoje jau penktus metus vykstančio karo.
„Niekas neplanuoja į Lietuvą kelti ekonominių migrantų. Tie žmonės išgyvenę realų karą, jie nebeturi namų, negali grįžti į tėvynę. Kad išliktų, jie įveikė Viduržemio jūrą. Kalbėti apie jų sugrąžinimą atgal būtų nežmoniška“, – „Sekundei“ tvirtino R. Kuleš.
Anot jos, tai, kad žmonės rizikuoja gyvybe ir ryžtasi plaukti per jūrą, parodo, kad situacija, nuo kurios bėgama, labai rimta. Viena paskui kitą įvykstančios pabėgėlius gabenančių laivų katastrofos jau nusinešė tūkstančius gyvybių. JT Pabėgėlių agentūros duomenimis, rekordinis aukų skaičius fiksuotas balandį, kai vos per vieną mėnesį Europos krantų nepasiekę nuskendo1308 žmonės iš Sirijos.
Laukiama ir gyventojų pagalbos
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija kreipėsi į savivaldybes dėl pagalbos suteikiant gyvenamąjį būstą į Lietuvą iš Italijos, Graikijos ir Sirijos perkeltiems pabėgėliams bei iš Ukrainos konflikto zonų pasitraukusiems lietuviams.
„Paprastai mes bijome to, ko nežinome. Tačiau negalime užsisklęsti, turime priimti ir naujoves, su kuriomis susipažinus viskas nebeatrodo taip baisu. Ilgametė praktika pabėgėlių integracijos srityje rodo, kad didžioji dalis asmenų, baigę iki aštuonių mėnesių trunkančią integraciją Pabėgėlių priėmimo centre, sėkmingai integruojasi į šalies gyvenimą, įsilieja į bendruomenės gyvenimą, kuria savo verslus ar dirba vietinėse įmonėse“, – „Sekundei“ teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių skyriaus vedėja Eglė Čaplikienė.
Anot jos, laukiant iš Graikijos, Italijos, Sirijos numatytų į Lietuvą perkelti pabėgėlių tikimasi ne tik savivaldybių, bet ir privačių asmenų pagalbos. Į visiškai nepažįstamą aplinką pateksiantiems atvykėliams reikalinga ne tik pastogė, bet ir pagalba susipažįstant su mūsų šalies kultūra, tradicijomis, vertybėmis, išmokti lietuvių kalbos.
Visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio bet kokia kaina siekiantis Panevėžio miesto Tarybos narys Mantas Leliukas, neseniai socialiniame tinkle paniekinančiai išvadinęs gimtąjį miestą, skuba nukreipti auditorijos dėmesį į naują jo keliamą komunikacinį triukšmą – diskriminacinio pobūdžio pasisakymus pabėgėlių tema. U.Mikaliūno nuotr.
Pastogės neturi
Panevėžio miesto ir rajono merai tikina prieglobsčio prašytojų nesikratantys, tačiau bent šiuo metu savo savivaldybėse nematantys galimybių juos aprūpinti pastoge.
Rajono meras Povilas Žagunis sako svarstantis kreiptis į gyventojus, galbūt atsiras norinčiųjų nuomoti pabėgėliams būstus.
Panevėžio meras Rytis Račkauskas sako, jog Aukštaitijos sostinė pasirengusi ieškoti būdų padėti svetimšaliams, tačiau Savivaldybė laisvų būstų irgi neturi. Šiuo metu socialinių būstų eilėje laukia 541 šeima. Per metus socialiai remtiniesiems išdalijama vidutiniškai 25 būstai.
Anot mero, papildomas valstybės finansavimas socialiniams būstams pirkti būtų viena iš išeičių sprendžiant pabėgėlių apgyvendinimo klausimą.
Meras sako esąs apstulbintas Panevėžio tarybos nario kategoriškų pasisakymų, formuojančių visuomenės neigiamą požiūrį į nuo sunkumų savo šalyje svetur užuovėjos ieškančius žmones.
„Be abejo, ne visi Europą pasiekiantys pabėgėliai turi tų pačių tikslų. Tarp jų atsiras ir prisidengiant karo baisumais į Europą atvykusiųjų dėl ekonominių išskaičiavimų. Bet įvertinkime, kas iš tiesų vyksta Afrikoje. Sirijoje žudomi krikščionys. Tokiame kontekste kalbėti apie pabėgėlių sugrąžinimą? Negaliu pritarti rasistiniam požiūriui, žmogiškumas turi išlikti“, – sako meras.
Kad pabėgėliai galėtų užpildyti emigravus lietuviams atsivėrusį vakuumą, įsitikinęs miesto Tarybos narys Liberalų sąjūdžio atstovas Laimutis Sėdžius. Anot jo, Lietuvai įsipareigojus priimti kelis šimtus Europą pasiekusių pabėgėlių šios naštos nederėtų užkrauti vien tik Vilniui. L. Sėdžius siūlo juos integruoti į gyventojų migracijos ištuštintą provinciją, taip pat ieškoti galimybių dalį apgyvendinti ir Panevėžyje.
„O kodėl ne? Juk miestas jau metų metus traukiasi, mūsų žmonės migruoja, atsiranda vakuumas. Jei atvykę pabėgėliai čia dirbs, mokės mokesčius, kam jie trukdys? Mūsų pačių žmonės bėga į kitas valstybes ieškodami geresnio gyvenimo“, – naujų galimybių miestui įžvelgia liberalsąjūdininkas.
Darbo partijos atstovas Panevėžio taryboje Alfonsas Petrauskas taip pat įsitikinęs, kad Aukštaitijos sostinė kartu su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turi ieškoti sprendimų, kaip čia apgyvendinti dalį nuo karo Sirijoje į Europą pabėgusių žmonių.
Nuo šių metų pradžios Europos Sąjungoje užregistruota 350 tūkst. pabėgėlių.
Ateinantį šeštadienį solidarumą su žmonėmis, karo išvarytais iš tėvynės, palaikymo akcijoje parodys ne tik įvairūs Europos, bet ir Australijos, Šiaurės Amerikos miestai. Prie akcijos prisideda ir Lietuvos visuomenininkai, palaikymo demonstraciją rengiantys Vilniuje. Akcijos metu bus lankstomi laiveliai, tylos minute pagerbiami žuvusieji. Taip visuomenininkai siekia parodyti, kad karo baisumų nualinti žmonės Lietuvoje yra laukiami.
Inga KONTRIMAVIČIŪTĖ
Tomas Janeliūnas, politologas
Palyginti su kitomis Europos Sąjungos šalimis, pasirengusiomis priimti šimtus tūkstančių pabėgėlių, Lietuvą pasieksiantys keli šimtai nėra daug. Bet valstybei, neturinčiai sistemos ir patirties, kaip juos integruoti, tai irgi yra iššūkis. Iki šiol Lietuva daugiausia sulaukdavo pabėgėlių iš netolimų šalių, kalbančių rusiškai, dėl to gana lengvai įsiliedavusių į visuomenę. O šiuo atveju tai bus visiškai naujos pabėgėlių bendruomenės, čia, Lietuvoje, neturinčios atramos. Joms kils daug problemų – kalbos, kultūrinių skirtumų.
Iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bandančios savivaldybėms permesti pabėgėlių klausimą, jaučiamas savotiškai atsiribojimas nuo problemos. Tarsi savivaldybės išsidalins pabėgėlius ir jos neliks. Tai galėtų būti sprendimas, jei iš savivaldybių pusės būtų geranoriškų pastangų. Bet vargu ar taip bus. Kiekviena turi savų problemų dėl socialinių būstų, labai abejoju, ar daug atsiras gyventojų, norinčių išnuomoti pastogę pabėgėliams. Apklausos rodo, kad Lietuvoje, palyginti su daugeliu ES šalių, baimė priimti kitataučius yra gerokai didesnė. Žmonių nuostatas lemia susiformavę stereotipai, net jei pagrįsti mitais, ir patirties stoka. Kategoriški politikų pasisakymai pabėgėlių atžvilgiu atspindi jų kultūros, tolerancijos lygį. Akivaizdu, kad Lietuvos politikai tuo tikrai kartais nepasižymi. Jie įsivaizduoja, kad atspindi savo rinkėjų poziciją, bet iš tiesų tai tik dalies pozicija. Politikų vieši pasisakymai gali suformuoti savo nuomonės neturinčios visuomenės dalies išankstines, nei faktais, nei patirtimi nepagrįstas nuostatas. Tai labai blogai. Liūdina, kad politikai siekia populiarumo nešdami pasipriešinimo prieš kitataučius vėliavą.
