Sausakimšą Ruklos pabėgėlių priėmimo centrą bus bandoma patuštinti –socializaciją baigusius jo gyventojus perkelti į Panevėžį ir dar kelias savivaldybes.
Panevėžio savivaldybė suka galvą, kaip prisivilioti iš Italijos, Graikijos ir Turkijos į Lietuvą perkeltus pabėgėlius.
Panevėžio savivaldybė nebeatsikalbinėja, kad negali priimti pabėgėlių, nes neturi kur jų apgyvendinti, o suka galvą, kaip iš Ruklos pabėgėlių priėmimo centro prisivilioti perkeltuosius iš Graikijos, Italijos ir Turkijos.
Pabėgėlių priėmimo koordinatore paskirta miesto Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Sandra Jakštienė sako, kad Panevėžio ir dar kelios savivaldybės – Šiaulių ir Alytaus miestų bei Utenos ir Kėdainių rajonų – buvo pasirinktos kaip potencialios pabėgėlių priėmėjos dėl aktyvios jų „Carito“, Raudonojo Kryžiaus veiklos ir palyginti neblogos galimybės užsieniečiams įsidarbinti.
Spalio pabaigoje savivaldybių atstovai buvo pakviesti į prezidentūrą pasitarti dėl pabėgėlių integracijos. Pasitarime taip pat dalyvavo „Carito“, Raudonojo Kryžiaus, Lietuvos darbo biržos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistai, Ruklos pabėgėlių centro vadovas.
S. Jakštienės teigimu, buvo diskutuojama apie perkeltų asmenų galimybes išsinuomoti būstą, įsidarbinti, dalyvauti valstybinės kalbos mokymuose, pasinaudoti švietimo, socialinės ir sveikatos apsaugos paslaugomis.
Nei Panevėžio, nei kitoms savivaldybėms nenumatytos kvotos, kiek turėtų priimti pabėgėlių. Pasak pavaduotojos, jie patys rinksis, kokiame mieste norėtų gyventi. Jeigu užsieniečiai Panevėžio kratysis, niekas jų surištų čia neveš. Tačiau savivaldybėms duota užduotis deramai pasirengti priėmimui ir paprašyta pateikti jiems patrauklių pasiūlymų.
Jeigu pabėgėliai sutiks apsigyventi Aukštaitijos sostinėje, miesto Savivaldybei į pagalbą ateis „Carito“ ir Raudonojo Kryžiaus darbuotojai.
„Caritas“ prašo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuoti socialinių darbuotojų etatus savivaldybėse, kuriose apsigyvens pabėgėliai. Socialinio darbuotojo etato Panevėžyje reikėtų ir Raudonajam Kryžiui.
Pabėgėlių priėmimo koordinatorė Panevėžyje S. Jakštienė sakė, kad miestui nėra kvotų, kiek priimti užsieniečių, – tai priklausys nuo jų pačių. U.Mikaliūno nuotr.
Pabėgėliams savivaldybėse, kuriose jie įsikurs, bus organizuojami lietuvių kalbos kursai, nes per tris mėnesius Ruklos pabėgėlių priėmimo centre jie neišmoksta lietuviškai susikalbėti.
Panevėžio darbo birža patikino Savivaldybę, kad pabėgėliams nebus sunku susirasti darbą. Tiesa, nežinia, ar jie sutiks dirbti už siūlomą atlyginimą.
Pasak S. Jakštienės, didžiausia problema yra būstas. Kaip žinia, Lietuva teikia prioritetą pabėgėlių šeimoms, kurios dažniausiai yra gausios. Taigi į Panevėžį galėtų atvykti 6–10 asmenų šeimos.
„Panevėžyje būsto nuomos rinka labai maža. Surasti, kas norėtų išnuomoti būstą gausioms užsieniečių šeimoms, nebus lengva. Juolab kad nuomotojams teks imti verslo liudijimą ir mokėti mokesčius. O perkeltiesiems yra aktuali nuomos kaina“, – kalbėjo S. Jakštienė.
Savivaldybė artimiausiu metu žada kreiptis į gyventojus su prašymu atsiliepti norinčiuosius išnuomoti pabėgėliams būstą.
Lietuva pabėgėliams nepatraukli
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad savivaldybės teritorijoje integracijos laikotarpiu asmenims yra mokama mėnesinė piniginė išmoka būtiniausioms reikmėms – būsto nuomai, komunalinėms paslaugoms, maistui, transportui ir kt. Šios kas mėnesį mokamos pašalpos dydis priklauso nuo šeiminės padėties: vienas asmuo gauna 204 Eur, dviejų asmenų šeima – 306 Eur, 3 asmenų – 408 Eur.
Jeigu šeimoje daugiau kaip trys nariai, papildomai skiriama pašalpa kiekvienam asmeniui po 51 Eur. Praėjus pusei metų pašalpa sumažėja perpus. Taip pat, persikėlus į savivaldybę, išmokama vienkartinė įsikūrimo pašalpa: suaugusiam asmeniui 204 Eur, vaikui 102 Eur, o nelydimam nepilnamečiui sulaukus pilnametystės – 1122 Eur.
Beje, vieno asmens perkėlimas iš Graikijos ir Italijos bei integracija kainuoja 6000 Eur, o iš Turkijos –10 000 Eur. Ministerija ramina, kad visa tai finansuoja Europos Sąjunga, todėl Lietuvos biudžeto lėšos nenaudojamos.
Lietuvoje apsigyvenusios pabėgėlių šeimos skundžiasi negalinčios čia sudurti galo su galu ir stengiasi pasprukti į turtingesnes Vakarų Europos valstybes. Viena sirų šeima tai jau padarė, kita bėglių šeimyna buvo pagauta pasienyje ir grąžinta.
S. Jakštienės žiniomis, dabar iš Graikijos, Italijos ar Turkijos į Lietuvą pervežami pabėgėliai turi parašu patvirtinti esantys supažindinti su gyvenimo sąlygomis Lietuvoje, kad paskui nereikštų pretenzijų, jog negali pragyventi.
Raudonojo Kryžiaus pabėgėlių ir migrantų programos vadovė Eglė Samuchovaitė teigia, kad nemaža dalis užsieniečių sprendimą nelikti Lietuvoje priimta jau atvykę čia ir matydami, kaip sunku įsikurti jų tautiečiams, o ne prieš atvykdami į šalį ar pakeliui į ją.
S.Jakštienė patikino, kad ne visi perkeltieji ketina bėgti iš Lietuvos, yra ir rimtai galvojančiųjų čia įsikurti. Pašnekovės teigimu, pabėgėliai mažai nutuokia apie Lietuvos miestus. Daugiau jie yra girdėję tik apie Vilnių ir Kauną.
Spalį Ruklos pabėgėlių centras buvo perpildytas. BNS nuotr.
Nuogąstauja ir dėl visuomenės reakcijos
S. Jakštienė sako, kad nerimą kelia ir tai, kaip pavyks užtikrinti sveikatos priežiūros, švietimo paslaugas perkeltiesiems ir jų vaikams. Daugelis pabėgėlių nekalba angliškai.
„Žadama, kad kiekvienai savivaldybei bus skirti vertėjai iš arabų kalbos, kurie padės susikalbėti su naujaisiais gyventojais“, – „Sekundei“ tvirtino pavaduotoja.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija aiškina, kad prieglobstį gavę asmenys yra draudžiami valstybės lėšomis, o jų vaikai yra ugdomi taip pat, kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai. Vadinasi, Panevėžyje pabėgėlių vaikai mokytųsi kartu su miesto gyventojų vaikais.
Pabėgėlių priėmimo Panevėžyje koordinatorė neslepia, kad būgštaujama ir dėl visuomenės reakcijos į iš musulmoniškų šalių, visiškai kitos kultūros atvykusius užsieniečius. Pasak S. Jakštienės, panevėžiečiai tolerantiški, tačiau Panevėžys – ne Vilnius, kur jau seniai niekas nebesistebeilija į kitos rasės žmones.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad Panevėžio ir kitos minėtos savivaldybės buvo pakviestos kaip potencialios, kuriose galėtų apsistoti ir susirasti darbo prieglobsčio gavėjai, bet kitos savivaldybės irgi gali būti pakviestos pasitarti tuo pačiu klausimu. Esą svarbu, kad jose būtų galimybė išsinuomoti už prieinamą kainą būstą, susirasti darbą.
Lietuva yra įsipareigojusi priimti 1105 pabėgėlius, į šalį jau perkelta 172.
57 pabėgėliai apgyvendinti Vilniuje, Kaune, Jonavoje ir Rukloje.
Ruklos pabėgėlių priėmimo centre dabar gyvena 99 perkeltieji asmenys.
Čia jie kas mėnesį maistui ir smuklioms išlaidoms gauna po 71,4 Eur. Rukloje jie gyvena iki trijų mėnesių. Pasibaigus integracijai Priėmimo centre, parama teikiama savivaldybės teritorijoje ir trunka iki metų.
Incidentų nesureikšmina
Pabėgėlių priėmimo centro vadovas Robertas Mikulėnas mano, kad tarp perkeltųjų atsirastų norinčiųjų gyventi Panevėžyje, jeigu miestas jiems pasiūlytų patrauklias sąlygas. BNS nuotr.
Pastaruoju metu Rukla visuomenės dėmesio centre atsidūrė dėl čia per vieną mėnesį kilusių dviejų incidentų. Du jaunuoliai esą kabinėjosi prie sirės ir irakietės, kai jos su vežimėlyje gulinčiu vaiku pavakare vaikščiojo po miestelį.
Vienai iš moterų esą sudaužė akinius, kitai mėgino nutraukti skarą. Parėjusios šios pasiskundė vyrams, šie sukilo ginti moteris Nedaug trūko iki didelio incidento su vietiniais.
Prieš savaitę keli sirų paauglių pasiskundė, kad juos einančius iš mokyklos užpuolė du vietiniai jaunuoliai ir apmėtė akmenimis, vieną sužalojo. Ruklos seniūnas Gintas Jasiulionis viešai pareiškė, kad tai gali būti provokacija prieš lietuvius, nes pabėgėliams Lietuva yra tarpinė stotelė pakeliui į turtingesnes Europos šalis. Seniūnas svarstė, kad įtampą augina ir tai, jog centras yra perpildytas.
Ruklos pabėgėlių centro vadovas Robertas Mikulėnas incidentų nesureikšmina.
Pasak jo, spalį centre iš tiesų gyveno daug pabėgėlių – apie 170, dabar yra apie 140, iš jų maždaug 100 perkeltų iš Italijos, Graikijos ir Turkijos.
„Skaičiai pas mus keičiasi kasdien“, – kalbėjo jis.
R. Mikulėnas, paklaustas, kaip mano, ar pabėgėliai rinktųsi gyventi Panevėžyje, atsakė, kad viskas priklauso nuo to, ką pasiūlys Savivaldybė.
„Didesniame mieste paprastai lengviau susirasti darbą, tačiau brangiai kainuoja būstas. Mažame mieste būstas nebrangus, bet nėra darbo arba jo pasiūla maža. Kiekvienas nori geresnio gyvenimo“, – „Sekundei“ teigė Pabėgėlių priėmimo centro vadovas.
Jis neslėpė, kad pabėgėliai nusiminę, jog jiems neduodama gerų butų didmiesčiuose, o mūsų darbdavių siūlomas atlyginimas jiems atrodo per mažas. Geriau atlyginamos darbo vietos gretai užimamos. Pabėgėliai ne visada jas gauna dėl užtrukusio dokumentų tvarkymo.
Inga SMALSKIENĖ
