Praėjusiais metais „airBaltic“ patyrė 34 mln. latų (165,6 mln. litų) nuostolių.
Nuostolių prislėgta Latvijos nacionalinė skrydžių bendrovė „airBaltic“ vakar kreipėsi į Rygos rajono teismą, prašydama jai užtikrinti teisinę apsaugą, kas leistų peržiūrėti finansinius įsipareigojimus kreditoriams. Latvijos politikai nuogąstauja, kad oro vežėjas netrukus gali atšaukti dalį skrydžių.
Bendrovės prašymas dėl teisinės apsaugos užregistruotas, tačiau teismas jo nagrinėjimą atidėjo iki spalio 21 d. Rygos rajono teismas atsisakė pateikti detalesnę informaciją apie gautą prašymą.
Pradėta teisinės apsaugos procedūra Latvijoje leidžia skolininkui, patyrusiam finansinių sunkumų, peržiūrėti įsipareigojimus kreditoriams.
Latvijos vidaus reikalų ministerijai žinoma, kad „airBaltic“ parengė teisinės apsaugos priemonių planą. Be to, teisingumo ministras Aigaras Štokenbergas neatmetė galimybės, kad oro bendrovė gali atšaukti dalį skrydžių. Jis patarė planuojantiems su „airBaltic“ skristi keleiviams pasitikrinti informaciją, ar skrydžiai tikrai bus vykdomi.
„airBaltic“ prezidentas Bertoltas Flickas Latvijos jau prieš kurį laiką žiniasklaidai pareiškė, kad artimiausiu metu bus smarkiai apkarpytas skrydžių skaičius.
Tarptautinis Rygos oro uostas ketvirtadienį ryte nebuvo gavęs informacijos apie „airBaltic“ planus atšaukti skrydžius. Tačiau Rygos oro uosto atstovai vis tiek paragino keleivius, planuojančius skristi su „airBaltic“, nuolat tikslinti informaciją.
Šiandien iš Tarptautinio Vilniaus oro uosto suplanuoti „airBaltic“ skrydžiai iki 10.30 val. buvo vykdomi pagal grafiką. Oro uosto komunikacijos vadovė Sandra Šiaulienė IQ.lt teigė, kad Latvijos bendrovė nėra informavusi apie kokius nors skrydžių tvarkaraščio pasikeitimus.
„airBaltic“ padalinio Lietuvoje atstovė spaudai Rosita Sakalauskaitė taip pat tikino iš Latvijos negavusi žinių, kad skrydžiai galėtų būti atšaukti.
Praėjusiais metais „airBaltic“ patyrė 34 mln. latų (165,6 mln. litų) nuostolių.
Latvijos vyriausybei priklauso 52,6 proc. „airBaltic“ akcijų. Dar 47,2 proc. akcijų valdo bendrovė „Baltijos aviacijos sistemos“ (BAS), priklausanti „airBaltic“ prezidentui Bertoltui Flickui ir „Bahamas Taurus Asset Management Fund Limited“.
Spendimą priims nauja vyriausybė
Šiandien vyriausybė, planavusi posėdyje svarstyti „airBaltic“ klausimą, išsiskirstė eilinį kartą konstatavusi, kad trūksta informacijos iš BAS. Vėl pareikšta, kad ministrams taip pat ir nebuvo pristatytos oro bendrovės audito išvados. Tačiau vyriausybė neatmetė galimybės, kad gali būti kuriama nauja nacionalinė skrydžių bendrovė, jeigu gelbėti „airBaltic“ būtų per sunki našta biudžetui.
Dar vienas galimas įvykių scenarijus – parduoti vyriausybei priklausančias akcijas privačiam akcininkui, tiesa, už didesnę kainą, nei šis siūlosi mokėti.
Vis dėlto tokie Latvijos valdžios pareiškimai – beveik nieko verti. Mat įvykus pirmalaikiams parlamento rinkimams šio ministrų kabineto dienos suskaičiuotos. Vilkinti teismo procesą paranku ir privačiam akcininkui, kuris tikisi, kad naujoji vyriausybė bus labiau sukalbama ir galbūt apsispręs parduoti valstybei priklausančias akcijas.
Paaiškėjo, kad vis dar neaudituotais duomenimis, „airBaltic“ nuostoliai nuo 2008 m. sausio iki šių metų birželio gali siekti 95 mln. latų (462 mln. litų).
