Papudravusi dar konservatorių rengtą projektą, Vyriausybė imasi naujo etapo būstų renovavimo epopėjoje. Šį kartą tikimasi, kad savivaldybės imsis iniciatyvos ir pradės tvarkyti bent jau „kiauriausius“ daugiabučius. Tačiau viską ir toliau gali stabdyti gyventojų abejonės, ypač gaunančių kompensacijas.
Pagal naujosios Vyriausybės pristatytą programą daugiau iniciatyvos renovacijos procese turėtų tekti savivaldybėms: jos turėtų atrinkti pačius neefektyviausius pastatus, parengti ir patvirtinti jų renovavimo programas, paskirti šių programų administratorius. Vyriausybė teiks organizacinę bei metodinę pagalbą. Savivaldybės turės „įpareigoti“ gyventojus, kurių namai sunaudoja daugiausia šilumos, per dvejus metus įgyvendinti šilumos taupymo priemones.
Be to, sausio 17 d. Seime bemaž vienbalsiai patvirtintos pataisos, kurios leis sutartis dėl paskolų renovacijai sudaryti savivaldybių įsteigtoms pelno nesiekiančioms institucijoms.
„Gyventojams pasiūlysime priimtinesnį renovacijos modelį – neversime jų skolintis iš komercinių bankų, o atliktas investicijas kompensuosime iš sutaupytų lėšų už šilumą. Renovuosime ne pavienius pastatus, o kvartalus, kartu sutvarkysime požemines inžinerines komunikacijas ir namų aplinką. Tai ne tik sumažins šilumos kainas, bet atgaivins statybų sektorių ir sukurs naujų darbo vietų“, – susitikime su savivaldybių vadovais aiškino premjeras Algirdas Butkevičius.
Savivaldybės nedžiūgauja
Tačiau optimistinės premjero vizijos didelio entuziazmo savivaldybių merams kol kas nesukėlė. Druskininkų meras ir Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovas Ričardas Malinauskas pareiškė netikintis tokio modelio sėkme. Anot jo, esminės kliūtys, kurios iki šiol stabdė renovaciją, lieka tos pačios: ir toliau būtina turėti 50 proc. namo savininkų sutikimą, kad būtų pradėta renovacija, o gaunantys kompensacijas už šildymą iš principo nenori prisidėti prie atnaujinimo, nes bijo vėliau jas prarasti.
Savivaldybės turėtų ieškoti papildomų lėšų, kad grąžintų paskolas už socialiai remtinus asmenis, kurie ir dabar nemoka už šildymą. Pasak R. Malinausko, tokias išlaidas gali sau leisti tik Zarasų, Visagino ir Ignalinos savivaldybės, nes jose dalis renovacijos sąnaudų dengiama iš Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo.
Savivaldybių atstovai abejoja ir tuo, kad numatyta 30 proc. valstybės dotacija renovacijai gali būti patraukli gyventojams. Anot R. Malinausko, siekiant išjudinti procesą pradiniu laikotarpiu reikia numatyti bent jau 40 proc. kompensaciją, nes dalies senesnių namų tiesiog neapsimokės pradėti atnaujinti – jų sutaupytos lėšos už šildymą bus mažesnės, palyginti su renovacijos išlaidomis.
Gali būti, kad kompensacijos dydis bus padidintas iki R. Malinausko minimos ribos. Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis užsimena siūlysiantis pradiniame etape namams, sudariusiems rangos sutartis iki šių metų pabaigos, kompensuoti ne 30, o 40 proc. išlaidų.
Neišrado dviračio
Dabartinės Vyriausybės pateikta ir Seime patvirtinta tvarka buvo iš esmės parengta dar konservatorių. Kaip Seimo posėdyje skelbė Andrius Kubilius, jo Vyriausybė pradinį projektą buvo užregistravusi dar 2012 m. rugsėjo 19 d., todėl jis džiaugėsi „konservatorių programos vienos iš nuostatų pavertimu realybe“.
Pagal panašų modelį dar pernai keturios savivaldybės – Ignalinos, Visagino, Zarasų ir Druskininkų – pradėjo pirmuosius renovacijos darbus: atrinko namus, kurių atnaujinimu rūpinsis savivaldybės, ir pradėjo rengti investicinius planus. Ignalinos savivaldybėje vasarį turėtų būti pasirašyta kredito sutartis, pagal kurią būtų atnaujinami 53 namai, Zarasų savivaldybė atrinko 46 daugiausia energijos sunaudojančius daugiabučius pastatus. Druskininkų savivaldybė patvirtino energinio efektyvumo didinimo programą, atrinko 32 daugiabučius namus. Kaip tik Druskininkų projektas rėmėsi savivaldybės iniciatyva: į renovaciją iš savo biudžeto savivaldybė planuoja investuoti apie 5 mln. litų, 2012 m. spalio pabaigoje buvo parengti pirmieji investicijų planai. Vėliau, manoma, įgyvendinus šiuos projektus, kurie dar bus remiami pagal ES programą JESSICA, lėšos grįš į savivaldybės biudžetą.
Vis dėlto net ir tose savivaldybėse, kuriose išlaidos dengiamos iš Ignalinos atominės elektrinės uždarymo fondo (iš viso gali būti padengta iki 80 proc. renovacijos išlaidų), nelengva išsklaidyti gyventojų abejones. Visagino merės Dalios Štraupaitės teigimu, iš 59 atnaujinti ketinamų namų tik dešimties gyventojai sutinka pradėti renovaciją. Greičiausiai tokį nenorą skatina baimė, kad atnaujinus namą už šildymą teks mokėti jau iš savo kišenės, nebeliks valstybės skiriamų kompensacijų.
Gali prarasti kompensacijas
„Mes kartu su Socialinių reikalų ir darbo ministerija bei kitomis institucijomis peržiūrime įstatymų bazę, kad būtų išspręsti kompensacijų ir socialinės paramos klausimai“, – apie gyventojus, kurie nenori renovacijos, nes gauna kompensacijas, kalbėjo V. Mazuronis.
Vienas svarbiausių tikslų – nustatyti tvarką, kad tiems valstybės remiamiems gyventojams, kurie atsisako dalyvauti renovacijos programoje, būtų galima nutraukti kompensacijas už šildymą. Kita vertus, būtų numatyta, kad po renovacijos socialinė parama jiems išliktų, nes dalis kompensacijų būtų skirta už realų šilumos sunaudojimą, o dalis – už renovacijai skirtų kreditų grąžinimą.
Kol kas neaišku, kokias sutartis savivaldybės sudarys su gyventojais dėl mokesčių už šildymą ir mokesčių už renovacijos kreditų grąžinimą. Įstatyme kol kas tik nurodyta, kad sutartyse „turi būti nustatoma butų ir kitų patalpų savininkų prievolė apmokėti atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo išlaidas“.
V. Mazuronio teigimu, gali būti įvairių sprendimų – pateikti gyventojams vieną sąskaitą ar kelias atskiras. Tačiau esminis principas turėtų būti tai, kad gyventojai, atnaujinantys namus per savivaldybės inicijuojamas programas, po renovacijos iš viso mokėtų mažiau, nei dabar tenka mokėti už šildymą senuose namuose.
