Dalis Lietuvos gyventojų šią savaitę jau ne teoriškai, o praktiškai išbandė, kaip šalis ir jie patys pasiruošę ekstremaliems išbandymams. Paskelbus oro pavojų, Vilniaus apskrities gyventojai turėjo lėkti į artimiausias priedangas, kurių didžiąją dalį rado arba užrakintas, arba jau perpildytas.
Nors Panevėžys į rizikos zoną nepateko, dėl savo saugumo sunerimo ir panevėžiečiai.
Mat ir šiandien mieste esančiose priedangos ženklu pažymėtose patalpose sutilptų vos daugiau nei 14 tūkst. žmonių.
Savivaldybės duomenimis, Panevėžyje, turinčiame 86 202 gyventojus, priedangų poreikis nustatytas daugiau nei 51 tūkst.
Dviejų valandų egzaminas
Prie Lietuvos sienos Baltarusijos teritorijoje trečiadienį kariuomenės radarais pastebėjus droną ir jo trajektorijai pasisukus Lietuvos kryptimi, buvo paskelbtas oro pavojaus įspėjimas visai Vilniaus apskričiai.
Gyventojams nurodyta susirasti saugią priedangą.
Tuomet ir paaiškėjo, kad dalis oficialių priedangų užrakintos arba neprieinamos.
Po poros valandų oro atakos įspėjimas atšauktas, tačiau ši situacija parodė, kaip iš tiesų yra pasirengta grėsmei.
Ketvirtadienio rytą ir Panevėžyje buvo šaukiamas už civilinę saugą atsakingų specialistų susirinkimas dėl pastarųjų dienų saugumo iššūkių.
Miesto Savivaldybėje už civilinę saugą atsakingas Justas Laurinavičius pripažįsta, kad vakarykštė situacija tapo rimtu signalu ne tik gyventojams, bet ir institucijoms.
Pasak jo, šiandien didžiausias iššūkis – užtikrinti, kad žmonės į priedangas galėtų patekti kuo greičiau.
„Tai nebus lengva, nes šiuo metu dauguma priedangų naudojamos kitai paskirčiai – dažniausiai tai rūsiai, kuriuose laikomi įvairūs daiktai ar prekės“, – sako J. Laurinavičius.
Mieste – kelios dešimtys priedangų
Iki šiol galiojanti tvarka leidžia priedangas paruošti per dvylika valandų nuo pranešimo apie oro pavojų, tačiau, anot J. Laurinavičius, šios savaitės įvykiai parodė, kad tai nėra nei operatyvu, nei protinga.
„Tai teisinio reglamentavimo spragos, jos valstybės mastu jau peržiūrimos. Laukiame naujų rekomendacijų, o tada žiūrėsime, kaip galime atlikti savo namų darbus“, – teigia Panevėžio savivaldybės atstovas.
Šiuo metu Panevėžyje oficialiai registruota 41 priedanga, jose galėtų tilpti maždaug 15 proc. miesto gyventojų.
Po paskelbto galimo oro pavojaus civilinės saugos specialistas sulaukė daugybės gyventojų skambučių su klausimais, kur reikėtų slėptis.
Pasak J. Laurinavičiaus, visuomenėje vis dar gajus klaidingas įsivaizdavimas, kad priedanga būtinai turi būti giliai po žeme.
„Daugelis įsivaizduoja, kad tai turi būti slėptuvė šeši metrai po žeme, tačiau taip nėra. Visada sakiau, kad priedanga gali tapti ir daugiabučio rūsys. Priedanga – tai patalpa be langų arba su mažais langais, kuriuos galima uždengti. Jos tikslas – apsaugoti nuo sprogimo bangos ir skeveldrų“, – aiškina specialistas.
Anot pašnekovo, nuo tiesioginio pataikymo priedangos neapsaugotų, tačiau jos gali išgelbėti nuo dažniausiai sužalojimus sukeliančių stiklo šukių ar skeveldrų.
Dėl to priedangomis gali tapti net pusrūsiai ar pirmo aukšto koridoriai, jei juose nėra langų arba jie labai maži, taip pat visos kitos patalpos kuo toliau nuo langų ir išorinių sienų.
Jei pavojus užklupo lauke, rekomenduojama kuo greičiau ieškoti artimiausio pastato ar priedangos, bet vengti atvirų vietų, tiltų, viadukų, degalinių, nesibūriuoti ir nesumanyti slėptis už krūmų.
Ruoštis reikia patiems
Panevėžio savivaldybė šiuo metu yra paskelbusi konkursą daugiabučių bendrijoms, norinčioms savo rūsiuose įsirengti priedangas.
Paraiškos priimamos iki spalio pradžios.
Įsirengus bent minimalius reikalavimus atitinkančią priedangą, galima atgauti iki 5 tūkst. eurų. Pasak J. Laurinavičiaus, gyventojų susidomėjimas jaučiamas – ne viena bendrija konsultavosi dėl galimybių patalpas pritaikyti priedangai.
Šiuo metu Aukštaitijos sostinėje oficialiai tokias priedangas jau turi devyni daugiabučiai.
Jei bendrija savo rūsyje įsirengia priedangą ir informaciją pateikia Savivaldybei, ji įtraukiama į oficialų sąrašą.
O tai reiškia, kad šia priedanga galėtų pasinaudoti ir ne šio daugiabučio gyventojai.
„Tos bendrijos, kurios dalyvauja Savivaldybės konkurse priedangoms įsirengti, automatiškai sutinka, kad jų priedanga būtų vieša ir joje galėtų slėptis ne tik namo gyventojai“, – aiškina J. Laurinavičius.
Vis dėlto, anot pašnekovo, ekstremalios situacijos metu svarbiausias turėtų būti ne formalus reglamentavimas, o elementarus žmogiškumas.
„Jeigu žmogus eina pro šalį ir išgirsta sirenas, natūralu, kad jis ieškos artimiausios vietos pasislėpti. Teko girdėti apie atvejį Vilniuje, kai į priedangą nebuvo įleista šeima su vaiku. Tokios situacijos sunkiai suvokiamos“, – pripažįsta civilinės saugos specialistas.
Grėsmė taikos metu
Iš keturių dešimčių priedangų Panevėžyje dauguma įrengtos visuomeniniuose pastatuose, todėl į jas turėtų patekti visi gyventojai.
Savivaldybė artimiausiu metu ketina dar kartą kalbėtis su švietimo įstaigų vadovais ir iš naujo įvertinti turimas patalpas.
„Kai anksčiau siuntėme užklausas mokykloms, dalis jų nurodė neturinčios tinkamų patalpų. Tačiau dabar sprendimus teks peržiūrėti iš naujo. O jei patalpa paskelbta oficialia priedanga, joje turi būti užtikrinta galimybė slėptis visiems. Negali būti taip, kad priimami tik tos mokyklos darbuotojai ar konkretaus daugiabučio gyventojai“, – pabrėžia J. Laurinavičius.
Pasak civilinės saugos specialisto, rengiant teisės aktus daugiausia buvo orientuojamasi į karo grėsmę, tačiau šiandien akivaizdu, kad pavojingos situacijos gali kilti ir taikos metu.
„Tai pamoka visoms institucijoms. Šįkart, laimei, baigėsi ramiai, tačiau situacija labai aiškiai parodė, kad dar turime kur pasitempti“, – sako pašnekovas.
Saugumo iliuzija
Panevėžio rajono savivaldybės patarėjas, atliekantis savivaldybės parengties pareigūno funkcijas, Aivaras Valantiejus teigia, kad Panevėžio rajone priedangų skaičius atitinka keliamus reikalavimus.
Didžiausia problema, pripažįsta Savivaldybės atstovas, tokių patalpų prieinamumas realios grėsmės metu.
Pasak jo, vien turėti pažymėtas priedangas nepakanka – svarbu užtikrinti, kad žmonės į jas galėtų patekti bet kuriuo metu.
Rajone dalis priedangų įrengtos kultūros centruose, švietimo įstaigose ar kituose visuomeniniuose pastatuose, kurie veikia tik nustatytomis valandomis. Kitu metu atvykę gyventojai tiesiog rastų užrakintas duris.
„Natūralu, kad į kultūros namus atbėgus naktį ten įrengta priedanga bus užrakinta. Kažkas turėtų atvažiuoti ir ją atrakinti, tačiau tai nėra minutės reikalas. Priedangų Panevėžio rajone tikrai pakankamai, tačiau kitas klausimas – kaip užtikrinti greitą patekimą į jas“, – pažymi rajono Savivaldybės atstovas.
Pasak A. Valantiejaus, visos Lietuvos mastu jau svarstomi pokyčiai, kurie turėtų aiškiau reglamentuoti priedangų atidarymo tvarką ir reagavimo laiką.
Šiuo metu galiojantys teisės aktai leidžia priedangas paruošti per dvylika valandų nuo perspėjimo apie grėsmę, tačiau akivaizdu, kad toks terminas yra per ilgas.
„Pastarieji įvykiai parodė, kad šią tvarką būtina koreguoti. Mes taip pat laukiame rekomendacijų, kaip reikėtų tobulinti pasirengimą tokioms ekstremalioms situacijoms“, – teigia jis.
Užvertos durys
Pagal galiojančius reikalavimus priedangas turėtų rasti ne mažiau kaip 40 proc. gyventojų. Panevėžio rajonas, anot A. Valantiejaus, šį rodiklį yra pasiekęs, tačiau ir čia yra praktinių problemų.
Nemaža dalis priedangų šiuo metu naudojamos pagal visai kitą paskirtį ar yra prikrautos įvairių daiktų, o tai irgi ribotų galimybes saugiai pasislėpti.
„Dalis slėptuvių šiandien nėra visiškai paruoštos kaip priedangos – jos pilnos įvairių daiktų, naudojamos kasdieniame gyvenime. Įstatymas tai leidžia, bet ir šis klausimas turės būti sprendžiamas“, – sako A. Valantiejus.
Jis taip pat ragina gyventojus iš anksto apgalvoti, kur jie galėtų slėptis savo namuose ar šalia jų esančiose patalpose.
„Žmonės turėtų įvertinti ir savo galimybes – galbūt tinkama vieta būtų rūsys, garažas ar kita patalpa be langų“, – pataria A. Valantiejus.
