Kol Lietuvos valdžia suka galvą, kaip į šalį prisivilioti pabėgėlius, Panevėžio savivaldybė atsikalbinėja neturinti būsto jiems apgyvendinti. O rajone pabėgėlius priimtų Naujamiesčio parapija. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija dar liepos mėnesį kreipėsi į šalies savivaldybes su prašymu apsvarstyti galimybes suteikti būstą pabėgėliams. Iš 47 atsakymus atsiuntusių savivaldybių 17 pareiškė galinčios suteikti būstą 1–3 šeimoms. Iš didžiųjų miestų teigiamai atsakė Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Alytaus savivaldybės. Norą padėti pabėgėliams išreiškė ir Panevėžio rajonas.
Priimti pabėgėlius apsisprendė vienintelė Naujamiesčio Šv. Apaštalo Mato parapija. Jos klebonas Raimondas Kazlauskas patvirtino, kad parapijos namų antrajame aukšte galėtų priimti kelis pabėgėlius. U.Mikaliūno nuotr.
Tačiau tuomet buvo kalbama apie gerokai mažesnį pabėgėlių, kuriuos turėtų priglausti Lietuva, skaičių. Liepą per derybas su Europos Sąjunga Lietuva buvo įsipareigojusi priimti tik 325 pabėgėlius. Dabar aišku, jog turėsime priimti apie 1105 pabėgėlius.
Vyriausybės sudaryta komisija, kuri sprendžia ir koordinuoja pabėgėlių perkėlimo, integracijos klausimus, šio mėnesio pradžioje dar kartą kreipėsi į savivaldybes, kad šios pateiktų tikslesnę informaciją, kaip galėtų dalyvauti trečiųjų šalių asmenų integracijos procese.
„Tikimės, jog savivaldybės, įvertinusios savo galimybes, prisidės prie solidarumo ir teisingo atsakomybės pasidalijimo tarp ES valstybių, pasiūlydamos turimus savivaldybių būstus arba suteikdamos informaciją apie galimybes išsinuomoti būstą savo teritorijoje. Pagalbos tikimės ir iš privačių asmenų“, – „Sekundei“ teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių skyriaus vedėja Eglė Čaplikienė.
Duos svetimiems – nuskriaus savus
Kol Lietuvos valdžia suka galvą, kaip integruoti pabėgėlius, Panevėžio savivaldybė atsikalbinėja neturinti būsto jiems apgyvendinti. Ji teigia priimsianti tiek pabėgėlių, kiek atsilaisvins būstų (jos žinioje esančių bendrabučių bei butų, išnuomotų iki 2003 m.) ir tai su sąlyga, jei tam pritars miesto Taryba.
Pagal dabar galiojančią tvarką, atsilaisvinus Savivaldybės būstui jis iš karto įrašomas į socialinių būstų sąrašą ir išnuomojamas eilėje laukiantiems gyventojams. Šiuo metu būsto laukia 563 šeimos. Savivaldybės negali socialinių būstų nuomoti pabėgėliams.
Miestas turi 204 socialinius ir 494 Savivaldybės būstus.
„Jeigu atsilaisvinusį Savivaldybės būstą atiduosime pabėgėliams, nuskriausime eilėje socialinio būsto laukiančius panevėžiečius – jiems teks laukti dar ilgiau“, – „Sekundei“ teigė Panevėžio savivaldybės Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėjas Antanas Stoka.
Paklaustas, kodėl nepasekė Panevėžio rajono ar kitų miestų savivaldybių pavyzdžiu ir neapklausė gyventojų, gal jie turi ir gali išnuomoti butų, namų pabėgėliams, vedėjas atsakė, kad tai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prerogatyva.
„Iki šiol daug neaiškumų dėl pabėgėlių integracijos. Juos turėtų gyventojams išaiškinti ministerija“, – mano A. Stoka.
Prieš Dievą visi lygūs
Panevėžio rajonas taip pat neturi laisvo, tinkamo gyventi būsto, kurį galėtų pasiūlyti pabėgėliams. Tačiau rajono Savivaldybė kreipėsi į gyventojus, prašydama atsiliepti galinčiuosius išnuomoti savo būstą pabėgėliams.
Rajono Ekonomikos ir turto valdymo skyriaus vedėja Aldona Čiegytė sako, jog besidominčiųjų buvo, tačiau priimti pabėgėlius apsisprendė vienintelė Naujamiesčio Šv. Apaštalo Mato parapija. Jos klebonas Raimondas Kazlauskas patvirtino, kad parapijos namų antrajame aukšte, kur anksčiau gyveno kunigas Algirdas Dauknys, galėtų priimti kelis pabėgėlius.
„Ten viskas paruošta: įrengti kambariai, yra baldai, patogumai“, – sakė kunigas.
Dvasininkas nekelia sąlygos, kad pabėgėliai būtinai būtų krikščionys. Pasak jo, prieš Dievą visi žmonės lygūs. Svarbiausia, kad svetimšaliai norėtų integruotis į mūsų visuomenę. R. Kazlauskas neslepia, kad dėl pabėgėlių apgyvendinimo su parapijiečiais nesitarė.
Jis mano, kad tikrai tikintys gyventojai jo už tai nepasmerks „Popiežius mus ragina priimti pabėgėlius, parodyti gerą širdį. Juk anuomet lietuviams, kai jie bėgo nuo karo ir okupacijos, taip pat to labai reikėjo iš užsieniečių“, – pabrėžė R. Kazlauskas.
Kita vertus, klebonas mano, jog valdžia turėtų labiau pasirūpinti ir savais gyventojais. R. Kazlauskas svarsto, jog vargu ar atsiras Naujamiestyje norinčių apsigyventi pabėgėlių.
„Vietoje darbo jie neras. Panevėžyje – irgi kažin“, – sako jis.
Pradėjo darbdavių apklausą
Panevėžio darbo birža šią savaitę pradėjo darbdavių apklausą dėl pabėgėlių priėmimo į darbą. Biržos direktoriaus pavaduotoja Audronė Biguzienė mano, kad norinčiųjų įdarbinti svetimšalius atsiras – ne viena miesto įmonė ieško darbuotojų, ypač jų stygius jaučiamas statybų sektoriuje, nemažas siuvėjų poreikis. Kitas klausimas – ar pabėgėlius tenkins siūlomi atlyginimai.
Bendrovės „Metalistas LT“ vadovas Mantas Gudas tvirtina, jog jam nesvarbi darbuotojo tautybė, svarbi jo motyvacija dirbti.
„Jeigu trečiųjų šalių piliečiai norėtų gyventi ne iš pašalpų, o rodyti norą užsidirbti, mūsų bendrovės durys atviros. Mūsų kolektyve anglų kalba ne problema, taigi susikalbėti nebūtų sunku. Žinoma, tam tikri sunkumai kitataučiui integruojantis į kolektyvą neišvengiami, tačiau viskas priklauso nuo abiejų pusių geranoriškumo“, – „Sekundei“ teigė M. Gudas.
Beje, dabar įmonėje dirba Bangladešo pilietis. Bendrovėje „Metalistas LT“ šiuo metu yra apie 20 laisvų darbo vietų. Reikalingų įgūdžių neturinčius darbuotojus įmonė pasirengusi pamokyti. Vidutinis čia mokamas atlyginimas – apie 630 eurų neatskaičius mokesčių.
Nemažai laisvų vietų yra ir AB „Lietkabelis“. Įmonės generalinis direktorius Sigitas Gailiūnas sako svarstantis įsivežti baltarusių ir ukrainiečių, nes norinčių dirbti lietuvių neberanda.
„Jeigu tik pabėgėliai norėtų dirbti, mes juos mielai priimtume“, – patikino direktorius.
Mėnesinė išmoka pabėgėliams per maža?
Pabėgėlių integracijos komisijos, kuriai priklauso vidaus reikalų, žemės ūkio, švietimo ir mokslo, užsienio reikalų, kultūros, socialinės apsaugos ir darbo, sveikatos apsaugos, finansų viceministrai, organizacijos „Gelbėkit vaikus“, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos, Vilniaus arkivyskupijos „Carito“, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovai, vadovas Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas Rimantas Vaitkus tikisi, kad pabėgėlius sutiks priimti daugiau savivaldybių.
Jis pripažino, kad savivaldybėms šiuo atveju teks labai didelė atsakomybė integruojant pabėgėlius.
„Reikės padėti susirasti būstą, darbą, integruotis į vietos bendruomenę, pasirūpinti sveikatos priežiūra, vaikų lavinimu. Trūksta ne tik informacijos, bet ir patirties. Reikalingi mokymai švietimo, socialinės srities darbuotojams. Mes stengsimės savivaldybėms padėti“, – kalbėjo jis. R. Vaitkus akcentavo, jog siekiama, kad pabėgėliai ne gyventų iš pašalpų, o patys užsidirbtų ir išsilaikytų, kaip dauguma šalies gyventojų. Komisijos vadovas patikino, kad Lietuvoje niekas pabėgėliams ant stalo nepateiks valgių ir neplaus jų kambarių, kaip tai daroma stovyklose Turkijoje.
Jo teigimu, pabėgėlius priėmusios savivaldybės neturėtų tikėtis finansinės naudos. Tiesiog jos teiks jiems paslaugas, kaip ir kitiems savo gyventojams. Už vienas paslaugas jie susimokės patys, kitas kompensuos valstybė.
Į savivaldybes trečiųjų šalių piliečiai bus paskirstyti po trijų Rukloje praleistų adaptacijos mėnesių. Pagal dabar galiojančius įstatymus, svetimšaliai čia turi gyventi 8 mėnesius, tačiau artimiausiu metu šis laikotarpis bus sutrumpintas iki 3 mėnesių.
Per šį laikotarpį bus vertinama pabėgėlių kvalifikacija, gebėjimai, tikrinama sveikata, organizuojami lietuvių kalbos kursai, jie susipažins su Lietuvos istorija ir kultūra.
Lėšos – iš ES biudžeto
Europos Sąjunga kiekvienam pabėgėliui perkelti į jį priimančią šalį ir integruoti skiria 6 tūkst. eurų krepšelį.
Tačiau į rankas jie gaus tik mažą tos sumos dalį. Jiems apsigyvenus savivaldybėse bus išmokėta vienkartinė 465 eurų pašalpa, būtiniausioms reikmėms (būsto nuomai, maistui, drabužiams ir kt.) vienam asmeniui bus skiriama 256 eurai.
Jei šeimoje yra du asmenys – jai skiriama 326 eurai, jei trys – 490 erų per mėnesį. Jei šeimoje daugiau kaip trys asmenys, kiekvienam kitam asmeniui per mėnesį skiriama papildomai po 61 eurą.
Pabėgėliai taip pat galės gauti finansinę paramą – 60 eurų vaikų darželio išlaidoms, pašalpą mažamečiams vaikams (iki 2 metų – 28,5 eurų, nuo 2 metų – 15 eurų), kitas vienkartines išmokas.
Didžiųjų miestų savivaldybės tvirtina, kad numatytų mėnesinių išmokų būtiniausioms reikmėms pabėgėliams nepakaks, kad jie Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje galėtų išsinuomoti būstus.
Šalies valdžios atstovai teigia, kad išmokų dydis dar gali keistis. Mat dabar aiškinamasi, kokią dalį iš 6 tūkst. eurų teks skirti pabėgėliams perkelti. Jeigu paaiškės, kad tam reikės mažiau lėšų, nei planuota, mėnesinės išmokos dydis gali didėti.
Inga SMALSKIENĖ
